Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-126/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2A-126/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
V. N.
Ieškovas
BUS
Trečiasis asmuo
K. K.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-126/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1; 114.4; 114.5; 114.11; 121.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 1372-622/2010 pagal ieškovo BUS & AUTO Wern GmbH ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje K. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovo BUS & AUTO Wern GmbH atstovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. N. 30 000 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas 2008 m. rugpjūčio mėnesį paskolino atsakovui 30 000 EUR. Atsakovui šių pinigų reikėjo buto Klaipėdoje, Medžiotojų g. 2-4, pirkimui, nes banko suteikto kredito butui pirkti jam nepakako. Gavęs iš ieškovo 30 000 EUR paskolą, atsakovas 2008 m. rugsėjo 19 d. butą nusipirko. Iki šiol atsakovas nėra grąžinęs jokios dalies iš jam paskolintos 30 000 EUR sumos. Paskolos grąžinimo terminas (iki 2009 m. kovo 31 d.) yra suėjęs, todėl atsakovas pažeidė savo prievolę grąžinti skolą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. N. su ieškiniu nesutiko, tvirtindamas, kad paskolos sutartis, kaip realinis sandoris, nebuvo sudaryta ir pinigai pagal paskolos sutartį atsakovui nebuvo perduoti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovo BUS & AUTO Wern GmbH ieškinį patenkino visiškai - priteisė iš atsakovo V. N. ieškovui 30 000 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 072 Lt žyminį mokestį, 600 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 20 Lt išlaidas už gyventojų registro pažymos išdavimą. Teismas nurodė, kad ieškovas remiasi atsakovo pasirašytu raštu, jog jis esąs skolingas ieškovui 30 000 EUR nuo 2008 m. rugsėjo mėn., o skolą turi grąžinti 2009 m. kovą. Atsakovas neneigė pasirašęs minėtą skolos raštą, tačiau atsakovo atstovas teismui nurodė, kad atsakovą tai padaryti grasinimais privertė ieškovas. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolos raštą atsakovas būtų pasirašęs ne laisva valia. Atsakovas buvo bendrovės „BUS & AUTO Wern Baltija“ direktorius, jis dirba VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje pagal autorines sutartis, todėl pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti, kokius padarinius sukelia skolos rašto pasirašymas. Jei ieškovas naudojo atsakovo atžvilgiu prievartą, atsakovas galėjo kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau to nepadarė. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su buto pirkimu, netiesiogiai patvirtina, kad atsakovui buvo reikalingi pinigai buto pirkimui. Įvertinęs bylos įrodymus teismas nusprendė, jog kreditorius įrodė suteikęs atsakovui 30 000 EUR paskolą. Tai patvirtina pas ieškovą esantis atsakovo pasirašytas skolos raštas. Nesant duomenų, jog atsakovas paskolą grąžino (turėjo grąžinti 2009 m. kovą), ji priteista ieškovui. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais įstatymas numato skolininko pareigą mokėti palūkanas nuo tada, kada yra praleistas prievolės įvykdymo terminas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkui taip pat tenka pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškovo reikalavimus, jam priteistos ir bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai, išlaidos už gyventojų registro pažymą).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovo V. N. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje esminis klausimas kyla dėl reikalavimo pagrindo – ar tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, kaip deklaruoja ieškovas, ar tarp šalių susiklostė kitokio pobūdžio santykiai, kurių pagrindu atsakovui būtų kilusi prievolė sumokėti ieškovui 30 000 EUR skolą. Atsakovas neneigė, jog pasirašė skolos raštą, tačiau teigė, jog jam nebuvo suteikta paskola ir jis šiame rašte nurodytų pinigų negavo. Esant paskolos santykiams pinigų perdavimo faktą turi įrodyti ieškovas. Tarp šalių kilo ginčas dėl pasirašyto skolos rašto tikrosios reikšmės, kurio teismas neišsprendė. Skolos rašte nėra užfiksuotas pinigų perdavimo momentas, o ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis perdavė atsakovui 30 000 EUR. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Paskolos raštelyje, kuriuo ieškovas įrodinėjo paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, todėl sprendžiant, buvo ar nebuvo 30 000 Lt perdavimo faktas, būtina aiškintis šio dokumento nuostatas, jo surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią.Ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos santykiai, verčia abejoti ieškinyje nurodytos aplinkybės: “2008 m. spalio mėnesį išaiškėjo, kad atsakovas ilgą laiką neteisėtai naudojosi užimamomis pareigomis, siekdamas gauti sau naudos, pavyzdžiui, už UAB „BUS & AUTO Wern Baltija“ lėšas įrenginėjo butą, bendrovės kortele mokėdavo už savo sūnaus suvartojamą kurą ir pan. Paaiškėjus šiems grubiems tyčiniams pažeidimams, buvo nutarta nedelsiant atleisti atsakovą iš užimamų pareigų. Atsakovo 2008 m. spalio 9 d. buvo pareikalauta pasirašyti skolos raštą, patvirtinantį, kad atsakovas pripažįsta skolą ir įsipareigoja ją grąžinti iki 2009 m. kovo 31 d.”. Vėliau šis skolos raštas ieškovo traktuojamas kaip paskolos raštelis.Skolos raštas neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų. Juo atsa­kovas pripažįsta, jog yra skolingas, tačiau nėra nurodyta, kokiu pagrindu, t. y. skolos raštas neatitinka CK 6.871 straipsnyje nurodytos paskolos sutarties formos (nėra vadinamojo paskolos gavėjo patvirtinimo, jog jis gavo 30 000 EUR paskolą). Teismas neatsižvelgė į tai, jog skolos raštas buvo sudarytas vokiečių kalba, kurios atsakovas nemoka ir kurios lingvistinė reikšmė originalo kalba gali būti suprantama visai kitaip, nei lietuviškas vertimas. Tai tik skolos, atsiradusios visai kitais pagrindais nei paskola, pripažinimo raštas, bet ne paskolos sutartis, kuri vokiečių kalba yra, pvz., “der Darlehensvertrag”, “die Vertragsumme”. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog atsakovui buvo perduota 30 000 EUR, teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys buvo sudariusios paskolos sutartį. Atsakovas, siekdamas pripažinti, jog jam nebuvo suteikta paskola, neprivalėjo teikti priešieškinio, nes ieškovas neįrodė, kad jis atsakovui būtų skolinęs pinigų. Skolos raštas, kuriuo remiantis teismas tenkino ieš­kovo reikalavimą, buvo sudarytas kitais pagrindais, bet ne dėl paskolos suteikimo. Nors teismas rėmėsi ne tik teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau neištyrė visų bylos aplinkybių, kurios turėjo esminės reikšmės priimamo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui, o pareikštas ieškinys atmestinas, nes reikalavimas pareikštas ne tuo pagrindu.Skolos rašte nurodyta, jog ....“nesilaikant įsipareigojimų, atsako ponas K. K.“. Į bylos nagrinėjimą K. K. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau ieškovas nenurodė, kokios pasekmės kyla K. K. dėl V. N. įsipareigojimo nevykdymo. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo pozicija nagrinėjamu klausimu nėra aiški. Teikiant atsiliepimą atsakovas išreiškė nuomonę, jog K. K. pagal pasirašytą skolos raštą atsako solidariai su atsakovu kaip laiduotojas. Tačiau sudaryto skolos rašto sakinių konstrukcija tuo verčia abejoti. Nėra nurodyta, jog jeigu atsakovas V. N. nevykdys įsipareigojimų, kartu su juo atsakys ir K. K.. Nurodoma, jog jeigu atsakovas V. N. nevykdys įsipareigojimų, toliau prievolę turės vykdyti tik K. K. ir tik jis atsako už prievolės neįvykdymą. Kyla pagrįstas klausimas, ar tarp šalių nebuvo sutarta dėl skolos perkėlimo trečiajam asmeniui.Teismas turėjo išsiaiškinti tikrąją 2008 m. spalio 9 d. pasirašyto skolos rašto šalių valią tam, kad galėtų tinkamai nustatyti reikalavimo pagrįstumą atsakovui V. N.. Teismas nesigilino į 2008 m. spalio 9 d. pasirašyto skolos rašto esmę, reikšmę bei pasekmes jį pasirašiusiems asmenims. Nenustačius atsakovo V. N., trečiojo asmens K. K. ir ieškovo teisių bei pareigų pagal pasirašytą skolos raštą, negalima nustatyti, kas šioje byloje yra tinkamas atsakovas (atsakovai), bei kokias pasekmes sukels priimtas procesinis sprendimas skolos raštą pasirašiusiems asmenims. Teismas apie trečiojo asmens teises ir pareigas pagal pasirašytą skolos raštą sprendime visiškai nepasisakė, nors K. K. procesinė padėtis, jo teisės ir pareigos nėra aiškios. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog K. K. šioje byloje turėtų dalyvauti kaip bendraatsakovas. Teismas, nesiaiškindamas sudaryto skolos rašto pasekmių jį pasirašiusiems asme­nims, nenustatė, ar ieškinys pareikštas tinkamam asmeniui. Nustačius, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, teismas turėjo ieškinį atmesti.Teismas neatsižvelgė į visus šalių teiktus paaiškinimus bei fakti­nes aplinkybes, nurodytas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teiktuose paaiškini­muose, nevertino ir neanalizavo bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų visumos. Netinkamai paskirsty­damas tarp šalių įrodinėjimo pareigą, teismas abstrakčiai nurodė, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos santykiai, todėl priimdamas procesinį sprendimą rėmėsi tik formaliais pagrindais, pažeisdamas tei­sės į tinkamą teismo procesą principą. Skolos rašte neužfiksavus paskolos dalyko (pinigų) per­davimo momento, paskolos davėjas turi įrodyti pinigų perdavimo faktą. Ši aplinkybė nebuvo įro­dyta, o teismas šios aplinkybės nesiaiškino bei netyrė. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog skolos raštas buvo pasirašytas visai kitomis aplinkybėmis, nei paskolos suteikimas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, susi­jusios su buto pirkimu, netiesiogiai patvirtina, kad atsakovui buvo reikalingi pinigai buto pirkimui. Teismas ne­analizavo atsakovo pateiktų įrodymų, jog buto įsigijimui jis turėjo savo sukauptų asmeninių lėšų, taip pat neat­sižvelgė į tai, kad butas buvo įsigytas anksčiau, nei pasirašytas skolos raštas.

Atsiliepimas

Ieškovo BUS & AUTO Wern GmbH atstovas atsiliepime prašo atsakovo V. N. apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad pinigų atsakovui perdavimo momentas akivaizdus ne tik iš paskolos raštelio, tačiau ir iš fakto, jog atsakovas, gavęs iš ieškovo 30 000 EUR paskolą nusipirko butą. Atsakovas teismo posėdyje pateikė visiškai naują poziciją, negu buvo išdėstyta atsiliepime į ieškinį. Pinigų negavimo faktą turi įrodyti paskolos gavėjas. Atsakovas mokėjo vokiečių kalbą,be to, apdairus asmuo nepasirašytų rašto, kurio tekstas yra jam nesuprantama kalba. Atsakovas byloje neteikė priešieškinio dėl skolos rašto ginčijimo. K. K. į bylą trečiuoju asmeniu yra įtrauktas atsakovo pusėje. Ieškovas turėjo teisę pasirinkti, į kurį asmenį nukreipti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir byloje įrodinėtinų aplinkybių

Šalių ginčas byloje kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš atsakovo prievolės pagal paskolos teisinius santykius, gi atsakovas neigia paskolos teisinių santykių buvimą, tvirtindamas, kad byloje esančiame skolos pripažinimo rašte nurodyta jo skolinė prievolė ieškovui atsirado ne iš paskolos santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti ginčo šalis siejančių santykių pobūdį, reikia analizuoti tiek ieškovo reikalavimo, tiek atsakovo atsikirtimų į jį pagrindu nurodytas aplinkybes, visų byloje pateiktų įrodymų visumą ir iš to daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų.

Šioje byloje paskolos atsakovui davėju save įvardija užsienio juridinis asmuo. Ieškinio teisinį pagrindą ieškovas grindžia atitinkamomis Lietuvos Respublikos CK normomis, reguliuojančiomis paskolos teisinius santykius, todėl nagrinėjant šį ginčą taikytina prievolinių santykių sritį reguliuojanti Lietuvos nacionalinė teisė.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties apibrėžimą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, o tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms pripažįstama, kad tarp šalių atsirado būtent paskolos teisiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, ir kt.).

Kaip jau pažymėta, pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Iš šios normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas paskolinių teisinių santykių buvimo faktą grindžia vokiečių kalba atspausdintu ir atsakovo V. N. pasirašytu 2008 m. spalio 9 d. skolos pripažinimo raštu (originalo kopija - 49 b. l., vertimas – 50 b. l.). Pagal dabartiniu metu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose išaiškinta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė skiriama sutarties turiniui, nes paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumente aiškiai patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Šie išaiškinimai taip pat leidžia konstatuoti, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonių, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas, todėl tokiu atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

Pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškovo reikalavimo faktinį pagrindą – atsakovo V. N. pasirašytą 2008 m. spalio 9 d. skolos pripažinimo raštą, visiškai neanalizavo šio rašto turinio, apsiribodamas vien tik V. N. valios pasirašyti skolos pripažinimo raštą vertinimu pagal subjektyvųjį asmens elgesio kriterijų ir padarydamas išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, jog tokį raštą jis būtų pasirašęs ne laisva valia. Kitaip sakant, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog skolos pripažinimo rašto pasirašymas nebuvo sąlygotas atsakovo valios trūkumų. Tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi paskolos sutarties sudarymo ar jos nesudarymo fakto nustatymas, kurį visų pirma apsprendžia skolos dokumento (skolos rašto) turinys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal 2008 m. spalio 9 d. skolos pripažinimo rašto turinį ir jame vartojamas sąvokas negalima daryti išvados apie paskolos dalyko perdavimą atsakovui V. N. ir apie tai, kad pinigai buvo atsakovo gauti pagal teikiamą paskolą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame skolos pripažinimo rašte nenurodyta (nepažymėta, neįrašyta), jog atsakovas V. N. gavo iš ieškovo nurodytą pinigų sumą, nepažymėta, jog pinigai jam perduoti kaip paskola, tekste nėra įrašų apie atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolą, nekonkretizuota, kokio įsipareigojimo nesilaikant už tai atsakingas tampa trečiasis asmuo K. K., neaišku, ką reiškia teksto dalis „Pareikalavimas nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio...“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžių ,,yra skoloje“ pavartojimas bendrame 2008 m. spalio 9 d. rašto tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo patvirtinimą. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Skolos pripažinimo rašte, kuriuo ieškovas įrodinėja ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, vadinasi, toks skolos dokumentas nepilnai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nors šalies pripažinimas esant skolingu gali būti prilygintas paskolos rašteliui, tačiau, raštelyje nesant duomenų apie pinigų perdavimą, turi būti pateiktas skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, kitu atveju paskolos davėjui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą. Tokios nuostatos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010). Taigi 2008 m. spalio 9 d. skolos pripažinimo rašto pagrindu negalima daryti išvados, jog prievolės šalis siejo būtent paskolos santykiai (CK 6.870 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko – 30 000 EUR perdavimą paskolos gavėjui V. N., nepateiktas, todėl ieškovas turėjo pateikti kitus pinigų perdavimo paskolos gavėjui įrodymus (CPK 12, 178 str.). Be to, šioje byloje sprendžiant, buvo 30 000 EUR perdavimo atsakovui faktas ar ne, būtina aiškintis šio rašto surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad skolos pripažinimo rašte fiksuojama atsakovo skolinė prievolė ieškovui reiškia prievolę, atsiradusią iš paskolos perdavimo, vėlgi tenka paskolos davėjui, t.y. ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik žodinis skolos pripažinimo rašto turinio aiškinimas, bet ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties su atsakovu V. N. sudarymo fakto.

Darydamas išvadą, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vertinant šalių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

30 000 EUR paskolos atsakovui suteikimo faktą ieškovas taip pat grindžia į bylą pateiktame ieškovo sąskaitos eurais išraše esančiais įrašais (128-130 b. l.). Pažymėtina, kad jokio vertinimo šiam ieškovo pateiktam rašytiniam įrodymui pirmosios instancijos teismas nedavė. Nurodytame sąskaitos išraše fiksuojama, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. į ieškovo sąskaitą įplaukė 30 000 EUR pajamų už autobuso MAN pardavimą, o 2008 m. spalio 9 d. iš sąskaitos ši pinigų suma buvo paimta ją išgryninus, nes sąskaitos išraše fiksuojamas toks tekstas apie 2008 m. spalio 9 d. atliktą finansinę operaciją: „Neiberka grynais 30 000,00“. Tačiau tokios finansinės operacijos fiksavimas reiškia ne daugiau, kaip tik grynųjų pinigų iš sąskaitos išėmimą, bet ne jų perdavimą atsakovui V. N.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog juridinio asmens teikiama paskola darbuotojui ar kitam asmeniui yra ūkinė finansinė operacija. Ji suprantama kaip ūkio subjekto veikla, keičianti turimo finansinio turto dydį, todėl turi būti fiksuojama bei apskaitoma atitinkamais ūkinę operaciją pagrindžiančiais dokumentais. Komercinės ūkinės veiklos subjektų (įmonių, bendrovių, firmų, ir pan.) atliekamos ūkinės finansinės operacijos turi būti grindžiamos apskaitos dokumentais (turi būti dokumentuotos). Tokie dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos metu ar jai pasibaigus, o ūkinių operacijų duomenys turi būti registruojami. Paskolos suteikimas kaip juridinio asmens ūkinė operacija turi būti įforminta ir apskaityta, o įrodinėjant tokio asmens išlaidas (pvz., paskolos suteikimą), jų faktas ir apimtis ūkio subjekto turi būti įrodoma apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Į bylą nepateiktas joks grynųjų pinigų, kurių išėmimas iš ieškovo sąskaitos fiksuojamas 2008 m. spalio 9 d., išmokėjimo atsakovui, kaip ūkinės operacijos atlikimo, dokumentas, įrodantis paskolos dalyko realų perdavimą paskolos gavėjui.

Teismo 2010 m. spalio 22 d. posėdyje ieškovo atstovas aiškino, kad paskola grynaisiais pinigais atsakovui buvo perduota šio darbo vietoje – UAB „BUS & AUTO Wern Baltija“ patalpose (159 b. l.). Buhalterinės apskaitos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Juridinių asmenų finansinės operacijos grynaisiais pinigais turi būti atliekamos laikantis teisės aktais reglamentuotų kasos operacijų atlikimo taisyklių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2007-12-29 iki 2008-11-05) 4 punkte nurodyta, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma (Taisyklių 5 p.). Toks grynųjų pinigų išmokėjimo (perdavimo) atsakovui V. N. apskaitos dokumentas, kuriame būtų fiksuojamas ne tik pinigų perdavimas, bet ir jų gavimas, patvirtintas gavėjo parašu, nepateiktas. Nagrinėjamoje byloje pateiktas išrašas iš ieškovo sąskaitos laikytinas išvestiniu ūkinių operacijų registro dokumentu, tačiau jame esantys įrašai „Neiberka grynais 30 000,00“ nepatvirtina ne tik išlaidų paskirties, kuri ieškinyje įrodinėjama kaip paskolos suteikimas, bet ir nepagrįsta jokiais tokią ūkinę operaciją (išlaidas) pagrindžiančiais apskaitos dokumentais. Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas nėra pakankamas įrodymas, pavirtinantis ieškovo įrodinėjamą ūkinę operaciją – paskolos suteikimą atsakovui, tuo labiau jis nepatvirtina sąskaitoje nurodytos pinigų sumos perdavimo atsakovui fakto. Šiuo gi atveju atsakovas ne tik ginčija gavęs iš ieškovo paskolą, bet ir apskritai neigia gavęs 30 000 EUR sumą, kurios išėmimas iš ieškovo sąskaitos fiksuojamas 2008 m. spalio 9 d. įrašu. Pažymėtina, kad sąskaitos išraše fiksuojama ūkinės operacijos – 30 000 EUR išėmimo „N. grynais“ atlikimo data – 2008 m. spalio 9 d. paneigiama ieškinyje nurodyta aplinkybė dėl paskolos atsakovui suteikimo momento (ieškovo procesiniuose dokumentuose buvo teigiama, kad paskola atsakovui buvo suteikta 2008 m. rugpjūčio mėnesį, vėliau ieškovo atstovo tikslinama, jog paskola suteikta rugsėjo mėnesį). Sąskaitos išraše fiksuojama grynųjų pinigų išėmimo operacijos atlikimo data paneigia ir ieškovo nurodytą paskolos suteikimo atsakovui V. N. tikslą (paskolos paskirtį) – pinigų skolinimą tam, kad atsakovas galėtų nusipirkti butą. Ieškovo sąskaitoje yra užfiksuotas tik ūkinės operacijos, įvykdytos 2008 m. spalio 9 d. (grynųjų pinigų išėmimas), apskaitos faktas (padarytas apskaitos įrašas). Tačiau, kaip jau minėta, pirminiai ūkinę operaciją patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindų būtų galima patvirtinti pinigų išdavimo iš įmonės ir jų perdavimo atsakovui faktą byloje nepateikti. Dar kartą pažymėtina, kad sąskaitos išraše fiksuojama ūkinės operacijos atlikimo data neatitinka ne tik ieškinyje nurodyto paskolos suteikimo momento, bet ir paskolos suteikimo paskirties, t.y. pinigų atsakovui skolinimo butui pirkti. Ieškovo sąskaitos išraše aktuali ūkinė operacija fiksuojama praėjus beveik trims savaitėms po to, kai atsakovas jau buvo sudaręs buto pirkimo-pardavimo sandorį (91-98 b. l.). Ūkinės operacijos, fiksuotos ieškovo pinigų sąskaitoje, atlikimo momento ir ieškinyje nurodytos paskolos atsakovui suteikimo momento neatitikimas yra dar viena aplinkybė, patvirtinanti teisėjų kolegijos anksčiau padarytą išvadą, kad 2008 m. spalio 9 d. skolos pripažinimo rašto pagrindu negalima spręsti, jog šis raštas esą įrodo faktą dėl paskolos dalyko (30 000 EUR) perdavimo paskolos gavėjui atsakovui V. N.. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad paskolos atsakovui suteikimą patvirtina pas ieškovą esantis atsakovo pasirašytas skolos raštas, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais dėl pinigų pagal tą skolos raštą perdavimo atsakovui fakto, prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl įrodinėjimo dalyko ir įrodymų pateikimo specifikos tokios pobūdžio ginčų bylose. Teismo 2010 m. spalio 22 d. posėdyje ieškovo atstovas, be kito ko, aiškino, kad ieškovas suteikė paskolą atsakovui šio sandorio neįformindamas, nes pasitikėjo atsakovu (159 b. l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog geri, pasitikėjimu pagrįsti paskolos sutarties šalių santykiai negali būti pakankami ginčijamą paskolą patvirtinantys įrodomieji faktai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių įrodymų visuma įgalina manyti esant daugiau tikėtiną faktą, kad tarp šalių galėjo susiklostyti ne paskolos, o kitokio pobūdžio santykiai, kurių pagrindu atsakovui kilo skolinė prievolė sumokėti ieškovui 30 000 EUR sumą. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles turi būti atsižvelgiama ir į kiekvienos konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes.

Atsakovas pripažįsta pasirašęs skolos raštą, tačiau nuosekliai neigė faktą, kad jam buvo suteikta paskola ir kad jis gavo rašte nurodytą pinigų sumą. Jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos santykiai, verčia abejoti turinys paties ieškinio, kuriame išdėstytos aplinkybės apie atsakovo, nuo 2006 metų ėjusio ieškovo dukterinės įmonės UAB „BUS & AUTO Wern Baltija” direktoriaus pareigas, veiksmais padarytus nuostolius ieškovui: „2008 m. spalio mėn. paaiškėjo, kad atsakovas ilgą laiką nesąžiningai naudojosi pareigomis, siekdamas sau naudos – pvz., už bendrovės lėšas įsirenginėjo butą, bendrovės kortele mokėdavo už sūnaus suvartotą kurą. Paaiškėjus pažeidimams buvo nutarta atleisti atsakovą iš pareigų“. Skolos pripažinimo rašto surašymo data (2008 m. spalio 9 d.) sutampa su atsakovo padarytų pažeidimų naudojantis tarnybine padėtimi, išaiškinimo momentu. Ieškovo nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai siejami su nuostolių vadovautai bendrovei padarymu (nesąžiningas bendrovės lėšų naudojimas asmeniniams poreikiams tenkinti). Pats ieškovas nurodo, kad paaiškėjus atsakovo nesąžiningiems ir žalingiems veiksmams buvo pareikalauta pasirašyti skolos raštą, patvirtinantį skolos pripažinimą ir įsipareigojimą ją grąžinti (ieškinio pareiškimai – b. l. 38-40, 107-110). Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad skolos pripažinimo raštas buvo surašytas kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo darbo santykiais ieškovo dukterinėje įmonėje (galbūt kaip pasižadėjimas atlyginti padarytą žalą). Atsakovo skolos pripažinimo raštas sudarytas tuo metu, kai ieškovas nurodė išaiškinęs atsakovo padarytus neteisėtus veiksmus vadovaujant ieškovo dukterinei įmonei. Ši aplinkybė yra reikšminga ir pagrindžianti atsakovo paaiškinimus apie skolos dokumento surašymo aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo nurodytų kitų skolos pripažinimo rašto surašymo aplinkybių nepasisakė, apsiribojęs atsakovo valios trūkumų nebuvimo konstatavimu pasirašant minėtą skolos dokumentą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl skolos pripažinimo rašto surašymo ir ieškovo įvardintų atsakovo padarytų teisei priešingų veiksmų (nesąžiningo elgesio jo vadovautos bendrovės atžvilgiu) paaiškėjimo momento, labiau tikėtina, kad atsakovo skolinės prievolės ieškovui atsiradimą lėmė ne paskolos santykių sukūrimas, o su atsakovo darbu ieškovo dukterinėje įmonėje susiję dalykai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo ketinimą įsigyti butą netiesiogiai patvirtina, esą jam buvo reikalingi pinigai butui pirkti. Jokie byloje esantys įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad atsakovui buvo perduota 30 000 EUR paskola, skirta būtent buto pirkimui. Prielaidą dėl 30 000 EUR paskolos atsakovui suteikimo butui pirkti paneigia jau tai, kad tiek tokios pinigų sumos iš ieškovo sąskaitos išėmimas, tiek atsakovo raštiškas pripažinimas skolos ieškovui buvo atlikti vėliau nei atsakovas įsigijo butą ir už jį atsiskaitė. Priešingai, byloje yra duomenų (jie aptarti aukščiau), netiesiogiai patvirtinančių atsakovo paaiškinimus, kad skolos ieškovui pripažinimo rašto parašymą lėmė ne paskolos suteikimas, o kitos aplinkybės.

Ieškovui neįrodžius, kad 2008 m. spalio 9 d. skolos rašte nurodyta 30 000 EUR pinigų suma buvo perduota atsakovui, nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo šalis siejo teisiniai santykiai būtent pagal paskolos sutartį. Paskolos davėjui neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, pripažintina, jog paskolos gavėjas faktiškai negavo šių pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi paskolos gavėjas pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009).

Atsakovo 2008 m. spalio 9 d. pasirašytame skolos pripažinimo rašte nurodytas įsipareigojimas gali būti atsiradęs dėl kitokių ginčo šalis siejančių santykių, iš kurių atsirado atsakovo skolinė prievolė ieškovui, tačiau nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad tokia prievolė kilo iš paskolos sutarties. Byloje neįrodytas būtent paskolinių šalių santykių, kuriais buvo grindžiamas ieškovo ieškinys, buvimo faktas. Įvertinus 2008 m spalio 9 d. skolos rašto turinį ir konstatavus, kad jame neatsiskleidžia pagrindinis paskolos sutarties elementas – pinigų pagal sutartį perdavimo faktas, taip pat atsižvelgus į atsakovo paaiškinimus, jog jis iš ieškovo negavo skolos rašte nurodytos pinigų sumos, taip pat įvertinus šiame sprendime nurodytas kitas galimas skolos dokumento surašymo aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti minėtą skolos raštą patvirtinančiu, jog paskolos davėjas (ieškovas) perdavė paskolos gavėjui (atsakovui) paskolos sutarties dalyku nurodytą 30 000 EUR sumą. Tuo pačiu konstatuotina, jog šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas ir nepagrįstas išvadas, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą. Tokia išvada neatitinka paskolos teisinius santykius reguliuojančių CK normų reikalavimų bei dabartinės teismų praktikos aiškinant ir taikant šias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovui V. N. atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

Priimant naują teismo sprendimą, kuriuo atmetamas ieškinys, iš ieškovo priteisiamos atsakovui turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus išlaidų dokumentus – dalis sumokėto žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą - 1 000 Lt ir advokato teisinės pagalbos išlaidos – 2 920 Lt (74-75 ir 169 b. l.). Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio – 2 072 Lt mokėjimo už apeliacinį skundą (184 b. l.). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir priėmus sprendimą atmesti ieškinį, žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas buvo atleistas, priteisiama iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojančios atsakovo teisę disponuoti butu (29-30 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškovo BUS & AUTO Wern GmbH ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUS & AUTO Wern GmbH (identifikacinis kodas Vokietijos įmonių registre DE210986389) atsakovui V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 920 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo BUS & AUTO Wern GmbH (identifikacinis kodas Vokietijos įmonių registre DE210986389) į valstybės biudžetą 2 072 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimo nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis