Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. A. paskirta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu jam paskirta galutine terminuota laisvės atėmimo – 2 metų 9 mėnesių 4 dienų bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams 4 dienoms.

Į paskirtos galutinės subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo pateikimo vykdymui dienos E. A. visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, spintelės stalčiuje, laikė aštuonis įvairaus dydžio popieriaus lapelius, kuriuose yra psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido 5-F-MDMB-PICA, bendra popieriaus lapelių masė yra 2,004 g, o juose yra 0,1645 g grynos psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido 5-F-MDMB-PICA, iki kol 2021 m. sausio 3 d. apie 18.10 val. atliekant neplaninę 10-o būrio 7-os gyvenamosios patalpos kratą, popieriaus lapeliai su psichotropine medžiaga buvo rasti ir paimti pataisos įstaigos pareigūnų.

2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. A. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikų teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

9. Už BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas E. A. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, jo įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Teismas E. A. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu. Atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nusikalto jau būdamas teistas devynis kartus. Šiuo metu jo atžvilgiu jau priimtas ir yra vykdomas dešimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius E. A. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. A. turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. A. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam subendrintą galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad E. A. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. A., sudaro 120,06 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 120,06 Eur, žymiai E. A. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. A. valstybės naudai 120,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir šešis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.