Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. ir suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys B. J., R. J., V. B., AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepagrįstai atsisakė pareiškėją L. B. paskirti jai priklausančio areštuoto turto saugotoja, motyvuodamas vien tuo, kad įstatymai nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėjo, kad teismas gali taikyti įvairias laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų, turto saugotoju paskirti turto savininką ir pakeisti įrašus viešuosiuose registruose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nurodė, kad būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – paskirti pareiškėją turto saugotoja, nes, priešingu atveju, žala gali ne tik atsirasti ar padidėti, bet ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos L. B. skunde nurodytų aplinkybių dėl būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Pažymėjo, kad ji areštuotu turtu rūpinosi tinkamai daugiau kaip 5 metus, o antstolio paskirtas turto saugotojas UAB „Mano sauga LT“ savo veiklą vykdo tik 1,5 metų ir antstolis neįvertino šio asmens tinkamumo būti turto saugotoju. Atkreipė dėmesį, kad antstolis 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu paskyrė turto saugotoju UAB „Mano sauga“, tačiau nurodė UAB „Mano sauga LT“ kodą, todėl neaišku, kas bus atsakingas už didelės vertės turto išsaugojimą. Pažymėjo, kad UAB „Mano sauga LT“ ir UAB „Mano sauga“ buveinės yra Vilniuje, o saugotinas turtas Kaune. Be to, paskirtam turto saugotojui turės būti atlyginama už suteiktas paslaugas, todėl padidės išlaidos. Pareiškėjos L. B. vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad naujasis turto saugotojas iki šiol neperėmė turto, jis neturi patirties saugant didelės vertės turtą, todėl netaikius laikinosios apsaugos priemonės, kyla grėsmė ginčo turtui, nes jo vertė gali sumažėti ar jo nelikti.

Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą ir joje atliekamus veiksmus. Pažymėjo, kad priverstinio skolos išieškojimo veiksmai yra uždrausti ne tik teismo nurodyta Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, bet ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2194-260/2016 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2197-173/2016, tačiau antstolis vis tiek atlieka priverstinio skolos išieškojimo veiksmus. Nurodė, kad sustabdžius vykdymo veiksmus būtų išvengta ne tik galimai antstolio neteisėtų veiksmų, bet ir nepagrįstai patiriamos papildomos vykdymo išlaidos. Teismas neįvertino to, kad pareiškėja prašo vykdomąją bylą sustabdyti ne formaliai, o realiai.

Skolininkės L. B. skundas dėl antstolio veiksmų yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad šioje byloje pateiktas skundas iš esmės grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog antstolis neteisėtai ir nepagrįstai 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu plastinės chirurgijos klinikos saugotoju paskyrė UAB „Mano sauga“. Suinteresuoto asmens teigimu, ginčas dėl minėto antstolio patvarkymo teisėtumo nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-18851-717/2016, kurioje laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti. Nurodė, kad skolininkė L. B. nesąžiningais veiksmais siekia išsaugoti areštuotą turtą savo žinioje ir gauti iš jo pajamas. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad antstolis atlieka vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad CPK 628 straipsnio 3 dalis leidžia ir esant sustabdytai vykdomajai bylai paskirti kitą asmenį areštuoto turto saugotoju.

Skolininkė L. B. neįrodė grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, taip pat neįrodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nagrinėjamu ginču ir yra būtinos bei proporcingos. Pažymėjo, kad skolininkė L. B. šioje byloje prašo ją paskirti areštuoto turto saugotoja, nors ginčas dėl turto saugotojo yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Nurodė, kad skolininkė L. B. teikia tiesos neatitinkančią informaciją, jog areštuotas turtas neva nenaudojamas, nors antstolis ir išieškotojas turi akivaizdžius įrodymus, kad turtas naudojamas trečiųjų asmenų. Be to, pakeitus turto saugotoją bus užkirstas kelias įsiteisėjusios teismo nutarties, draudžiančios areštuoto turto nuomą ir apsunkinimą kitokiomis teisėmis, pažeidimui, taip pat turtas nebebus naudojamas trečiųjų asmenų. Teismas taip pat pagrįstai atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti pareiškėją L. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto saugotoja ir atitinkamai pakeisti įrašus Turto areštų aktų registre iki kol bus išspręstas ginčas šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0070/12/00316 (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys įtikinamai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1396-370/2016 ir kt.). CPK 145 straipsnio 1 dalis įtvirtina laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir šios dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos priemonės ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio R. S. kontoroje yra vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš L. B., V. B., R. J., B. J. išieškotojo AB DNB bankas naudai, priverstinai parduodant L. B. priklausantį turtą: žemės sklypą, pastatą – plastinės chirurgijos kliniką ir grožio saloną bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu paskyrė pareiškėjai L. B. priklausančio areštuoto turto saugotoju išieškotojo AB DNB banko atstovą UAB „Mano sauga“ (b. l. 26). Nustatyta ir tai, kad antstolis 2016 m. birželio 13 d. pateikė VĮ Centrinei hipotekos įstaigai minėtą patvarkymą dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo ir 2016 m. liepos 4 d. surašė turto arešto akto pakeitimą (b. l. 28–34). Pareiškėja L. B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame iš esmės prašė pripažinti antstolio veiksmus, pateikiant 2016 m. birželio 13 d. patvarkymą VĮ Centrinei hipotekos įstaigai dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo ir 2016 m. liepos 4 d. surašytą turto arešto akto pakeitimą, neteisėtais bei pripažinti neteisėtu antstolio R. S. neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316.

Pareiškėjos L. B. teigimu, iki bus išnagrinėtas jos 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundas būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – paskirti pareiškėją L. B. areštuoto ginčo turto saugotoja. Nurodė, kad ji areštuotu turtu tinkamai rūpinosi daugiau kaip penkerius metus ir antstolis neįvertino, ar UAB „Mano sauga“ yra tinkamas turto saugotojas. Apeliantės įsitikinimu, UAB „Mano sauga“ neturi patirties saugant tokios rūšies turtą, todėl kyla grėsmė areštuoto turto išsaugojimui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 683 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, kurio tą turtą areštavo, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui.

Kaip nurodyta šios nutarties 11 pastraipoje, antstolis 2016 m. birželio 13 d. patvarkymu areštuoto turto saugotoju paskyrė išieškotojo AB DNB bankas atstovą UAB „Mano sauga“, motyvuodamas tuo, kad areštuotas turtas yra naudojamas trečiųjų asmenų, nors tai draudžia galiojanti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4667-285/2011. Nustatyta, kad minėta nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas areštavo pareiškėjai priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudė šį turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat jį išnuomoti. Iš išieškotojo AB DNB bankas pateiktų 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. birželio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad areštuotu turtu naudojasi UAB „T. A. klinika“ ir UAB „S. V. plastinės chirurgijos centras“, kurių vadovas paaiškino, kad ginčo turtą subnuomojasi iš UAB „Gintaja“. Pareiškėja L. B. 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. raštais patvirtino, kad UAB „Gintaja“ turi teisę nuomoti žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėja 2016 m. birželio 14 d. atsakyme antstoliui nurodė, jog areštuoto turto būklė dėl jo ilgalaikio naudojimo yra pablogėjusi ir reikalaujanti remonto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja L. B. nuomojo areštuotą turtą, nors tai yra uždrausta įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi ir kartu paneigia jos argumentus, kad ji tinkamai rūpinosi areštuotu turtu ir nebuvo pagrindo pakeisti turto saugotoją (CPK 683 straipsnio 1 dalyje).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujasis hipoteka įkeisto ir areštuoto turto saugotojas UAB „Mano sauga“ yra paskirtas būtent hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas prašymu kaip banko atstovas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog hipotekos kreditorius siektų sumažinti jam įkeisto turto vertę, prašydamas paskirti netinkamą areštuoto turto saugotoją. Priešingai, hipotekos kreditoriaus tikslas yra realizuojant įkeistą turtą patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto (CK 4.193 straipsnis). Atmesti apeliantų argumentai, kad nėra aišku, kas bus atsakingas už areštuoto turto išsaugojimą. Pažymėtina, kad saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 straipsnio 1 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-20587-955/2016 atmetė V. B. ir L. B. skundus dėl antstolio R. S. 2016 m. birželio 13 d. patvarkymo panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė sustiprina teismo įsitikinimą, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog išieškotojo AB DNB banko atstovas UAB „Mano sauga“ neužtikrins tinkamos areštuoto turto apsaugos.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja L. B. neįrodė, jog nepaskyrus jos areštuoto turto saugotoja kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, egzistuoja grėsmė ginčo turto išsaugojimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Be to, pati pareiškėja L. B. atskirajame skunde nurodė, kad UAB „Mano sauga“ iki šiol neperėmė iš jos areštuoto turto. Pažymėtina, kad net ir tenkinus pareiškėjos L. B. 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą, antstolio patvarkymas, kuriuo turto saugotoju paskirtas UAB „Mano sauga“, liks galioti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskyrus pareiškėją areštuoto turto saugotoja iki jos skundo išnagrinėjimo, ji ir toliau galėtų nuomoti areštuotą turtą ir taip nevykdyti įsiteisėjusios Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, todėl netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu bus apsaugoti hipotekos kreditoriaus interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog laikinas areštuoto turto saugotojo paskyrimas negali būti vertintinas kaip laikinoji apsaugos priemonė, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, nes teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos L. B. prašomą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0070/12/00316, nes Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-750-259/2016, jau yra sustabdęs priverstinio skolos išieškojimo veiksmus šioje vykdomojoje byloje ir ši nutartis yra galiojanti. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad antstolis esant sustabdytiems priverstinio skolos išieškojimo veiksmams pakeitė turto saugotoją, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad iki pareiškėjos skundo išnagrinėjimo būtina papildomai sustabdyti vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad nors priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai yra sustabdyti, tai netrukdo antstoliui nustačius, jog areštuotas turtas yra naudojamas netinkamai ir siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, pakeisti areštuoto turto saugotoją (CPK 683 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyti tenkinti pareiškėjos L. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąją bylą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.