Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-13 · Administracinė byla Nr. I-2416-821/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-13
Bylos Nr.
I-2416-821/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2416-821/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 11 d., po to parvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI). Atvykus į Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje Nr. 110, dėl kurios pretenzijų ar nusiskundimų neturi. 2018 m. sausio 10 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 217, kuri buvo netvarkinga, neatitiko higienos normų reikalavimų, be to, kameroje vyko remonto darbai, todėl sienų dažai buvo atsilupę ir mėtėsi šiukšlės. Kameroje Nr. 217 esantys baldai, t. y. gultas – lova, stalas, kėdės, spintelės ir sanitarinis mazgas buvo nupurkšti vandeniniais dažais, kalkėmis. Nurodo, kad sanitariniame mazge tvyrojo nemalonus kvapas. Šioje kameroje buvo drėgna ir šalta, todėl turėjo gulėti ir miegoti su viršutiniais drabužiais. Kameroje nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Taip pat neveikė iškvietimo jungiklis, todėl negalėjo išsikviesti prižiūrėtojų. Nurodo, kad 2018 m. sausio 24 d. buvo konvojuojamas iš Šiaulių TI į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) per Lukiškių TI-K. Atvykus į Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 25 d. buvo laikomas kameroje, kuri buvo netvarkinga, t. y. sanitarinis mazgas sulaužytas, mėtėsi maisto atliekos, šiukšlės ir tvyrojo nemalonus kvapas. Paaiškina, kad kameroje neveikė iškvietimo jungiklis, buvo išdaužtas langas, todėl kameroje buvo šalta bei drėgna. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, tapo grubus ir konfliktiškas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 18–25) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. sausio 24 d. (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių), pažymėdamas, kad stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Taip pat skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje numatytų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Nurodo, kad nuo 2015 metų UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Sanitarinis mazgas atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Taip pat kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Gyvenamosiose kamerose įrengtus aliarmo signalizacijos mygtukus, kuriais iškviečiamas apsaugos ir priežiūros posto budintis prižiūrėtojas, dažnai piktybiškai gadina suimtieji ir nuteistieji. Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekdami užtikrinti nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su suimtaisiais ir nuteistaisiais bendrauja laikydamiesi etikos principų. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. sausio 24 d., sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143–1966/2008, A502–734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamera Nr. 217 buvo netvarkinga dėl vykstančių remonto darbų. Taip pat šioje kameroje buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Kameroje esantys baldai buvo nupurkšti vandeniniais dažais, kalkėmis. Kamera, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. sausio 25 d., buvo netvarkinga, šalta bei drėgna. Sanitarinis mazgas buvo sulaužytas, langas išdaužtas, mėtėsi maisto atliekos, šiukšlės ir tvyrojo nemalonus kvapas.

Ginčo laikotarpiui aktuali Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 110 ir Nr. 217. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. sausio 24 d. buvo laikomas kamerose Nr. 110, 115, 217.

Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai (b. l. 33–35, 36–41, 42–46, 47–51).

NVSC pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimų metu kameroje Nr. 115 apšvietimo, santykinės oro drėgmės, oro temperatūros, oro judėjimo greičio, pelėsių požymių nenustatyta, taip pat yra sudaryta galimybė kamerą vėdinti per langą ir tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus (b. l. 33–35, 42–46). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas ir tvyrojo nemalonus kvapas, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad kameros buvo netvarkingos, vyko remonto darbai, baldai buvo nupurkšti vandeniniais dažais, kalkėmis, sanitarinis mazgas buvo sulaužytas, langas išdaužtas, kameroje mėtėsi maisto atliekos ir šiukšlės taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atsižvelgęs į byloje pateiktas fotonuotraukas apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, daro išvadą, jog kameros Nr. 110, 115, 217 yra tvarkingos, remonto darbai nėra vykdomi, kamerose esantys baldai nėra nupurkšti vandeniliniais dažais, kalkėmis. Kameroje Nr. 115 sanitarinis mazgas nėra sulaužytas, langas nėra išdaužtas, kamera yra tvarkinga (b. l. 59–67). Iš Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. Tarnybinio pranešimo ,,Apie G. B. korespondenciją“ Nr. 24-2731 matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 29). Taip pat Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 18 d. Pranešimas ,,Dėl G. B. skundo“ Nr. 24-2897 patvirtina, jog kamerose pagal poreikį yra atliekamas paprastasis remontas, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą. Gyvenamąsias kameras tvarko jose apgyvendinti asmenys, todėl į kameras yra išduodamos valymo priemonės. Be to, 2018 metais, kamerose Nr. 110, 115, 217, remonto darbai nebuvo atliekami (b. l. 30–31).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus) (b. l. 55–58). Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Jokių įrodymų apie kamerose esančius graužikus, tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams, tarakonams, graužikams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nekonstatuotini.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 217, sanitariniame mazge, tvyrojo nemalonus kvapas.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau šios higienos normos 3 punkte tvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiuo atveju Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 18 d. Pranešime ,,Dėl G. B. skundo“ Nr. 24-2897 taip pat pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi ir pritaikyti vėdinimui (b. l. 30–31). Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir NVSC patikrinimų aktų duomenys rodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (b. l. 33–35, 36–41, 42–46, 47–51).

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas, neveikė aliarmo signalizacijos mygtukai, todėl negalėjo išsikviesti prižiūrėtojų.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją, dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi (b. l. 18–25). Taip pat Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 18 d. Pranešime ,,Dėl G. B. skundo“ Nr. 24-2897 nurodo, kad skubaus iškvietimo mygtukai kamerose įrengti ir veikia (b. l. 30–31).

Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė (b. l. 29). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertinti kaip deklaratyvūs ir nesudarė pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę, tapo grubus bei konfliktiškas ir prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš neužtikrintų tinkamų higienos normų reikalavimus atitinkančių sąlygų, t. y. netvarkingų kamerų, vykstančių remonto darbų, neužtikrintos tinkamos temperatūros, apšvietimo, esančios drėgmės, išdaužto lango, sulaužyto sanitarinio mazgo ir neužtikrinto tinkamo vėdinimo, taip pat neįrengto aliarmo iškvietimo mygtuko. Šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė