Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-309-896/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-08
Bylos Nr.: e2A-309-896/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00701-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: M. D. S.
Atsakovas: S. T.
Trečiasis asmuo: Z. S.
Advokatai: Rasa Gradauskienė

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga

Civilinė byla Nr. e2A-309-896/2022Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00701-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.10

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-714/2021 pagal ieškovės M. D. S. ieškinį atsakovei S. T. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės S. T. priešieškinį ieškovei M. D. S. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Z. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. D. S. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. rugsėjo 9 d. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. MB „Geoaksis“ paruoštą žemės sklypo planą, kuriame atsakovei S. T. (toliau – ir atsakovė) skirti naudotis 1111 kv. m (plane pažymėti plotai B1 (767 kv. m), B2 (129 kv. m), B3 (215 kv. m)), ieškovei M. D. S. ir trečiajam asmeniui Z. S. skirti naudotis 1108 kv. m (plane pažymėti plotai A1 (99 kv. m), A2 (1009 kv. m)), bendram naudojimuisi S. T., M. D. S., Z. S. skirti 144 kv. m (plane pažymėtas plotas C).

2. Ieškovė M. D. S. nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-55-714/2013 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal planą, kuriuo atsakovei S. T. skirta naudotis 1150 kv. m, M. D. S. kartu su Z. S. 687 kv. m, Z. S. kartu su M. D. S. 283 kv. m, bendram naudojimui skirta 306 kv. m. Ieškovė nutarė prie patalpos 2-8 (7,95 kv. m) statyti verandą, tai buvo pastebėta esminė klaida, nes patalpa yra ant S. T. priskirto naudotis žemės sklypo. Pagal teismo patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovė net neturi galimybės prieiti prie minėtos patalpos iš namo išorės. Ginčo neišsprendus taikiai, buvo kreiptasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, procesas buvo atnaujintas, bet šalių prašymai buvo atmesti ir nurodyta kreiptis į teismą su nauju ieškiniu. Teikiant ieškinį buvo siūlomas 2300 kv. m žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, tačiau atlikus matavimus plotas padidėjo iki 2363 kv. m. Ieškovė galėtų tinkamai naudotis jai priklausiančia pastato dalimi tik teismui pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarką.

3. Atsakovė S. T. 2021 m. gegužės 10 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 14 d. matininko V. S. parengtą pasiūlymą dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv. m, kuriame atsakovei S. T. priskirti naudotis 772 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „A“, 207 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „B“, 129 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „C“. Ieškovei ir trečiajam asmeniui paskirti naudotis 1008 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „D“, 99 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „E“. Atsakovei, ieškovei ir trečiajam asmeniui priskirti bendrai naudotis 140 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „F“, 8 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „G“.

Atsiliepimas

4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad bylos šalių tarpusavio konfliktai tęsiasi jau daugiau nei 10 metų. Šiuos nesutarimus šalys stengėsi spręsti derybų, susitarimo būdu, į juos buvo priverstos įsikišti tiek teisėsaugos institucijos, tiek (duomenys neskelbtini) miestelio seniūnas, tačiau, situacijai nesikeičiant, 2011 metais buvo kreiptasi į teismą. 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovė pateikė pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau ieškovė ir Z. S. jo atsisakė. Atsakovei priklauso ½ ginčo žemės sklypo. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso likusi ½ žemės sklypo dalis. Šiuo metu nėra galimybės atidalinti žemės sklypo iš bendros dalinės nuosavybės dėl ieškovei priklausančio statinio žemės sklypo dalyje, kuri yra prie atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies. Šiuo metu galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, kadangi sklypas paskirstytas neracionaliai, nustatyta bendro naudojimo dalis yra įsiterpusi tarp atsakovei priklausančių sklypo dalių ir nusitęsusi iki pat atsakovės gyvenamojo namo sienos ir įėjimo į jį. Kad ir yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji nesumažina konfliktuojančių šalių kontakto, nesukuria jokio atskirumo, neatlieka konfliktų prevencijos. Atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas yra kompromisinis visų proceso šalių atžvilgiu, jis atitinka šalių interesus bei sudaro galimybę tinkamai naudotis joms priklausančiomis idealinėmis sklypo dalimis. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės siūlomą planą, šalims nuosavybės teise priklausantys statiniai stovėtų jų naudojimui priskirtose žemės sklypo dalyse, tad nebūtų reikalo nustatyti servitutų tam, kad būtų galima pasiekti nuosavybės teise priklausančius statinius ir juos naudoti pagal paskirtį. Taip pat šiuo planu trečiajam asmeniui yra užtikrinama galimybė bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „G“, kurioje yra ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis šulinys, šiuo šuliniu naudotis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai, pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 nustatytą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 14 d. matininko V. S. parengtą pasiūlymą dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv. m, tokiu būdu:

1. Atsakovei S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priskirti naudotis 772 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“; 207 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“; 129 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C“;

2. Ieškovei M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) paskirti naudotis 1008 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“; 99 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „E“;

3. Atsakovei S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam asmeniui Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priskirti bendrai naudotis 140 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „F“; 8 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „G“.

Teismas priteisė iš ieškovės M. D. S. atsakovės S. T. naudai 2895,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės S. T. ieškovės M. D. S. naudai 193,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad šalių pateikti projektai tam tikra prasme yra panašūs, dėl daugelio taškų šalių nuomonės sutampa, trečiasis asmuo palaiko ieškovės reikalavimą, ginčas kyla dėl apsisukimo aikštelės sklypo centre, aikštelės prie šulinio ir kampo prie gyvenamojo namo.

7. Teismas pripažino tą aplinkybę, kad šiuo metu vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą yra toje pusėje, kurioje yra atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis, be to toje pusėje yra ir ieškovei priklausantis ūkinis pastatas, dėl to atsakovė patiria tam tikrų nepatogumų. Sklypo dalies sklypo centre prie ūkinių pastatų (matininko V. S. parengtame plane (toliau tekste nurodomi duomenys iš šio plano) linija tarp taškų 16-17-18-19, atstumas nuo taško 18 iki namo pastato 8,01 m) sumažinimas galėtų kelti papildomų problemų šalims, ne tik dėl transporto priemonių apsisukimo, bet ir išvažiavimo iš kiemo atbulomis, kaip nurodo ieškovė, 4 m tarp pastato ir kitos žemės sklypo dalies pravažiavimui gali būti nepakankamai (pavyzdžiui gausiai pasnigus). Žemės sklypas, ypač tos jo dalys, kurios naudojamos transporto priemonių eismui, turi būti naudojamos ne tik patogiai šalims, bet ir maksimaliai saugiai, kad transporto priemonės saugiai galėtų judėti ne tik pačiame kieme, bet ir išvažiuojant iš sklypo į gatvę. Dėl suprojektuotos didesnės aikštelės, mažesnė sklypo dalis lieka ieškovės ir trečiojo asmens daržui. Teismas pažymėjo, kad sklype yra ne tik šalims, bet trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, situacijų gali būti įvairių, tikslas yra nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri tiktų šalims ilgesnį laiką ir būtų privaloma nuosavybės teisių perėmėjams. Ieškovei priklausančio pastato (garažo) paskirtis viešame registre niekaip nėra pakeista. Šulinys yra kiemo įrenginys, kuris bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šuliniu daugiausia naudojasi ir jį prižiūri atsakovė. Pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimo projektą apie šulinį būtų galima laisvai apeiti ir naudotis šuliniu, tai yra apie šį kiemo statinį suprojektuota optimalaus ploto aikštelė (linija tarp taškų 20-21-22), sudaranti galimybę naudotis šuliniu nepažeidžiant bendraturčių interesų.

8. Teismas nurodė, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, o siauresnis nei pusės metrų tarpas prieiti prie šulinio yra nepatogus, net ir įsirengus gręžinius, šulinys nebūtų likviduotas, jį, kaip statinį, reikėtų prižiūrėti. Todėl teismas pripažino, kad nurodytus kriterijus labiau atitinka atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas, taip pat ir dėl sklypo dalių ribos nuo šulinio aikštelės iki gyvenamojo namo (statmena linija 23-24 iki gyvenamojo namo). Sklypo dalių linija ties gyvenamuoju namu besibaigianti įstrižai, kaip nurodyta ieškovės pateiktame plane, galėtų sukelti ne tik nepatogumų atsakovei prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, bet ir sudaryti pagrindą naujiems konfliktams. Pagal atsakovės pateiktą planą bendro naudojimo sklypo dalis nurodyta didesnė (148 kv. m) negu ieškovės pateiktame plane (144 kv. m). Tačiau teismas pažymėjo, kad visų aplinkybių kontekste siekis turėti kuo mažiau bendro naudojimo ploto negali būti įgyvendinamas kitų svarbių šalių teisių ir poreikių sąskaita. Be to, 4 kvadratinių metrų skirtumas nesuponuoja išvados, kad atsakovės pateiktame plane pernelyg didelė žemės sklypo dalis paskirta bendram naudojimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė M. D. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl šiuo metu vienintelio įvažiavimo į žemės sklypą nepatogumus patiria atsakovė. Nepatogumų nenurodė nei teismas, nei pati atsakovė. Priešingai, tai ieškovė patiria ir ateityje patirs nepatogumus. Pagal ankstesnę žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovė turėjo galimybę į savo ūkinį pastatą patekti artimiausiu keliu per bendro naudojimosi kiemą (atsinešti malkas, pasidėti nereikalingus daiktus ir kita). Ieškovė, patikėjusi atsakovės pažadais daryti abipusias nuolaidas (iki tol atsakovė savavališkai užėmė bendro naudojimo kiemą, užtvėrė jį kad ieškovė negalėtų juo naudotis, ieškovė šias teises gina šiuo metu sustabdytoje civilinėje byloje Nr. e2-9-714/2021), tikslino ieškinio reikalavimus, parengė naudojimo tvarkos projektą, kuriame sutiko, kad prie atsakovės įėjimo būtų priskirtas žemės sklypas atsakovei. Todėl ieškovė (garbaus amžiaus, 83 metų) turės nepatogumus naudojantis ūkiniu pastatu. Teismas šios aplinkybės nevertino.

9.2. Pagal atsakovės pasiūlytą variantą tarp taškų 17-18-19 ieškovei suteikiamas žemės plotas, kurio ji niekaip negalės panaudoti, o tuo pačiu sumažinamas kitas ieškovės žemės sklypas. Nelogiškas motyvas, kad automobiliui pravažiuoti yra per mažas 4 metrų plotis, motyvai pritempti, nurodant tokias aplinkybes kaip sniegas. Tai hipotetiška, nes užsnigti gali ir 8 m. plotą, o sniegas juk lengvai nukasamas ir pan. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovės kiemas yra tarp ieškovės dalies gyvenamojo namo ir nurodyto garažo ir kitų ūkinių pastatų ir visiškai nevertino ieškovei galimybės ten įvažiuoti su automobiliu. Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, tarpas tarp šulinio ir garažo bei linija nuo gyvenamojo namo (taškas 28) iki šulinio nurodyta įstrižai, t. y. maksimaliai padidinant tarpą automobiliui įvažiuoti į kiemą. Šie motyvai nevertinti. Visiškai nesvarbi aplinkybė kas ir kiek naudojasi šuliniu. Abi šalys siekia, kad būtų kuo mažesnis bendro naudojimo plotas, o šiuo atveju jis didinamas, be to pagal ieškovės pasiūlytą variantą nėra jokių kliūčių naudoti ir prižiūrėti šulinį, nes prie jo išlieka toks pat priėjimas, tiek iš bendro naudojimo sklypo, tiek niekas nedraudžia priėjimui naudoti ir savo priskirtą žemės dalį. Atsakovės variantu nubrėžta tiesi linija su apvaliu kampu prie šulinio sumažina atstumą nuo jo iki garažo kampo ir apsunkina transporto priemonių įvažiavimą į kiemą ieškovei. Taip pažeidžiami ieškovės interesai.

9.3. Pagal atsakovės pateiktą planą bendro naudojimo sklypo dalis nurodyta didesnė (148 kv. m), negu ieškovės pateiktame plane (144 kv. m).

Atsiliepimas

9.4. Teismas nelygiai paskirstė bylos vedimo išlaidas. Ieškovė, norėdama susitarti, taikė eilę nuolaidų, atsižvelgdama į atsiliepimuose nurodytas pastabas koregavo planus (nuo 2018 m. liepos pateikė bent keturis pasiūlymus), o atsakovė pateikė tik vieną iš esmės atitinkantį ieškovės siūlymus, tik su trimis korekcijomis. Nors teismas nurodė, kad iš atsakovės priteistina 85 procentai išlaidų, tačiau suskaičiavo klaidingai, priteisdamas tik 15 procentų ieškovės turėtų išlaidų.

2. Atsakovė S. T., atstovaujama advokatės Rasos Gradauskienės, atsiliepimu į ieškovės M. D. S. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1 Teismui teikti šalių projektai yra labai giminingi ir artimi. Ieškovė bylos eigoje sutiko keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, taip pat sutiko su atsakovės teikto plano sprendiniais dėl žemės dalies prie atsakovės pastato dalies B (pagal atsakovės planą), prašydama šią dalį skirti atsakovės naudojimui (tokį sprendinį atsakovė numatė savo rengiamame plane jau bylos pradžioje); taip pat abi šalys sutiko, jog dešinioji sklypo pusė atitektų ieškovei, kairioji - atsakovei, o į šias dalis būtų bendro naudojimo įvaža. Abi šalys sutiko, kad ieškovei būtų skirta žemės dalis A1 (pagal ieškovės planą) ar E (pagal atsakovės planą), kuri būtų paskirta ieškovei eksploatuoti ūkiniam pastatui. Šalių planai išsiskyrė (nesutapo) dėl trijų sprendinių: 1) ieškovė, numatydama jai skiriamos sklypo dalies A2 konfigūraciją ties pastatu N, atkarpą tarp taškų 21-19-18 pritraukė prie šio pastato (plane pažymėtas atstumas nuo taško 19 iki namo kampo yra 4 metrai), tuo tarpu atsakovės plane atstumas tarp taško 18 iki namo kampo yra 8,01 metras; 2) ieškovė savo plane numatė itin mažą teritoriją šuliniui eksploatuoti (jos plane ji pažymėta indeksais 22-23-25-24), atsakovė šią dalį savo plane numatė pakankamą šulinio eksploatavimui atsakovės plane dalis G (8 kv. m); 3) ieškovės plane linija, skirianti ieškovės ir atsakovės sklypo dalis tarp taškų 25-28, eina įstrižai namo sienos, atsakovės plane ši linija eina statmenai namo sienai.

10.2. Pagal atsakovės pateiktą planą 8 metrų atstumas nuo statinio kampo iki taško 18 yra pakankamas išvažiuoti iš pastato atbulomis, apsisukti ir priekiu, ne atbulomis, per bendro naudojimo žemės dalį važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ginčas kilo ne dėl įvažos pločio, o dėl galimybės apsisukti ties ja ieškovei paskirtoje sklypo dalyje A2 (pagal ieškovės planą) ar D (pagal atsakovės planą). Ieškovės plane tokios apsisukimo galimybės akivaizdžiai nėra. Ginčui pagal analogiją taikytinas Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 p., kuris numato, jog esant tokiai kaip ši situacijai turėtų būti numatyta apsisukimo aikštelė, kurios parametrai išdėstyti 9 lentelėje. Lengvojo automobilio apsisukimo spindulys yra 5,85, o sunkesnės transporto priemonės (pvz., transporto, atvežančio malkas) 7,35-10,50 m. Todėl atsakovės plane nurodytas 8 metrų atstumas iki taško 18 atitinka objektyvius kriterijus transporto priemonės apsisukimui. Ieškovės plane nurodomas atstumas nuo ūkinio pastato (nėra ginčo dėl to, kad ten yra garažas) iki ieškovės sklypo ribos - 4 metrai, yra nepakankamas automobiliui manevruoti. Tai reiškia, kad ieškovė, norėdama patekti į garažui naudojamą pastatą, galės į jį įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau apsisukti toje žemės dalyje nebus jokių objektyvių galimybių, tad ji privalės išvažiuoti tik atbuline eiga į regioninės reikšmės kelią, kas neabejotinai pažeis ne tik bendraturčio teises, bet ir eismo saugumo reikalavimus. Todėl atsakovės plano sprendinys yra tinkamesnis, racionalesnis ir labiau atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

10.3. Ieškovės plane numatytas priėjimas yra tik po 40 cm aplink šulinį iki ieškovės ir atsakovės sklypo dalių yra akivaizdžiai nepakankamas šuliniui eksploatuoti. Be to, prie šulinio turi būti galimybė prieiti iš visų pusių, o ne iš vienos ar dviejų. Todėl būtent atsakovės plane nurodomas sprendinys yra kur kas racionalesnis ir atitinkantis teisminę praktiką, kurioje įprastai numatomas vieno metro atstumas statiniui ar jo daliai kaip tinkamas eksploatacijai, priežiūrai ir naudojimuisi juo.

10.4. Sklypo dalių linija ties gyvenamuoju namu besibaigianti įstrižai, kaip nurodyta ieškovės pateiktame plane, galėtų sukelti ne tik nepatogumų prieiti atsakovei prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, bet ir sudaryti pagrindą naujiems konfliktams. Akivaizdu, kad nustačius tokią ribą, atsakovei būtų itin sudėtinga eksploatuoti namą ties tašku 28, pvz., atlikti stogo remontą, prižiūrėti statinio sieną ir pan. Ta aplinkybė, jog atsakovės plane bendro naudojimo žemės dalis nurodyta didesnė (148 kv. m), negu ieškovės pateiktame plane (144 kv. m), ginčui nėra reikšminga, kadangi 4 kv. m ploto skirtumas iš tiesų yra visiškai neesminis ir jį iš esmės sudaro aikštelė šuliniui, kuri plane privalomai turi būti numatyta.

10.5. Ieškovės reikalavimas buvo tenkintas tik dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo, kuris buvo sąlygotas išimtinai atsakovės pirminės pozicijos (anksčiau ieškovė procese nesutiko keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, prieštaraudama atsakovės pozicijai), todėl laikytina, kad šioje dalyje ieškovė tiesiog pripažino atsakovės ieškinį, kas taip pat turi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje naudojimosi tvarka žemės sklypu buvo pakeista remiantis atsakovės pirminio priešieškinio reikalavimais bei buvo tenkintas jos priešieškinis, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės turėjo/galėjo būti priteistos pilna apimtimi, jų nemažinant. Bylinėjimosi išlaidos šioje byloje buvo paskirstytos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pakeista žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 nustatyta žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendraturčių M. D. S., S. T. ir Z. S. (2018 m. gegužės 17 d. ieškinio 7 priedas). Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. MB „Geoaksis“ paruoštą žemės sklypo planą (2021 m. rugsėjo 9 d. patikslinto ieškinio priedas). Atsakovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 14 d. matininko V. S. parengtą pasiūlymą (2021 m. gegužės 10 d. priešieškinio 1 priedas). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

6. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

8. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

9. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl M. D. S. priklausančio ūkinio pastato, esančio toje pačioje sklypo pusėje, kurioje yra ir atsakovei S. T. priklausanti gyvenamojo namo dalis, pastaroji patiria nepatogumų. Apeliantė teigia, kad teismas neįvardijo kokie tai yra nepatogumai, be to, neįvertino jos pačios nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, pažymi, jog abiejų šalių pateiktuose planuose (lyginant su galiojančia naudojimosi tvarka) išnyksta galimybė ieškovei į ūkinį pastatą, pažymėtą MN, patekti per bendro naudojimo kiemą. Todėl net ir patenkinus pačios ieškovės ieškinį, ji negalėtų patekti į šį ūkinį pastatą per bendro naudojimo kiemą. Taigi, apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu, nes sprendimo pakeitimas niekaip neįtakos ieškovės galimybių patogiau naudotis minėtu ūkiniu pastatu.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos išvada, jog pastatų savininkams ir naudotojams turi būti užtikrintas pakankamai patogus įvažiavimas ir manevravimas, pagrįsta. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2021 m. rugsėjo 7 d. MB „Geoaksis“ paruoštą žemės sklypo planą, pagal kurį buvo nustatyta ginčijama naudojimosi žemės sklypu tvarka, sprendžia, kad visų pirma, teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kuri užtikrina racionalų ir efektyvų žemės sklypo ir pastatų naudojimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šalių prašomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos skiriasi nežymiai. Todėl, net ir tuo atveju, jei vienos iš šalių prašomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos dalis neatitinka pačių geriausių abiejų šalių interesų, tačiau visa naudojimosi tvarka iš esmės tinkama ir labiau atitinka abiejų bendraturčių interesus nei kitais reikalavimais prašomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra pagrindo tokios tvarkos netvirtinti.

11. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, jog teismas neatsižvelgė į faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė faktiškai naudojasi žemės sklypu pagal galiojančią naudojimosi tvarką, negali būti pagrindas šią tvarką atsisakyti keisti, jeigu nauja siūloma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka labiau atitinka bendraturčių interesus. Teismas atsižvelgia į tai, kad pati ieškovė siūlo kitą naudojimosi tvarką, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad naudojimosi tvarkai pasikeitus, ji vykdys teismo sprendimą.

12. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos motyvų dėl jos galimybių įvažiuoti automobiliu į kiemą. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė aiškių argumentų ir įrodymų, kuo atsakovės prašyta nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas, pažeidžia ieškovės galimybes įvažiuoti automobiliu į jos kiemą, t. y. nepateikė atstumų tarp 23 taško (2021 m. rugsėjo 7 d. MB „Geoaksis“ paruoštą žemės sklypo planą) ir namo kampo, automobiliui įvažiuoti ar manevruoti reikalingų ploto apskaičiavimų, kaip nustatyta naudojimosi tvarka apsunkina ieškovės galimybes įvažiuoti į kiemą. Be to, pažymėtina, kad 23 taškas (pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. MB „Geoaksis“ paruoštą žemės sklypo planą) žymi bendro naudojimo žemės sklypo dalies ribą, taigi, jame atsakovė negalės statyti užtvarų ir pan.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai, kas dažniau naudojasi šuliniu, neturi reikšmės, nes šuliniu turi teisę naudotis abi šalys. Nesutiktina su ieškovės argumentais dėl bendro naudojimosi žemės sklypu dalies ploto aplink šulinį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, kad šiuo atveju abiejų šalių patogumas naudotis tokiu svarbiu statiniu kaip šulinys nusveria nedidelės viso sklypo dalies (šiuo atveju skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės reikalavimų 4 kv. m) priskyrimą naudotis bendrai.

14. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

15. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovei ir atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka nesuteikė pirmenybės vienam iš bendraturčių, neįtvirtino prielaidos kilti konfliktams dėl bendro daiktų naudojimo, užtikrina racionalų ir efektyvų žemės sklypo bei kiemo statinių naudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

16. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neatsižvelgus į šalių procesinį elgesį bei pirminius reikalavimus, nepagrįsti. Teismas išnagrinėjo bylą pagal galutinius šalių pateiktus reikalavimus, duomenų apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra, patenkintas atsakovės reikalavimas dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė CPK 93 straipsnio reikalavimų.

18. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 85 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju iš teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalies bei visų teismo argumentų matyti, kad buvo patenkinta 85 proc. priešieškinio. Taigi, ir ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis yra lygi ne 85 proc., o 15 proc. Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad 15 proc. dalis nuo 1288,60 Eur yra 193,29 Eur, tiek ir priteisė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

19. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės priteistinos atsakovės patirtos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (atsiliepimo į apeliacinį skundą priedas) apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme S. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė