- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-31358-454/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14303-2025-03
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č., R. Č.
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, mirus vaiko tėvui, suinteresuoti asmenys A. Č., R. Č.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pilnamečio vaiko E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Pakoreguoti E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, įrašant A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip pilnamečio vaiko E. Č. tėvą.
2. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad:
2.1. (Duomenys neskelbtini) A. Č. ir velionis A. Č. susilaukė sūnaus, pareiškėjo E. Č. Velionis A. Č. taip pat turi sūnų R. Č.. Pareiškėjo gimimo liudijime A. Č. yra įrašytas pareiškėjo tėvu. Kadangi pareiškėjas gimė ne santuokoje, gimimo liudijime buvo įrašyti tik motinos duomenys, o tėvo skiltyje įrašyta tai, ką motina nurodė pati. Pareiškėjas teigia, jog, (duomenys neskelbtini) pagal tuo metu esančią tvarką buvo leidžiama dokumentuose įrašyti fiktyvius duomenis, neatliekant papildomų procedūrų, dokumentai buvo tvarkingi, dėl ko niekas nepastebėjo, kad pareiškėjo gimimo įrašai yra pilnai nesutvarkyti ir per laiką nebuvo pataisyti.
2.2. Pareiškėjo tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus ir 2025 m. birželio 30 kreipiantis į „Sodra“ buvo informuotas, kad jo asmeniniuose duomenyse nėra nurodytas tėvas. Pareiškėjas tai sužinojęs, 2025 m. birželio 30 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl duomenų patikslinimo, pateikė gimimo liudijimą bei prašymą ištaisyti duomenis apie tėvą. 2025 m. liepos 21 d. pareiškėjas sulaukė VĮ „Registrų centras“ atsakymo, kad duomenys apie tėvą nebus tvarkomi, nes civilinės metrikacijos skyriuje nėra jokio įrašo apie tėvą. Pareiškėjas 2025 m. liepos 29 d. Panevėžio civilinės metrikacijos skyriui pateikė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš velionio A. Č. priteistas periodinis išlaikymas pareiškėjui iki jo pilnametystės. Teismas sprendime nustatydamas tėvystės faktą vadovavosi gimimo liudijimu. Minėtoje byloje A. Č. neginčijo, kad jis yra E. tėvas, tačiau civilinės metrikacijos skyrius telefonu informavo pareiškėją, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas dėl alimentų priteisimo yra nepakankamas pagrindas tėvystei priskirti.
2.3. Išskirtinai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad (duomenys neskelbtini) sudarytame, testamente, patvirtintame Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės, velionis A. Č. nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą po savo mirties palieka sūnui E. Č.
2.4. Nepaisant to, jog tėvystė nebuvo formaliai įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje, pareiškėjas nuo pat vaikystės augo žinodamas, kad jo tėvas yra A. Č.. Gyvenimo realybėje šis santykis niekada nebuvo kvestionuojamas – nei pačių šeimos narių, nei artimųjų aplinkos, nei viešųjų institucijų. Vaikystėje pareiškėjas nuo pat gimimo iki mokyklinio amžiaus gyveno pas tėvą A. Č., jis pareiškėją augino ir rūpinosi, vedė į darželį, lankė mokykloje vykstančius renginius, nuo (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvas A. Č. sistemingai bei nepertraukiamai teikė periodinį išlaikymą sūnui. Vėliau, net ir pareiškėjui apsigyvenus pas motiną, tėvas išliko nuosekliu, artimu ir aktyviu vaiko gyvenimo dalyviu, bendraujant tiek emociškai, tiek materialiai. Pareiškėjas niekada nebuvo atskirtas nuo tėvo gyvenimo, priešingai, jų santykiai buvo paremti artumu, pagarba ir emociniu ryšiu. Stiprų ir šiltą ryšį su tėvu, velioniu A. Č., pareiškėjas išlaikė visą gyvenimą iki pat jo mirties, santykiai niekada nebuvo nutrūkę. Atkreipė dėmesį į tai, kad ilgametis veiksmas (periodinių išmokų teikimas) yra akivaizdus tėvystės pripažinimo veiksmas.
2.5. Pareiškėjo gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikoje galiojusioje teisinėje tvarkoje buvo praktikuojama, kad nesant santuokos ir nesant specialios procedūros (tėvystės pripažinimo ar nustatymo) prievolei, tėvo duomenys į gimimo liudijimą galėjo būti įrašomi tik motinos pareiškimu. Ši sistema sudarė galimybę atsirasti dokumentiniam netikslumui, tačiau nesukūrė kliūčių realiems šeimos santykiams vystytis. Pareiškėjas neturėjo galimybės pats koreguoti savo gimimo įrašo ar duomenų apie tėvą, nes tokie veiksmai priklausė nuo suaugusiųjų iniciatyvos ir institucijų procedūrų, kurios tuo metu buvo ribotos. Todėl dokumentinis netikslumas neturėtų būti vertinamas kaip kliūtis šiai dienai nustatyti tikrąjį juridinį faktą: realiai egzistavusią tėvystę. Be to, pabrėžė, kad pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti žinių apie tai, jog jo civilinės būklės aktuose nėra įrašytas tėvas, nepaisant to, kad gimimo liudijime jis visą gyvenimą formaliai buvo nurodytas. Kaip paaiškėjo, tuo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusi tvarka leido įrašyti tėvo duomenis tik motinos pareiškimu, be papildomų procedūrų ar autentiško tėvo dalyvavimo. Nei civilinės metrikacijos skyrius, nei kitos institucijos per visą pareiškėjo gyvenimą nesuteikė informacijos, jog įrašas apie tėvą yra neteisėtas ar preliminarus, todėl nebuvo pagrindo ar būtinybės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo
2.6. Tik po tėvo mirties, (duomenys neskelbtini), pradėjus paveldėjimo procedūras, pareiškėjas atsitiktinai sužinojo, jog civilinės metrikacijos registre nėra įrašo apie tėvą, ir kad tai trukdo įgyvendinti jo teises. Ši aplinkybė objektyviai paaiškina, kodėl pareiškimas teismui pateikiamas tik dabar, t. y. anksčiau tokių žinių ar pagrindo veikti nebuvo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas vilkino ar piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą. Dėl susiklosčiusios situacijos, pareiškėjui kyla paveldėjimo dokumentų, socialinių garantijų, identiteto tapatumo ir net konstitucinių teisių pažeidimo grėsmė. Juridiškai nesant įrašytam tėvui, pareiškėjas negali įgyvendinti savo kaip įpėdinio teisių, o šio netikslumo ištaisymas civilinės metrikacijos įstaigoje tapo neįmanomas. Kadangi pareiškėjas neturi galimybės šiuo metu inicijuoti tėvystės pripažinimo proceso kitu būdu (tėvas miręs), todėl prašo nustatyti juridinį faktą ir pakoreguoti gimimo liudijimą, nustatant, kad pareiškėjo tėvas yra A. Č., miręs (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir su pareiškimu sutiko.
4. Suinteresuotas asmuo R. Č. atsiliepime patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir su pareiškimu sutiko.
5. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
7. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.
8. CPK 391 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas. (Duomenys neskelbtini) buvo išduotas pareiškėjo gimimo liudijimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įrašyta, kad pareiškėjo motina yra A. Č., o tėvu įrašytas A. Č.. Taip pat minėtame gimimo liudijime nurodyta, kad gimimo faktas įrašytas (duomenys neskelbtini) gimimo aktų registracijos knygoje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. Č. buvo priteistas periodinis išlaikymas sūnui, t. y. pareiškėjui, iki jo pilnametystės. 2018 m. birželio 18 d. sudarytame, testamente, patvirtintame Panevėžio miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vitalijos Jocienės, A. Č. nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka sūnui E. Č. (Duomenys neskelbtini) mirties liudijimas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po A. Č. mirties pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus ir sužinojo, jog civilinės metrikacijos skyriuje nėra jokio įrašo apie tai, kad A. Č. yra pareiškėjo tėvas, todėl paveldėjimo teisės tikslu kreipėsi į teismą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo.
10. Vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodytas mokslinių įrodymų (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) pateikimas, tačiau CK 3.148 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).
11. Nagrinėjamu atveju tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui patvirtinti byloje, teismo vertinimu, yra pakankamai kitų įrodymų. Pareiškime išdėstytas aplinkybes, jog A. Č. yra E. Č. tėvas patvirtina pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodyti paaiškinimai, apie tėvo ir sūnaus giminystės ryšio palaikymą, byloje pateikti rašytiniai įrodymai: gimimo liudijimas (jame pareiškėjo tėvu įrašytas A. Č.), Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo sprendimu iš A. Č. priteistas išlaikymas sūnumi nurodytam asmeniui - E. Č.), A. Č. 2018 m. birželio 18 d. sudarytas testamentas (A. Č., jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, paliko E. Č., kurį testamente įvardino, kaip savo sūnų) (CPK 185 straipsnis).
12. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Suinteresuoti asmenys sutinka dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, civilinės metrikacijos įstaiga į gimimo faktų registrą įpareigojama į gimimo faktų registrą įrašyti duomenis apie nustatytą tėvystės faktą (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).
13. Valstybė šioje byloje patyrė 8,67 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios, tenkinus pareiškimą priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 391 straipsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą į gimimo faktų registrą įrašyti duomenis, jog A. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš pareiškėjo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,67 Eur (aštuonių eurų 67 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.