- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-671-634-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00805-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-671-634-2014
Teisėjas Arūnas Bacevičius Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00805-2013-8
2014 m. spalio 24 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistajam M. B., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažintina vienu trečdaliu, t.y. 2 (dviem) mėnesiais ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 06 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Iš M. B. priteistas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas V. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 18 d., apie 13 val. 50 min., K. g. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Topolis“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę, be jokios priežasties, vartojo necenzūrinius žodžius V. P. atžvilgiu bei kumščiu sudavė jam smūgį į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, t. y. pažeidė viešąją tvarką. Veika kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis V. P. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendį panaikinti ir priimti naują. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nesąžiningas ir nepagrįstas. Nesutinka su BK 64¹ str. taikymu nuteistojo atžvilgiu, mano, jog nagrinėjamu atveju bausmė nepagrįstai sumažinta vienu trečdaliu. Atkreipė dėmesį, kad teismas taip pat neteisingai išsprendė civilinio ieškinio priteisimo klausimą. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad jam buvo sumušta galva, patirtas fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje. Kadangi yra muzikos atlikėjas, televizinių projektų dalyvis, todėl necenzūrinių žodžių vartojimas jo atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje sukėlė didelį stresą, buvo pradingęs noras bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, tą dieną negalėjo vesti renginio, kuris vyko Tauragės kultūros centre. Mano, jog prašymas priteisti 1000 Lt neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus yra pagrįstas, kadangi nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl tokio dydžio suma nelaikytina per didele. Kritiškai vertina nuteistojo atžvilgiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kadangi nuteistasis jo neatsiprašė ir toliau įžeidinėjo per socialinį tinklapį „Faceboook“ rašydamas asmenines žinutes. Skundo autoriaus nuomone, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis prieštarauja kaltės formai, nesutinka, jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad M. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia naudojo necenzūrinius žodžius, reikalavo pinigų teigdamas, kad nukentėjęs asmuo jam skolingas, tyčia kumščiu trenkė į galvos sritį, o išėjus iš parduotuvės vijosi norėdamas užpulti.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t.y. tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant nukentėjusiojo naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Gynėja ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo V. P. skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis iš esmės neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka dėl BK 64¹ str. taikymo nuteistojo atžvilgiu ir priteisto civilinio ieškinio dydžio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdamas M. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., 91 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, esant BK 64¹ str. sąlygoms bausmę sumažino vienu trečdaliu.
M. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymą. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas M. B. laisvės apribojimo bausmę tokį savo sprendimą pakankamai argumentavo, nurodė, kokių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad švelnesne bausmės rūšimi šiuo atveju nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija. Skunde išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju netinkamai nustatyta nusikaltimo kategorija, kuri įtakoja nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atmestina kaip nepagrįsta, kadangi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas nusikalstama veika numatyta BK 284 str. 1 d., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes už šio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (BK 11 str.). Apelianto manymu, apylinkės teismas tinkamai nevertino ir tos aplinkybės, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad M. B. neteisėtus veiksmus V. P. atžvilgiu atliko būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vertinant bylos medžiagą matyti, kad tiek įtariamojo apklausos metu, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos metu M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į tai, nustatyta jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Apelianto nuomone, ši aplinkybė nustatyta neteisingai, kadangi nuteistasis jo nėra atsiprašęs. Pažymėtina, kad atsiprašymas šiuo atveju yra aktualus tik sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, o BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nereikalauja, jog kaltinamasis būtų atsiprašęs nukentėjusiojo. Skirdamas bausmę apylinkės teismas taip pat įvertino, jog M. B. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, mokosi, charakterizuojamas neigiamai. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai M. B. paskyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei BK 48 str. apibrėžtas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Be to, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ str. nuostatas. Nors apeliantas nesutinka su BK 64¹ str. taikymu nuteistojo atžvilgiu, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl esant visoms sąlygoms BK 64¹ str. straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu taikytos pagrįstai. Paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi tikrai nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir priteisto civilinio ieškinio dalies teisingumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t.y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.
Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prašymas priteisti 1000 Lt neturinę žalą grindžiamas formaliais, CK 6.250 str. numatytais pagrindais – fizinio skausmo, dvasinio sukrėtimo ir pažeminimo kitų žmonių akivaizdoje sukėlimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajam V. P. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo itin sunkios, reikšmingos ar ilgalaikės. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai M. B. elgesiu, t.y. smūgiu į galvos sritį ir necenzūrinių žodžių vartojimu jo atžvilgiu būtų pakenkta negrįžtamai ar būtų jam sukėlę labai didelį fizinį skausmą ar dvasinį sukrėtimą. Priešingai, išorinių sužalojimų nukentėjusysis nepatyrė, į sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė, liekamųjų reiškinių dėl patirto fizinio skausmo neatsirado, nepatogumai netruko ilgą laiką. Nors apeliantas išskiria aplinkybę, jog incidentas įvyko viešoje vietoje ir jis buvo pažemintas, kitų jį pažįstančių žmonių akivaizdoje, tačiau ši aplinkybė jau buvo tinkami įvertinta kvalifikuojant nusikalstamą veiką ir nustatant M. B. veiksmuose esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. sudėtį. Be to, turtinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, taip pat nepateikta įrodymų, kad dėl kilusio konflikto nukentėjusysis turėjo atšaukti suplanuotą renginį. Todėl, apylinkės teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į M. B. turtinę padėtį (nedirba, mokosi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, šeimoje yra penki asmenys, mama niekur nedirba, slaugo savo tėvą, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) įvertinęs nukentėjusiojo V. P. interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš M. B. 300 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo V. P. naudai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus. Pagal teismų praktiką, šio pobūdžio bylose nukentėjusiajam priteisiamos panašios sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-507/2013, 2K-267/2013), darytina išvada, kad nukentėjusiojo naudai priteistas 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per mažas, atitinka proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo jo didinti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio bei civilinio ieškinio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.