- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-3-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13130-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- L. T., R. J.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. R.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. T. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams L. T. ir R. J., trečiajam asmeniui J. R. dėl priverstinio iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinyje teismo prašė iškeldinti atsakovus R. J. ir L. T. su visais jiems priklausančiais daiktais iš valstybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2014 m. kovo 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu paveldėjo 2011 m. gegužės 31 d. mirusios A. J. butą (duomenys neskelbtini). Bute gyvena mirusiosios vaikai – atsakovai R. J. ir L. T.. 2015 m. kovo 24 d. raštais atsakovų buvo paprašyta išsikraustyti iš buto. Atsakovus būtina iškeldinti iš valstybei nuosavybės teise priklausančio buto, nes ieškovė tą butą turi parduoti ir atsiskaityti su palikėjos A. J. kreditoriais, o atsakovai ieškovės raginimo išsikraustyti gera valia nevykdo.
2. Atsakovė L. T. su ieškiniu iš esmės sutiko ir nurodė, kad ji su broliu R. J. nėra savavališkai užėmę ginčo buto, abu kitos gyvenamosios patalpos neturi, todėl prašo ieškovės šį butą parduoti Kauno miesto savivaldybei. Po motinos mirties palikimo nepriėmė, kadangi nežinojo kaip. Ieškovės raštą dėl išsikeldinimo gavo.
3. Atsakovas R. J. su ieškiniu iš esmės sutiko ir nurodė, kad neturi kur išeiti, darbo neturi, yra neįgalus, jam nustatytas 50 % darbingumo lygis, darbo birža jokių išmokų nemoka, apie motinos skolas nieko nežinojo, ieškovės rašto dėl išsikeldinimo nepasiėmė, nors pranešimą buvo gavęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, iškeldino atsakovus L. T. ir R. J. su visais jiems priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šios sprendimo dalies įvykdymą atidėjo iki 2016 m. birželio 1 d., priteisė iš atsakovų po 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ginčo butas 2014 m. kovo 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o šio turto patikėjimo teisė yra suteikta patikėtiniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nuo 1992 m. liepos 23 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. minėtas butas nuosavybės teise priklausė A. J.. Atsakovai ginčo bute gyveno kaip ankstesnės buto savininkės šeimos nariai, nesudarę jokios rašytinės sutarties su buto savininke, nemokėdami jai nuomos mokesčio, o tai atitinka panaudos teisinių santykių sampratą pagal žodinę neterminuotą panaudos sutartį. Panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjui, taigi, šiuo atveju valstybės patikėtiniui ieškovei, nes palikėjos A. J. vaikai – atsakovai L. T. ir R. J. savo mamos palikimo nepriėmė.
6. Kadangi ieškovė 2015 m. kovo 24 d. raštais nurodė atsakovams atlaisvinti butą, tai teismas sprendė, jog įstatymo reikalavimas dėl įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą buvo įvykdytas. Nors atsakovui R. J. minėtas raštas nebuvo įteiktas asmeniškai, tačiau atsakovas patvirtino žinojęs to rašto turinį, be to, 2015 m. Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-631-748/2015 tarp tų pačių šalių dėl priverstinio iškeldinimo iš ginčo buto, kurios nagrinėjime dalyvavo abu atsakovai, o 2015 m. kovo 16 d. toje byloje priimto sprendimo turinys patvirtina, jog ieškovės įspėjimas dėl panaudos sutarties santykių nutraukimo abiem atsakovams tuo metu tikrai buvo žinomas.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo butas yra apsunkintas hipoteka, o be hipotekos kreditoriaus trečiojo asmens J. R. yra ir daugiau palikėjos A. J. kreditorių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, todėl valstybės turtą patikėjimo teise valdanti ieškovė turi siekti ginčo butą, kuris turi būti parduodamas aukcione, realizuoti kuo naudingiau, nes iš gautos sumos valstybė turės padengti palikėjos A. J. skolas, o visuotinai žinoma, jog butai be juose gyvenančių gyventojų potencialių pirkėjų vertinami labiau.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovai L. T. ir R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog abu atsakovai ginčo bute gyveno kaip ankstesnės buto savininkės šeimos nariai, nesudarę jokios rašytinės sutarties su buto savininke, nemokėdami jai nuomos mokesčio, o tai atitinka panaudos teisinių santykių sampratą pagal žodinę neterminuotą panaudos sutartį. Atsakovai, kaip klaidingai nustatė teismas, neturėjo panaudos gavėjo statuso, o buvo ir yra paveldėtojai pagal 2000 m. gegužės 3 d. notariškai sudarytą velionės mamos, ginčo buto savininkės A. J. testamentą. Todėl teismas privalėjo vadovautis ne panaudos, o paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, ko pasėkoje būtų tinkamai užtikrintos ir apgintos atsakovų turtinės teisės į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą.
1.2. CK 5.50 straipsnis imperatyviai nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Atsakovai nuo pat testatorės mirties gyveno ginčo objekte, šį butą išlaikė, mokėjo mokesčius, rūpinosi jo gerbūviu ir taip jį valdydami, naudodami bei disponuodami CK 5.51 straipsnyje nurodytu būdu, faktiškai priėmė palikimą. Atsakovai palikimo priėmimo termino nėra praleidę.
1.3. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Atsakovai dėl savo teisinio neišprusimo neturėjo galimybės žinoti, kad faktą, jog asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, todėl į teismą dėl juridinio fakto nustatymo laiku nesikreipė. Siekiant atstatyti teisingumą ir pažeistas konstitucines asmenų teises, pirmosios instancijos teismui teiktinas pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė yra teisėta buto savininkė. Ginčo butas ieškovei priklauso pagal 2014 m. kovo 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie nėra nuginčyti.
2.2. Šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, šalys nebuvo sudariusios nuomos, panaudos ar pan. sutarčių, dėl to šalių santykiams pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 4.95 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
10. Trečiasis asmuo J. R. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, o ieškovė nesutinka, kad atsakovai gyventų jos bute.
3.2. Savo elgesio teisėtumą turi įrodyti atsakovai, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei prie apeliacinio skundo jie nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės bute gyvena teisėtai. Tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės, teisę naudotis bei valdyti jai nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl jos pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. sausio 5 d. sprendimu tenkino ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį ir iškeldino atsakovus L. T. ir R. J. su visais jiems priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, šios sprendimo dalies įvykdymą atidėjo iki 2016 m. birželio 1 d., priteisė iš atsakovų po 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
13. Atsakovai L. T. ir R. J., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti.
14. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo iš esmės atnaujintas, atsakovams nustatytas terminas iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. pasinaudoti teise, ginant savo, kaip įpėdinių, teises į butą, pareikšti reikalavimus teisme ir iki šios dienos pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie tai, kad jie išaiškinta teise tinkamai pasinaudojo, t. y. kad jie, gindami savo teises, pareiškė reikalavimus teisme ir jų reikalavimai teismo buvo priimti įstatymų nustatyta tvarka.
15. Atsakovai L. T. ir R. J. 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Kauno apygardos teismui pranešimą, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškinys buvo priimtas ir užvesta civilinė byla Nr. 2-21285-199/2016 (naujas bylos Nr. 2-771-752/2018).
16. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21285-199/2016 (naujas bylos Nr. 2-771-752/2018).
17. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi ir 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi (ištaisyta rašymo apsirikimo klaida) civilinėje byloje Nr. 2-771-752/2018 patvirtino ieškovų L. T. ir R. J. bei atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą šalys, be kita ko, susitarė, jog atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovų L. T. ir R. J. nuosavybėn perduoda ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovai L. T. ir R. J. 2018 m. birželio 15 d. pateikė Kauno apygardos teismui VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtinta, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas atsakovų R. J. ir L. T. vardu, t. y. asmeninė jų nuosavybė.
19. Pažymėtina, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena savavališkai, t. y. neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškęs reikalavimą iškeldinti asmenį iš jam priklausančių gyvenamųjų patalpų, savininkas privalo įrodyti, kad iškeldintinas asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, o iškeldintinas asmuo nepateikia teismui įrodymų, kad tokį pagrindą jis vis dėlto turi.
20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama apginti savo pažeistas daiktines teises, ieškinio reikalavimą dėl atsakovų L. T. ir R. J. iškeldinimo iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindė tuo, jog minėtas butas ieškovei priklauso nuosavybės teise (ieškinio padavimo metu ieškovė VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, kaip ginčo buto savininkė), tačiau bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pasikeitus aukščiau paminėtoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms nebėra pagrindo teigti, jog atsakovai L. T. ir R. J. neteisėtai (savavališkai) naudojasi kitam asmeniui (ieškovei) priklausančiu turtu ir gyvena jame be teisėto pagrindo, tokiu būdu apribodami (pažeisdami) ieškovės teisę į nuosavybę bei trukdo jai savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti. Atsakovams L. T. ir R. J. tapus ginčo turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) teisėtais savininkais ir įsiregistravus nuosavybės teisę į minėta turtą (CK 4.626 straipsnis), ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebeturi teisės (nėra tinkamas subjektas) reikšti reikalavimą dėl atsakovų L. T. ir R. J. iškeldinimo iš jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. ieškovei civilinėje byloje Nr. 2-771-752/2018 sudarius su atsakovais taikos sutartį ir atsakovų nuosavybėn perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą, ieškovė nebėra teisėta ginčo nekilnojamojo turto savininkė ir nebeturi teisės reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš jiems nuosavybės teise priklausančio buto netenkinamas.
21. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovė L. T. už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, kuris, apeliacinį skundą tenkinus, jai priteistinas iš ieškovės.
23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 41 Eur žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.