- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- I-3471-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01655-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo, nutarimo ir rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 7-50 (toliau – ir Įsakymas) ta apimtimi, kiek tai susiję su pareiškėjo paskyrimu į 3-ią būrį; 2) panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 28-168 (toliau – ir Nutarimas); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 2S-1645 (toliau – ir Raštas) (b. l. 1–3).
Nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus Įsakymu buvo perkeltas į 3-ią būrį, tačiau atsisakė eiti į paskirtą būrį ir prašė skirti izoliavimą. Vilniaus PN direktorius nenagrinėjęs šio pareiškėjo prašymo, priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė nuobaudą, t. y. 12 mėnesių į drausmės grupę. Kadangi su skirta nuobauda nesutiko, kreipėsi į Departamentą bei prašė panaikinti tiek Įsakymą, tiek Nutarimą, tačiau Departamentas Raštu pareiškėjo skundą atmetė.
Vilniaus PN direktoriaus Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra motyvuotas bei pagrįstas teisiniais argumentais. Ginčijamas Įsakymas neatitinka nei vieno kriterijaus, taikomo individualiam administraciniam aktui. Pažymėjo, kad Departamentas nepasisakė dėl šio skundo argumento. Atkreipė dėmesį, kad tiek iki Įsakymo priėmimo, tiek po to, rašė prašymus Vilniaus PN direktoriui, kuriuose nurodė aplinkybes dėl kurių negali būti perkeltas į 1-ąjį gyvenamąjį korpusą bei prašė skirti izoliavimą. Šie pareiškėjo argumentai nebuvo nagrinėjami, atsakymai į juos nepateikti. Departamento Rašte buvo nurodyta, jog pats pareiškėjas atsisakė eiti į paskirtą būrį, ko pasekoje buvo paskirta nuobauda, tačiau pareiškėjo nuomone, jis turėjo tokią teisę, kadangi nurodė svarbius motyvus. Nutarime taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjo turimų nuobaudų, jų kiekio ir pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Departamentas nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra patvirtinamas Vilniaus PN 2019 m. kovo 12 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. 43-199, tačiau pareiškėjas su šiuo tarnybiniu pranešimu supažindintas nebuvo. Departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu bei darė išvadą, jog pareiškėjas paaiškinimų nepateikė. Pažymėjo, kad Departamentas nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis, pareiškėjas turėjo rašyti pasiaiškinimą raštu. Be to, Vilniaus PN egzistuoja subkultūra ir yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.
Paaiškino, jog pažeidimą padarė 2019 m. kovo 12 d. 16.45 val., o nuobauda buvo paskirta 2019 m. kovo 13 d., neleidžiant susipažinti su tarnybiniu pranešimu dėl pažeidimo, todėl neturėjo nei laiko, nei galimybių pasiruošti gynybai. Savo prašymuose skirti izoliavimą nurodė priežastis dėl kurių negali eiti į paskirtą būrį, o pats Departamentas pripažino, kad pareiškėjo teisės ir laisvės negalėjo būti užtikrintos. Be to, nuobauda 12 mėnesių į drausmės grupę buvo baudimas ketvirtą kartą už tą pačią veiką. Už to paties Įsakymo nevykdymą buvo skirtos 3 nuobaudos.
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20).
Nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma apsvarstyti galimybę skirti pareiškėjui izoliaciją remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalimi, nes pareiškėjo teigimu, nuteistųjų būriuose egzistuoja subkultūros apraiškos. Vilniaus PN direktorius Įsakymu perkėlė pareiškėją į 3-ojo būrio 206 gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui 2019 m. vasario 12 d. pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma skirti jam izoliaciją dėl neva esančių subkultūros apraiškų, privatumo stokos bei diskriminacijos. Tą pačią dieną buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 43-134 „Dėl nuteistojo drausmės pažeidimo“, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą t. y. eiti į jam administracijos paskirtą 3- ą būrį. Dėl minėto drausmės pažeidimo Vilniaus PN direktorius 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 28-115 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui 7 paras kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymą, kuriame prašė nenagrinėti jo 2019 m. vasario 4 d. prašymo dėl izoliavimo, nes kaip pats nurodė, jis yra saugus ir jokių priešų paskirtame nuteistųjų būryje neturi. Tą pačią dieną t. y. 2019 m. vasario 19 d. 16.40 val. atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje iki 15-os parų, pareiškėjas vėl padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą t. y. pareiškė, jog atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ąjį būrį. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjui 2019 m. vasario 20 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-126 „ Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo skirta nuobauda, t. y. 7 paros kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 42-207 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ buvo informuotas, kad atsižvelgus į Vilniaus PN administracijai pateiktą 2019 m. vasarioi 19 d. prašymą, prašymo nagrinėjimo procedūra dėl pareiškėjo izoliacijos yra nutraukiama. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 26 d. buvo gautas kitas pareiškėjo prašymas Nr. 50-289, kuriame pareiškėjas vėl prašė izoliacijos nuo kitų nuteistųjų esančių jo būryje. Pareiškėjas savo prašyme nurodė tas pačias priežastis kaip ir ankstesniame savo prašyme, kurio vėliau atsisakė. Tos pačios dienos metu jis vėl atsisakė eiti į jam paskirtą būrį ir taip padarė dar vieną drausmės pažeidimą. Pažymėjo, jog tai rodo tyčinį pareiškėjo probleminių situacijų kūrimą. Vilniaus PN direktorius 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 28-139 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už aukščiau minėtą drausmės pažeidimą skyrė nuobaudą 14 parų kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d., atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje, vėl atsisakė eiti į jam paskirtą nuteistųjų būrį taip ne pirmą kartą padarydamas drausmės pažeidimą. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgęs į Vilniaus PN drausmės komisijos teikimą bei į nuolatinius pareiškėjo drausmės pažeidimus, Nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą, perkėlimą 12 mėnesių į drausmės grupę. Pareiškėjas tuo metu turėjo 45 galiojančias nuobaudas.
Paaiškino, kad pareiškėjas nuolatos nevykdo teisėtus administracijos nurodymus būti jam paskirtuose būriuose (gyvenamosiose patalpose). Pareiškėjas savo atsisakymų nemotyvuoja, piktybiškai ignoruoja administracijos sprendimus galimai siekdamas neteisėtų tikslų. Akcentavo, kad nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūrose vienete (būryje ar pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos paskyrimo. BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas vyktų pagal jų pasirinkimą, tai prieštarautų BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams. Šiuo atveju priskirti nuteistuosius į konkrečius būrius ir gyvenamąsias patalpas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, atsižvelgiant į nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslus. Pažymėjo, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmę atlikti paskirtame būryje. Akcentavo, kad nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, nėra per griežta. Skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, nutarime nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos. Taip pat Departamentas, įvertinęs Vilniaus PN direktoriaus Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą 3-206-2, mano, jog jis yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus Įsakymo, Vilniaus PN direktoriaus nutarimo ir Departamento Rašto, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, kuriame nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. baigiasi paskirta bausmė drausmės grupėje, todėl prašė apsvarstyti galimybę skirti izoliaciją pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Pažymėjo, kad drausmės grupėje yra nuo 2017 m. sausio mėn., o tai trukdo palaikyti socialinius ryšius. Paaiškino, kad kategoriškai atsisako eiti į bet kurį būrį gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kadangi ten egzistuoja subkultūra. Nesant galimybės skirti izoliaciją, prašė 12 mėn. skirti drausmės grupę, netaikant kamerų tipo patalpų (b. l. 23).
Vilniaus PN Įsakymu perkėlė pareiškėją iš D-15 gyvenamosios patalpos į 3-206-2 gyvenamąją patalpą (b. l. 24).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, kuriame prašė skirti izoliaciją pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį neribotam laikui arba pradžiai 12 mėnesių. Nurodė, kad negali būti paskirtame būryje dėl egzistuojančios subkultūros, todėl negalės pritapti prie egzistuojančios tvarkos, o pasipriešinus tam, bijo, jog gali kilti pavojus sveikatai. Pažymėjo, jog nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės bei laisvės, kadangi paskirtame būryje gyvena 10–11 nuteistųjų, nėra užtikrinamas privatumas, teisė į religines apeigas vienam, teisė į saviraiškos laisvę, teisė į mokslą, teisė į nuosavybę, gynybą. Kiti nuteistieji nuolatos triukšmauja, garsiai leidžia muziką ar televizorių, sąmoningai trukdo užsiimti naudinga veikla ir pan. Be to, kai kuriems nuteistiesiems yra leidžiama pasirinkti su kuo ir kokiose patalpose gyventi, o pareiškėjui tokios sąlygos nėra sudaromos (b. l. 25).
Vilniaus PN 2019 m. vasario 12 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl nuteistojo drausmės pažeidimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas Nr. 1) nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. 16.10 val., raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ą būrį. Nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam paskirtą būrį, tačiau minėtas nuteistasis kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą (b. l. 26).
Vilniaus PN direktorius 2019 m. vasario 13 d. Nutarimu Nr. 28-115 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 16.10 val. raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą būrį, tačiau kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą, skyrė pareiškėjui 7 paras kamerų tipo patalpoje (b. l. 27–28).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas 2019 m. vasario 4 d. prašymo dėl izoliavimo nenagrinėti. Nurodė, kad yra saugus ir jokių priešų neturi (b. l. 29).
Vilniaus PN direktorius 2019 m. vasario 20 d. Nutarimu Nr. 28-126 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 16.40 val. atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje iki 15-os parų, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ią būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą, todėl pareiškėjui skyrė 7 paras kamerų tipo patalpoje (b. l. 30–31).
Vilniaus PN 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 42-207 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus PN 2019 m. vasario 4 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl galimybės svarstyti izoliavimo nuo kitų nuteistųjų klausimą, taikant BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat 2019 m. vasario 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas nenagrinėti 2019 m. vasario 4 d. prašymo dėl izoliavimo. Informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta asmens teisė prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti, bet atsižvelgiant į Vilniaus PN administracijai pateiktą 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjo prašymą, 2019 m. vasario 19 d. prašymo nagrinėjimo procedūra nutraukiama (b. l. 32).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. Prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas skirti izoliaciją pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį neribotam laikui arba pradžiai 12 mėnesių. Pažymėjo, kad Vilniaus PN egzistuoja subkultūra, laikomi asmenys yra suskirstyti į kastas, todėl pareiškėjas negali atlikti bausmės paskirtame būryje. Paaiškino, kada netoleruoja subkultūros, o pasipriešinus gali kilti pavojus sveikatai. Akcentavo, kad paskirtame būryje nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės ir laisvės. Taip pat kai kuriems nuteistiesiems yra leidžiama pasirinkti su kuo ir kokiose kamerose gyventi (b. l. 33).
Vilniaus PN 2019 m. vasario 26 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl nuteistojo V. M. drausmės pažeidimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas Nr. 2) nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. 16.40 val. raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ą būrį. Nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam paskirtą būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą (b. l. 34).
Vilniaus PN direktorius 2019 m. vasario 27 d. Nutarimu Nr. 28-139 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 16.40 val. atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje iki 15-os parų, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ią būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą, todėl pareiškėjui skyrė 14 parų kamerų tipo patalpoje (b. l. 35–36).
Vilniaus PN 2019 m. kovo 12 d. Tranybiniame pranešime ,,Dėl nuteistojo V. M. drausmės pažeidimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas Nr. 3) nurodyta, kad 2019 m. kovo 12 d. 16.45 val. pareiškėjas atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpose, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ią būrį. Pareiškėjui buvo duotas nurodymas eiti į jam paskirtą būrį, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą (b. l. 37).
Pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė atsisakymą, kuriame nurodė, jog atsisako keltis į paskirtą būrį dėl priežasčių, kurias nurodė ankstesniuose dokumentuose, pateiktuose 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. vasario 27 d. Taip pat dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų skirti izoliaciją pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį, kuris buvo paduotas 2019 m. kovo 1 d. (b. l. 38).
Vilniaus PN Drausmės komisija 2019 m. kovo 13 d. Teikimu Nr. 40-29 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ siūlė pareiškėjui skirti nuobaudą, t. y. 12 mėnesių į drausmės grupę (b. l. 39).
Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. kovo 13 d. Posėdžio protokolu Nr. 41-42 nutarta siūlyti pataisos namų direktoriui skirti pareiškėjui 12 mėnesių drausmės grupės (b. l. 40).
Vilniaus PN direktorius Nutarimu skyrė pareiškėją 12 mėnesių į drausmės grupė (b. l. 41–42).
Vilniaus PN direktorius 2019 m. kovo 13 d. Įsakymu Nr. 7-92 ,,Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ perkėlė pareiškėją iš 3-206-02 gyvenamosios patalpos į 15-3 gyvenamąją patalpą (perkeltas į drausmės grupę) (b. l. 43).
Departamentas Raštu išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 14 d. skundą ir nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 16.45 val. atsisakė eiti į pataisos įstaigos administracijos paskirtą būrį Nr. 3. Pareiškėjui buvo duotas nurodymas eiti į paskirtą būrį, bet pareiškėjas kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą. Dėl nurodyto įvykio surašytas Tarnybinis pranešimas Nr. 1. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu bei savo 2019 m. kovo 12 d. paaiškinime atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių nedetalizavo. Pareiškėjo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijos 2019 m. kovo 13 d. posėdžio metu, kuri teikimu Nr. 40-29 pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui perkelti į drausmės grupę 12 mėnesių. Vilniaus PN direktorius Nutarimu paskyrė nuobaudą, t. y. perkėlimą į drausmės grupę 12 mėnesių. Pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d., 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 26 d. prašymais prašė izoliuoti taikant BVK 70 straipsnio 6 dalį ir nurodė vieną iš pagrindinių priežasčių, t. y. vyraujančią subkultūrą. Departamentas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių faktų ir aplinkybių dėl galimų teisių pažeidimų, Departamentas neturi galimybės jų ištirti. Departamento teigimu, yra pakankamai objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, kadangi jis nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Taip pat Departamentas neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ir nepasinaudojo suteikta teise pasiaiškinti raštu detalizuojant konkrečias priežastis. Departamentas nurodė, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 44–46).
Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų (išskyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.
BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pagal BVK 143 straipsnio 3 dalį, nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.
BVK 143 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVTT), 246 punkte nustatyta, kad drausmės komisija, priėmusi sprendimą siūlyti pataisos įstaigos direktoriui paskirti nuteistajam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą, pateikia teikimą (12 priedas).
Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra motyvuotas bei pagrįstas teisiniais argumentais, neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).
BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pagal BVK 12 straipsnio 2 dalį, nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pagal BVK 12 straipsnio 3 dalį, specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN direktorių 2019 m. vasario 4 d. prašymu, nurodydamas, jog negali būti laikomas bendrabučio tipo patalpose dėl egzistuojančios subkultūros, neįpareigoja Vilniaus PN tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Kaip matyti, ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis 2019 m. vasario 6 d. drausmės komisijos sprendimu (b. l. 24). Be to, pažymėtina, jog BVK 12 straipsnyje ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytos imperatyvios pareigos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Taigi, pasibaigus paskirtos bausmės laikui drausmės grupėje, Vilniaus PN direktorius, atsižvelgęs į minėtą drausmės komisijos sprendimą, turėjo teisę perkelti pareiškėją į kitą gyvenamąją patalpą. Vilniaus PN direktorius, priimdamas Įsakymą, vykdė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, vadovavosi BVK nuostatomis, taip pat su Įsakymu supažindino pareiškėją pasirašytinai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti Įsakymo neteisėtumą.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas priimtas nenagrinėjus pareiškėjo prašymo skirti izoliavimą, jame nebuvo pasisakyta nepasisakyta dėl pareiškėjo turimų nuobaudų, jų kiekio ir pobūdžio. Taip pat pareiškėjui nebuvo pateikti atsakymai į šiuos prašymus. Be to, Vilniaus PN egzistuoja subkultūra ir yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieš priimant ginčijamą Nutarimą, buvo atsižvelgta į Tarnybinį pranešimą Nr. 3 (b. l. 37), pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, t. y. atsisakymą keltis į paskirtą būrį (b. l. 38), taip pat prieš priimant Nutarimą buvo gautas Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. kovo 13 d. Teikimas Nr. 40-29 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 39) bei Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. kovo 13 d. Posėdžio protokolas Nr. 41-42 (b. l. 40). Taip pat priimant Nutarimą atsižvelgta į BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytus imperatyvius reikalavimus, pagal kuriuos, pareiškėjas privalėjo vykdyti Vilniaus PN Įsakymą bei Vilniaus PN administracijos reikalavimus. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į pareiškėjo turimų nuobaudų kiekį ir pobūdį, pareiškėjo rašytinį paaiškinimą. Nors pačiame nutarime nenurodyta, jog priimant Nutarimą buvo atsižvelgta į Tarnybinį pranešimą Nr. 3, Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. kovo 13 d. Teikimą Nr. 40-29 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. kovo 13 d. Posėdžio protokolą Nr. 41-42, tačiau kaip matyti, ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis PĮVTT 246 punkto, BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto, BVK 143 straipsnio 2 dalies, BVK 143 straipsnio 7 dalies reikalavimais.
Teismas pabrėžia, kad nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 straipsnio 6 dalis), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2016, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-520/2018).
Šiame kontekste pažymėtina, jog nors pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu skirti izoliaciją nuo kitų nuteistųjų, tačiau įvertinus pareiškėjo pateikto prašymo turinį, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad egzistuoja subkultūra ir dėl to jis negali eiti į jam paskirtą būrį, nėra laikytinos priežastimis, kuriomis galėtų kilti grėsmė pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Kitų svarbių priežasčių, pareiškėjas nenurodė. Akcentuotina, jog pats pareiškėjas turi pagrįsti savo prašymo turinį, o ne deklaratyviai nurodyti galimą pavojų. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pateikti atsakymai į jo prašymus, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šiuos pareiškėjo teiginius. Po Įsakymo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN direktorių 2019 m. vasario 12 d. (b. l. 25), 2019 m. vasario 19 d. (b. l. 29), 2019 m. vasario 26 d. (b. l. 33) prašymais. Pats pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. prašymu prašė Vilniaus PN direktoriaus nenagrinėti jo 2019 m. vasario 4 d. prašymo (b. l. 29), todėl Vilniaus PN administracija šio prašymo nagrinėjimo procedūrą nutraukė (b. l. 32). Įvertinus tai, kad pareiškėjas visais minėtais prašymais prašė skirti jam izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, taip pat tai, kad pats pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. prašymu nurodė, kad yra saugus bei jokių priešų neturi (b. l. 29), bei tai, kad pareiškėjas nuolat bei sistemingai pažeidinėjo administracijos nustatytą tvarką, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pabrėžtina, jog ir Departamentas Rašte nurodė, kad kiekvieno pažeidimo atveju pareiškėjui suteikiama teisė pasiaiškinti raštu už konkretų pažeidimą, o prieš pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. paaiškinimą rašyti paaiškinimai laikytini paskirtų nuobaudų dokumentinės medžiagos sudėtine dalimi (b. l. 44–46).
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Vilniaus PN egzistuoja subkultūra, pažymėtina, jog šiuo atveju pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad de facto (faktiškai) buvo kilusi reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai dėl jo nurodyto galimo nuteistųjų susiskirstymo į grupes. Be to, Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Vilniaus PN administracija skirstydama nuteistuosius į atitinkamas patalpas (nuteistųjų būrius) vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais (b. l. 17–20). Vadinasi, pareiškėjas, nemotyvuotai atsisakydamas eiti į jam paskirtas patalpas, padarė pažeidimą, todėl buvo pagrįstai ir, teismo vertinimu, proporcingai nubaustas, priimant ginčijamą Vilniaus PN direktoriaus Nutarimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas Rašte nepasisakė dėl Įsakymo atitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.
Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo teiginiais, kadangi Departamento Rašte nurodyta, kad Departamentas, įvertinęs Vilniaus PN direktoriaus Įsakymą, kuriuo pareiškėjas perkeliamas į gyvenamąją patalpą 3-206-2, mano, kad jis yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus (b. l. 44–46). Iš ginčijamo Rašto turinio matyti, jog jame buvo vertintos nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat buvo vertintas pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas, vadovautasi BVK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimais. Teismo nuomone, šiuo atveju Departamentas ginčijamame Rašte vertino, ar Įsakymas ir Nutarimas priimti pagrįstais objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, kuriuos ir pats Departamentas vertino ginčijamame Rašte. Vadinasi, Departamentas tinkamai analizavo pareiškėjo skundą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodomais motyvais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Departamentas Rašte nurodo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas 2019 m. kovo 12 d. 16.45 val. patvirtintas Tarnybiniu pranešimu Nr. 3, nuobauda buvo paskirta 2019 m. kovo 13 d., tačiau pareiškėjas su juo nebuvo supažindintas, todėl negalėjo pasiruošti gynybai.
Nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriui kartu su Tarnybiniu pranešimu Nr. 3 buvo pateiktas pareiškėjo paaiškinimas (b. l. 37). Pareiškėjas pateiktame paaiškinime nurodė, kad atsisako keltis į jam paskirtą būrį dėl priežasčių, kurias išvardino ankstesniuose atsisakymuose, t. y. dėl to, kad mano, jog jam turėtų būti skirta izoliacija (b. l. 38). Nors pareiškėjas nurodo, kad nebuvo supažindintas su Tarnybiniu pranešimu Nr. 3, tačiau pareiškėjas dėl nurodyto įvykio teikė paaiškinimą, taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su Vilniaus PN Drausmės komisijos 2019 m. kovo 13 d. posėdžio protokolu Nr. 41-42, kuriuo buvo siūloma skirti pareiškėjui 12 mėnesių drausmės grupės. Taip pat minėtame protokole buvo nurodyta apskundimo tvarka (b. l. 40). Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdžio protokolu, turėjo teisę jį apskųsti per vieną mėnesį, be to, atsižvelgus į šį protokolą buvo priimtas ginčijamas Nutarimas, kurį pareiškėjas apskundė Departamentui. Pažymėtina, jog teisės aktai neįpareigoja pareiškėjo supažindinti su tarnybiniu pranešimu pasirašytinai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo buvo supažindintas tinkamai, suteikiant jam teisę apskųsti priimtus sprendimus dėl paskirtos nuobaudos, todėl šiuo atsakovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad paskirta nuobauda 12 mėnesių į drausmės grupę buvo baudimas ketvirtą kartą už tą pačią veiką dėl to paties Įsakymo nevykdymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarime analizuotas dvigubo baudimo draudimas (lot. non bis in idem) ir nurodyta, jog <...> konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, jog jis buvo nubaustas ketvirtą kartą už tą pačią veiką, kadangi Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 28-115 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirtos 7 paros kamerų tipo patalpoje dėl to, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. 16.10 val. raštu pareiškė, jog atsisako eiti į jam paskirtą būrį (b. l. 27). Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 28-126 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirtos 7 paros kamerų tipo patalpoje dėl to, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 19 d. 16.40 val., atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje iki 15-os parų, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ią būrį (b. l. 30). Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 28-139 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta 14 parų kamerų tipo patalpoje, kadangi pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. 16.40 val., atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje iki 15-os parų, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ią būrį (b. l. 35). Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. 16.45 val., atlikęs nuobaudą kamerų tipo patalpoje, raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam administracijos paskirtą 3-ią būrį, todėl buvo skirta 12 mėnesių į drausmės grupę (b. l. 41). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjui skiriamos nuobaudos dėl atsisakymo vykdyti Įsakymą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo baudžiamas ketvirtą kartą už tą patį. Šiuo atveju minėti nutarimai buvo priimami atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui atlikus nuobaudą, jis atsisakydavo eiti į jam Įsakymu paskirtą gyvenamąją patalpą, t. y. pareiškėjas nebuvo baudžiamas už vieną ir tą patį pažeidimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo ketvirtą kartą nubaustas už tą pačią veiką.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Departamentas Rašte nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis turėjo rašyti pasiaiškinimą raštu.
BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pažymėtina, kad Departamento Rašte taip pat nurodyta, jog skiriant nuobaudas atsižvelgiama į rašytinį paaiškinimą (b. l. 44–46). Akcentuotina, kad tai yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga. Departamentui Rašte nurodžius, kad vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudas, be kita ko, atsižvelgiama į pareiškėjo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, taip pat atsižvelgus į tai, kad pasiaiškinimo pateikimas laikytinas pareiškėjo teise, bet ne pareiga, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN direktoriaus Įsakymas, Vilniaus PN direktoriaus Nutarimas ir Departamento Raštas yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.