Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, susipažinęs su V. M. privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo skunde V. M. kaltina A. Ž. tuo, kad ji 2012 m. rugpjūčio 14 d. laikraštyje „Akistata“ straipsnyje „Sekso vergijon pardavinėjami net vaikai“ skyrelyje „Aukos terorizuojamos“ paminėjo mano pavardę, vardą, gimimo metus, t.y. atskleidė pilnus jo anketinius duomenis, melagingai pateikė duomenis apie nusikaltimus dar iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios, ko pasekoje apsunkino jo padėtį ir pareiškėjas juto iš ankstinį nusistatymą tiek iš teisėjo, tiek iš visuomenės, tiek iš artimųjų.

V. M. skundas neatitinka LR BPK 412 str. numatytų reikalavimų.

LR BPK 412 str. 2 d. numatyti reikalavimai paduodamam skundui privataus kaltinimo tvarka, t.y. skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. LR BPK 34 str. 2 d. nurodyta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Privataus kaltinimo bylų procese ypatinga reikšmė tenka privataus kaltintojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas - kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Be to, skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti kuo tiksliai jis yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai pasiruošti gynybai ir gintis.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę, dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes būtina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė duomenų, pagrindžiančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kai LR BPK 34 str. 2 d. aiškiai nurodyta, kad duomenis, pagrindžiančius kaltinimą pateikia privatus kaltintojas. Vien tik suėmimo fakto nepakanka paaiškinti aplinkybėms, kodėl nebuvo pateikti nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiantys duomenys, nes vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatyme numatytomis suimtų asmenų teisėmis, jo teisės nėra suvaržytos tiek, kad jis negalėtų įsigyti periodinių leidinių ar paprašyti artimų asmenų pagalbos surenkant duomenis, pvz. pasinaudodamas teise susirašinėti. Taip pat teismas negali išsireikalauti kitų neapibrėžtų duomenų, nes taip būtų pažeistas bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumas ir baudžiamojo proceso principai, kai LR BPK 7 str. numatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui

Motyvuojamoji dalis

Kadangi pareiškėjo V. M. skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, todėl V. M. privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti jis gražintinas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 407 str., 412 str., 412¹ str., 440 str. 2 d., , 226 str. 1 d.,

nutaria:

atsisakyti priimti V. M. privataus kaltinimo skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.