- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- A-822-1016-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00056-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Titma“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Titma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinė bendrovės „Titma“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Titma“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Titma“; Bendrovė) 2010-01-11 su skundu (b.l. 3-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio Kontrolės tarnybos (toliau – ir Tarnyba; atsakovas) 2009-12-10 nutarimą Nr. 3K09/229 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam pagal LR tabako kontrolės įstatymo 26 str. 7 d. už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako ir alkoholio kontrolės įstatymas; Įstatymas) 14 str. 5 d. 1 p. ir 3 p. pažeidimą paskirta 4000 litų bauda. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas sprendimas neteisėtas. Paaiškino, kad Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK medžiaga nelaikytina pažeidimo buvimo įrodymu, nes neatitiko faktinių aplinkybių ir elementarios logikos. Teigė, kad D. R. ir E. V. paaiškinimai surašyti naudojant teisinę terminologiją, buvo identiški, sudiktuoti pareigūno. Nepilnamečiai buvo apklausti pažeidžiant teisės normas: nesuteikta teisė apklausoje dalyvauti jų įstatyminiams atstovams. Neteisėtai išgauti liudytojų parodymai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje. Tuo tarpu, pareigūnių tarnybiniai pranešimai taip pat buvo surašyti identiškai, naudojant tuos pačius terminus kaip ir nepilnamečių paaiškinimuose. Tarnyba rėmėsi Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK 2009-11-23 raštu Nr. 86-73-S-20206 pateikta medžiaga, nors pardavėja R. S. 2009-10-29 rašytiniame paaiškinime teigė, kad 2009-10-29 apie 16.00 val. į parduotuvę užėjusiems dviems jaunuoliams ji nieko nepardavė. Vertino, kad skundžiamas Nutarimas priimtas remiantis neteisėtu būdu gautų įrodymų pagrindu.
Nurodė, kad policijos pareigūnai, fiksuodami pažeidimą ir rinkdami įrodymus, padarė procesinius pažeidimus: buvo atliekamas ūkio subjekto patikrinimas, todėl policijos pareigūnės viršijo Policijos veiklos įstatymo suteiktus įgaliojimus, nes tinkamai neįvykdė policijos pareigūnams atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimo, rezultatų įforminimo ir tvirtinimo procedūrų, numatytų Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-09-22 įsakymu Nr. 5-V-549; pažeidė Administracinių teisės pažeidimų, išskyrus kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylų rengimo ir nagrinėjimo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų, patvirtintų LR generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-461, reikalavimus.
Teigė, kad net ir pripažinus, jog bendrovės pardavėja padarė pažeidimą, bendrovei taikoma sankcija nesant jos kaltės (ATPK 9 str. 1 d., 7 str. 2 d., LR Konstitucijos 31 str. 5 d., 110 str. 1 d.). Kita vertus, teismui nusprendus, jog bendrovė nepaneigė pažeidimo buvimo, pažymi, jog paskirta 4000 Lt bauda neatitinka pažeidimo sunkumo. Sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad bendrovės vadovui priklausančioje vienoje iš įmonių pažeidimas padaromas nebe pirmą kartą, o tai neatitinka TKĮ reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdama įvykdyti atsakovės pranešime išdėstytus nurodymus ir pateikė atsakovui prašomus dokumentus, nors, kaip pati teigia, per bendrovės darbuotojos neapdairumą registravimo dokumentas galėjo būti neišsiųstas kartu su kitais dokumentais. Tarnybos reikalavimo pateikti pažymą apie bendrąją metinę apyvartą už 2008 m. pareiškėja negalėjo įvykdyti, nes UAB „Titma“ įregistruota 2009-03-04. Pateikta pažyma už 2009 m., kurioje nurodyta apyvarta neatspindi realios finansinės padėties, nes faktinis pelnas buvo nedidelis.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės atsiliepimu (b.l. 29 - 33) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčijamu 2009-12-10 nutarimu Nr. 3K09/229 skirta 4000 litų bauda už Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 1 p., 3 p. (draudimo parduoti tabako gaminius nepilnamečiams ir draudimo parduoti cigaretes vienetais) pažeidimus. UAB „Titma“ didžiąją dalį savo motyvų grindė policijos pareigūnų netinkamais veiksmais, kas šiuo atveju išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų. Pardavėjos R. S. atžvilgiu 2009-11-13 priimtas nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Teigė, kad bendrovė bet kokiais būdais ir priemonėmis stengėsi išvengti kilusios administracinės atsakomybės. Nurodė, kad pardavėjai nebuvo daromas spaudimas parduoti tabako gaminius, nebuvo kitais būdais ir priemonėmis skatinama parduoti tabako gaminius nepilnamečiam asmeniui, pardavėja laisva valia be spaudimo ir skatinimo pardavė nepilnamečiui tabako gaminius nepaprašiusi asmens dokumento, įrodančio jo amžių. Kiekvienas pardavėjas, veikiantis licencijuojamame tabako versle, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas bei naudotis įstatymų leidėjo jam suteikta teise taip, kad pilnai užtikrintų draudimo parduoti tabako gaminius nepilnamečiams laikymąsi ir tinkamai įgyvendintų įstatymų leidėjo tikslus.
Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės administracijos vadovas tinkamai neužtikino licencijuojamam tabako verslui galiojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi, kadangi analogiškas Įstatymo pažeidimas tam pačiam įmonės vadovui V. Č. priklausančioje vienoje iš įmonių padaromas nebe pirmą kartą (V. Č. veterinarinių paslaugų punktui įm.k. 166564344, Naftininkų g. 22-42, Mažeikiai) 2008-08-21 Tarnybos nutarimu Nr. 3K08/220 ir 2008-11-13 Tarnybos nutarimu Nr. 3K08/285 skirtos nuobaudos už Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. pažeidimą toje pačioje parduotuvėje „Vijolė“, M. Daukšos g. 40-32, Mažeikiuose. Ši aplinkybė laikytina pareiškėjo kaltę sunkinančia.
Akcentavo, kad Įstatymas už jo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (Įstatymo 26 str.), bei fizinių asmenų atsakomybę Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka (Įstatymo 25 str.). Todėl už tą patį Įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju fizinis ir juridinis asmenys nebuvo tapatūs, nes pareiškėjas buvo uždaroji akcinė bendrovė, o pardavėja, pardavusi cigaretes nepilnamečiui – samdoma darbuotoja.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Titma“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pilnai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 punktas cigaretes, cigariles ir papirosus draudžia parduoti vienetais. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas tabako gaminius draudžia parduoti asmenims iki 18 metų. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad kylant abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, o jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda, už šio draudimo pažeidimą, padarytą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas. Teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai skirtas sankcijoje nustatyto baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. Atsakovas rėmėsi byloje surinktais įrodymais dėl aplinkybės, kad 2009-10-29 apie 16.00 val. UAB „Titma“ parduotuvėje, esančioje adresu M. Daukšos g. 40-32, Mažeikiuose, pardavėja R. S. pardavė nepilnamečiui D. R., gimusiam 1994-11-23, 4 vienetus cigarečių „L&M“ už 2,00 Lt. Cigarečių pardavimo faktą patvirtino Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VT skyriaus PP specialistės R. V. ir I. N., pats nepilnametis cigarečių pirkėjas D. R. ir jo draugas E. V..
Teismas nustatė, jog pažeidimas fiksuotas 2009-11-30 protokolu (b.l. 36), kuris surašytas remiantis Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK 2009-11-23 raštu Nr. 86-73-S-20206 pateikta medžiaga. Mažeikių rajono apylinkės teismo kaip liudytojos apklaustos Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VT skyriaus PP specialistės R. V. ir I. N. patvirtino aplinkybę, kad cigaretės nepilnamečiui buvo parduotos parduotuvėje „Vijolė“ (b.l. 91-92, 93-94). R. V., I. N. tvirtino, kad buvo gauta skundų, kad pareiškėjas pardavinėja alkoholį ir cigaretes nepilnamečiams. Tiek R. V., tiek I. N. parodymai sutampa, tarp jų prieštaravimų nėra. Be to, jie pilnai atitinka ir nepilnamečio D. R. 2009-10-29 pirminį paaiškinimą dėl cigarečių pirkimo bei jo draugo paaiškinimus (b.l. 43, 87-88). Nebuvo duomenų, kad policijos pareigūnai, nustatydami pažeidimo faktą, būtų buvę kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų pareiškėją pažeidimo įvykdymu. Jų teisme duoti parodymai pilnai atitiko rašytinius įrodymus. Nepilnametis D. R. 2009-10-29 cigarečių pirkimo faktą pripažino savo paaiškinime (b.l. 44). Jame D. R. detaliai nurodė cigarečių įsigijimo aplinkybes, paaiškindamas, kad 2009-10-29 jis su draugu E. V. kieme sutiko du nepažįstamus du jaunuolius, kurie paprašė nupirkti cigarečių. Jis sutiko, paėmė 2 Lt iš nepažįstamų jaunuolių ir nuėjo į parduotuvę, kurioje nupirko 4 vnt. cigarečių. Pardavėja jo nieko neklausė, kasos čekio neišmušė. Nebuvo duomenų, kad nepilnamečiui D. R. policijos pareigūnai būtų darę spaudimą duoti melagingus, pareiškėjai nenaudingus parodymus. D. R. 2009-10-29 paaiškinime išdėstytos aplinkybės pilnai sutampa su minėtų liudytojų parodymais. Mažeikių rajono apylinkės teisme 2010-03-26 apklaustas nepilnametis D. R. pakeitė parodymus, tvirtino, kad iš atsakovės darbuotojos R. S. cigarečių nepirko, teigė, kad cigarečių nepirko, jas pasiėmė iš patėvio, o ankstesnį rašytinį paaiškinimą, apkaltinantį pardavėją, padarė būdamas išsigandęs policijos pareigūnų, nenorėdamas, kad tėvai sužinotų, kad jis rūko. Nėra duomenų, kad policijos pareigūnai nepilnamečiui būtų darę poveikį sakyti netiesą.
Teismas atmetė apklaustos kaip liudytojos parduotuvės „Vijolė“ R. S. parodymus, nes jie prieštaravo byloje surinktai medžiagai. Teismas vertino, kad R. S. davė naudingus parodymus pareiškėjai, siekdama jai padėti išvengti atsakomybės. LR BPK normų renkant ir tiriant įrodymus, atsakovė neturėjo taikyti. D. R. 2009-10-29 paaiškinimas turėjo rašytinio įrodymo reikšmę Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 d. prasme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat prašė pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant mažesnę baudą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (b.l. 34-73) ir pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus (b.l. 101-105), darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui paskirta sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui, bauda paskirta atsižvelgiant į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirtas sankcijoje nustatytos baudos vidurkis, todėl nėra pagrindo mažinti paskirtą piniginę baudą.
III.
Pareiškėjas UAB „Titma“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde dėsto šiuos argumentus:
1. Mano, jog pirmos instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymą. Administracinio proceso teisės normos nenumato nepilnamečių liudytojų apklausos ypatumų, ir tai laikytina teisės spraga, pagal analogiją taikytinos atitinkamos baudžiamojo proceso teisės normos. Apklausiant liudytojus policijos įstaigoje buvo pažeisti teisės normų reikalavimai, tokiu būdu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais šioje byloje. Teismas nepagrįstai atmetė teismo posėdžio metu duotus D. R. ir D. S. parodymus.
2. Mano, jog sprendimas yra naikintinas ir kitu pagrindu – dėl to, kad byloje yra neįrodyta apelianto, kaip juridinio asmens, kaltė Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo padarymu, kuri yra būtina sąlyga atsakomybei kilti. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybė – neteisėtos veiklos tapatumas, – nes nėra įrodyta, kad darbuotoja D. S., atlikdama pažeidimą, veikė įmonės vardu. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios sąlygos egzistavimą, būtina nustatyti, kad fizinis asmuo veikė juridinio asmens vardu, jo naudai, jo sąskaita. Kad būtų galima patraukti atsakomybėn apeliantą, kaip įmonę, parduotos cigaretės turėjo būti UAB „Titma“ nuosavybė ir už jas gautos pajamos turėjo atitekti UAB „Titma“. To byloje nėra nustatyta. Taip pat apeliantas teigia, jog UAB „Titma“ pateiktame paaiškinime yra nurodyta, kad darbuotojai yra supažindinti su tabako gaminių ir alkoholio prekybos taisyklėmis, darbuotojai supažindinti su įsakymu neparduoti nepilnamečiams asmenims tabako ir alkoholio gaminių. Tai įrodo, jog apeliantas buvo ėmęsis visų reikiamų priemonių ir davęs atitinkamus nurodymus, kad darbuotojams yra draudžiama parduoti cigaretes nepilnamečiams.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas) savo atsiliepimu nepritaria apeliaciniam skundui ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir paremtą subjektyviais ir besikartojančiais kriterijais. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais;
1. Mano, jog apeliantas savo skundą grindžia ne neva neteisėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo argumentais, o policijos pareigūnų netinkamais veiksmais, kas šiuo atveju išeina už ginčo nagrinėjimo ribų. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas objektyviai įvertino visas apeliaciniame skunde besikartojančias aplinkybes, tad atsižvelgiant į tai atmestini apelianto motyvai dėl neva neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, kad policijos pareigūnės neva nematė pažeidimo, be to pardavėjos R. S. atžvilgiu 2009-11-13 priimtas nutarimas administracinėje byloje Nr. N465797, kuriuo paskirta administracinė nuobauda fiziniam asmeniui, apskųstas nebuvo, apeliaciniame skunde minimos aplinkybės skundžiamos byloje Nr. N465797 nebuvo, ir yra įsiteisėjęs. Mano, jog visos tolimesnės apelianto inicijuotos versijos vertintinos kaip bandymas bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengi kilusios administracinės atsakomybės, kadangi prieštarauja viena kitai. Pažymėjo, jog teismas nurodė, jog LR baudžiamojo kodekso normų renkant ir tiriant įrodymus Tarnyba neturėjo taikyti, o D. R. pirminis paaiškinimas turi rašytinio įrodymo reikšmę.
2. Mano, jog apelianto skunde teiginys, jog pažeistas non bis in idem principas yra atmestinas, nes savo neteisėtais veiksmais apeliantas padarė priešingą teisei neatsakingą ir socialiai pavojingą veiką visuomenės sveikatos ar net gyvybės atžvilgiu. Teigia, jog už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas fizinis ir juridinis asmuo, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kito neįtakoja. Daro išvadą, kad apelianto teiginiai apie tai, jog pardavėja jau nubausta yra atmestini, nes Tarnyba ekonominę sankciją skyrė juridiniam, o ne fiziniam asmeniui, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje.
3. Teigia, jog ekonominė sankcija – 4000 Lt bauda apeliantui skirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidus teisės principų laikantis, vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymu,
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimą Tarnybos 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 3K09/229 buvo skirta ekonominė sankcija – 4 000 litų bauda. Pirmosios instancijos teismas minėtą nutarimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Tarnybos nutarimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais: netinkamu įrodymų vertinimu nustatant pažeidimą bei principo non bis in idem pažeidimu.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pareiškėjas kelia abejones, jog nustatant faktą, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje nepilnamečiams buvo parduotos cigaretės, nepilnamečių liudytojų apklausa buvo atlikta pažeidžiant procesines normas, taikytinas nepilnamečių apklausai. Tačiau kolegija pažymi, kad skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N465797 nustatytomis aplinkybėmis. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N465797 apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.
Taikant teisę inter alia būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, kaip draudimas dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Bausmės, administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos paskirtis sietina su pažeidėjo nubaudimu bei bendrąja ir specialiąja prevencija. Tiek nubaudimo elementas, tiek ir specialioji prevencija yra nukreipti į pažeidėjo valią, todėl svarbu nustatyti, ar R. S. ir Bendrovės valia yra vieninga. Už tą pačią veiką patraukti atsakomybėn fizinis ir juridinis asmuo turi turėti skirtingas ir savarankiškas valias. Kita svarbi teisinė aplinkybė sietina su paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikiu traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą. Abi nurodytos sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos. Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1168/2010).
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems subjektams, kurie verčiasi tabako gaminių pardavimu, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje verčiasi prekyba tabako gaminiais. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 3 000 iki 5 000 litų bauda, už šio draudimo pažeidimą, padarytą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per 3 metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo 5 000 iki 10 000 litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad jų taikymas yra tarpusavyje susijęs. O tai reiškia, kad Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu ūkio subjektas (šiuo atveju pareiškėjas) yra specialus subjektas, kuriam yra nustatytos atitinkamos ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimą. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus, nustatyta kitiems subjektams ir pagal kitus teisės aktus, tokiu būdu nelaikytina non bis in idem principo (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009, 2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1168/2010). Tai, kad atsakomybė asmeniui, neteisėtai pardavusiam keturias cigaretes nepilnamečiui, ir atsakomybė juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas pardavė keturis vienetus cigarečių, yra netapati, patvirtina ir sisteminis Tabako kontrolės įstatymo aiškinimas, kadangi jame yra aiškiai išskiriama atsakomybė už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus ir tabako gaminių konfiskavimas bei sunaikinimas (Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsnis), kaip atsakomybė fiziniams asmenims, pažeidusiems Tabako kontrolės įstatymą, ir ekonominės sankcijos (Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis) kaip prevencinės priemonės inter alia juridiniams asmenims. Pažymėtina, kad šių skirtingų atsakomybės formų taikymas taip pat turi atitikti aukščiau išvardytus reikalavimus ir neprieštarauti non bis in idem principo taikymui, ypač tuo atveju, jei juridinis asmuo ir fizinis asmuo byloje sutaptų (pavyzdžiui, individualios įmonės atveju). Dėl aukščiau nurodytų argumentų Tarnybos skirta ekonominė sankcija (4 000 litų bauda) pareiškėjui laikytina nepažeidžiančia non bis in idem principo ir yra pagrįstai pritaikyta. Nagrinėjamoje byloje negali būti konstatuotas dviejų asmenų (R. S. ir pareiškėjo) tapatumo faktas, nes jų valia buvo skirtinga, be to, sankcijos taikomos taip pat skirtingiems asmenims, kadangi turtinio pobūdžio sankcijų poveikis nukreiptas į skirtingų subjektų nuosavybę.
Patikrinusi bylą joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Titma“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.