Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – advokatė Karina Račkauskienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

9. Civilinio proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

10. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 229 straipsnyje numatyta, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali skirti dar vieną parengiamąjį posėdį; parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.

11. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais, neatvykus ieškovui, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

12. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

13. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovas neatvyko į 2019 m. rugsėjo 13 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, nepranešė neatvykimo į teismą priežasties, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo. Teismas sprendė, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad į nagrinėjamos civilinės bylos parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nes dalyvavo kitoje civilinėje byloje, o dėl užimtumo, laiko trūkumo ir sveikatos problemų nespėjo apie tai pranešti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovo nurodomoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7261-863/2019 parengiamasis teismo posėdis, vyksiantis 2019 m. rugsėjo 13 d., buvo paskirtas dar 2019 m. liepos 18 d. teismo nutartimi, kuri ieškovui V. J. buvo įteikta 2019 m. liepos 20 d. Vadinasi, ieškovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje 2019 m. rugpjūčio 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu prašydamas paskirti kitą parengiamąjį teismo posėdį, jau žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. paskirtame parengiamajame teismo posėdyje jis dalyvauti negalės, tačiau apie tai teismui nepranešė ir kito posėdžio laiko skirti neprašė. Priešingai, parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad galės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje ir laikas jam yra tinkamas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 43 minutės). Apie teismo posėdį ieškovas buvo informuotas pasirašytinai (2 t., b. l. 25).

16. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7261-863/2019 paskirtą teismo posėdį teismo neinformavo dėl žmogiškos klaidos, jis, būdamas sąžiningu ir apdairiu proceso dalyviu, privalėjo nedelsdamas apie tokias aplinkybes informuoti teismą vėliau, kad teismas ir kiti proceso dalyviai turėtų galimybę tinkamai planuoti savo laiką ir būtų iš anksto paskirtas kitas parengiamojo teismo posėdžio laikas. Tačiau ieškovas to nepadarė. Dar daugiau, ieškovas, žinodamas (ar privalėdamas žinoti), kad turi dalyvauti tiek nagrinėjamoje byloje paskirtame parengiamajame teismo posėdyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7261-863/2019 paskirtame teismo posėdyje, savo nuožiūra pasirinko dalyvauti pastarajame teismo posėdyje, o Kauno apygardos teismo apie tokį savo pasirinkimą neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė.

17. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu tai, kad ieškovas jau iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio tinkamai neįgyvendino savo procesinių pareigų, nes nespėjo paruošti visų bylai nagrinėti reikalingų dokumentų. Būtent dėl šios priežasties ieškovo prašymu teismas paskyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. rugsėjo 13 d., taip sudarydamas ieškovui galimybes įrodyti ieškinio pagrįstumą. Tačiau, kaip minėta, ieškovas į 2019 m. rugsėjo 13 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, teismui nepranešė apie neatvykimo priežastis, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks ieškovo elgesys pažeidė proceso šalims tenkančią pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai paliko ieškinį nenagrinėtą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas savo netinkamą procesinį elgesį nepagrįstai siekia pateisinti užimtumu, laiko trūkumu ar sveikatos problemomis. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo užimtumas buvo tokio pobūdžio, jog jis objektyviai negalėjo teismo laiku informuoti apie aplinkybes, kliudančias jam atvykti į teismo posėdį. Duomenų apie ieškovo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėjo tinkamai įgyvendinti procesinių pareigų, taip pat nėra, priešingai, ieškovo sveikatos būklė 2019 m. rugsėjo 13 d. leido jam dalyvauti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7261-863/2019 paskirtame teismo posėdyje. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas neatvyko į teismo posėdį ir nepranešė apie neatvykimo priežastis, yra netinkamas, neapdairus procesinis elgesys, bet ne užimtumas, laiko trūkumas ar sveikatos problemos.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nustatančias šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.