- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-443-806/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25007-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. K. paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 24 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2021-07-24 apie 17.00 val. Obelių g. 7, Baublių k., Vidiškių sen., Ukmergės r. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vartoti alkoholį po eismo įvykio, kol bus patikrintas blaivumas, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2021-07-24 17.10 val. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0273 jam buvo nustatytas 2.35 promilės girtumas, o 2021‑07-24 17.25 val. – 2.45 promilės girtumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Kaltinamajam J. K. skirti 75 MGL (3 750 eurų) baudą. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. skirti galutinę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą, kurios mokėjimą išdėstyti per 2 (dvejų) metų laikotarpį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022-04-26 nuosprendžiu kaltinamajam J. K. buvo paskirta teisinga bausmė, tuomet teismo prašo vadovaujantis BK 75 str. 1 d. kaltinamajam J. K. paskirtą galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, skirti intensyvią priežiūrą – nustatyti, kad J. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 10 (dešimt) mėnesių privalo būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) nuo 19:00 val. iki 6:00 val. darbo dienomis ir nuo 00:00 val. iki 12:00 val. bei nuo 13:00 val. iki 24:00 val. savaitgaliais ir nedarbo dienomis, ir dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, išskyrus, jei tai būtina dėl sveikatos priežiūros. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą pareigą, nurodyti – įpareigoti J. K. tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini), o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą, nurodyti – įpareigoti J. K. neišeiti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą, nurodyti – įpareigoti J. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytą pareigą, nurodyti – įpareigoti J. K. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Įstatymų leidėjas, priimdamas BK 55 straipsnį, nurodė, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmą kartą teisiamam asmeniui teismas skyręs arešto bausmę motyvavo tuo, kad sunkesnė bausmės rūšis – areštas yra tinkama bausmė, o švelnesnė bausmės rūšis – bauda kaltinamajam J. K. neskirtina motyvuojant tuo, kad nors J. K. ir dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ilgą laiką turi nedarbingumą dėl sveikatos problemų, pajamos sumažėjusios.
2.2. Nesutinkama su šia pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kadangi teismas atsižvelgė tik į kaltinamojo J. K. pateiktus duomenis, kad jis per mėnesį pajamų gauna 128 eurus, t. y. teismas per siaurai vertino kaltinamojo J. K. turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi pastovų darbą UAB (duomenys neskelbtini), kad J. K. nedarbingumas yra laikinas, kad J. K. yra išsiskyręs, gyvena vienas, neturi išlaikytinių asmenų, o už teisės pažeidimus paskirtas pinigines baudas susimoka iš karto. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.), tikslingiausia būtų kaltinamajam J. K. skirti baudą, kuri įgyvendintų bausmės paskirtį (tikslus).
2.3. Be to, teismas skirdamas arešto bausmę neteisingai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau teismas, nusprendęs taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nuteistam arešto bausme, tokiu atveju privalo jam paskirti ir intensyvią priežiūrą, tai yra papildomą elgesio kontrolės priemonę, padedančią užtikrinti įpareigojimų vykdymo kontrolę. Galimybė neskirti intensyvios priežiūros, priešingai, nei BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų pareigų, šiuo atveju teismui nenustatyta. Tokia išvada daroma ir įvertinus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo, kuris reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas (BK 75 straipsnio 9 dalis). Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Atsižvelgiant į tai, J. K. teismas privalėjo paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką.
2.4. BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodė tik BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktų skaičiais, bet nenurodė konkrečių J. K. paskirtų pareigų bei laiko, per kurį kaltinamasis turi jas įvykdyti.
2.5. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą pareigą – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, teismas turėjo nurodyti, kad J. K. turi pareigą tęsti darbą UAB (duomenys neskelbtini).
2.6. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytą pareigą – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, teismas privalėjo nurodyti tikslų laiką, nuo kada iki kada J. K. turi pareigą neišeiti iš namų.
2.7. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą, teismas turėjo nurodyti, kad J. K. privalo laikytis pareigos – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
2.8. Skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytą pareigą, teismas turėjo nurodyti, kad J. K. privalo laikytis pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis J. K. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroras skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu J. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. K. paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Prokuroro vertinimu, teismas J. K. skyrė nepagrįstai griežtą bausmę, teisėjų kolegija su šiuo prokuroro vertinimu sutinka.
7. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017).
9. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
10. Pastebėtina, kad BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė asmeniui skiriama tik motyvuojant tokį sprendimą (BK 55 straipsnis). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai paskyrė bausmę, nes pirmą kartą teisiamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui tinkamai nemotyvavo, kaip to reikalauja BK 55 straipsnis, kodėl skiria, ir nepagrįstai skyrė arešto bausmę. Be to, teismas, esant galimybei skirti su laisvės atėmimu (areštu) nesusijusią bausmę, taikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo.
12. Kaip minėta, J. K. padarytas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. K. neteistas (t. 2, b. l. 12-15), baustas Vokietijos Baden-Baden apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už neatsargų vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (t. 2, b. l. 82, 83). Taip pat baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą) (t. 2, b. l. 3-6). Nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą (t. 2, b. l. 34-37). Eismo įvykio padarymo metu nuteistasis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, praradus teisę vairuoti J. K. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) plataus profilio darbuotoju (t. 2, b. l. 154-156). Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – areštą, bausmės dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnis).
13. Teisėju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu netinkamai individualizavo skirtiną bausmę ir J. K. skyrė neproporcingai griežtą bausmę. Teismo nustatytos aplinkybės, kad J. K. neteistas, tačiau 2020-09-23 buvo baustas Vokietijoje baudžiamuoju įsakymu už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,71 promilės, ir nors nusikalstamos veikos padarymo metu už J. K. padarytą nusikalstamą veiką Vokietijoje nuobauda jau nebegaliojo, tačiau tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, buvo tinkamas pagrindas netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto J. K. atžvilgiu, tačiau kontekste kitų aplinkybių nepakankamas skirti sąlyginai griežtą arešto bausmę, kuri savo pobūdžiu atitinka trumpalaikį laisvės atėmimą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog ydinga yra tokia praktika, kai už nusikalstamos veikos padarymą skiriama griežtesnė, nei pagal sankciją galėtų būti skirta, bausmė, tačiau jos vykdymas atidedamas (žr. pvz. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).
14. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju J. K. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį yra teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, turi sveikatos problemų, taigi nebuvo jokio pagrindo skirti arešto, o ne sankcijoje numatytą švelniausią – baudos bausmę, tokio savo sprendimo teismas, kaip minėta, tinkamai nemotyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, J. K. atžvilgiu skiriant BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Apeliacinės instancijos teismui J. K. gynėjas pateikė, be kita ko, pažymėjimą, pagal kurį J. K. nustatytas neįgalumas – netektas 55 procentų darbingumas, sprendimą dėl socialinės drausimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, kuri sudaro 162,89 eurus bei sprendimą dėl vienišo asmens išmokos skyrimo ir mokėjimo, kuri sudaro 32 eurus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas J. K. nedarbingumas, pateikti minėti sprendimai kontekste kitų bausmės rūšiai ir dydžiui svarbių aplinkybių yra svarbūs sprendžiant dėl jam skirtinos baudos bausmės dydžio, todėl J. K. skirtina mažesnė, nei prokuroro prašoma skirti 75 MGL (3 750 eurų) dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju J. K. tikslinga skirti artimą minimaliai – 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. skirti galutinę 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą, jos mokėjimą atsižvelgiant į J. K. turtinę padėtį, išdėstant per 2 (dvejų) metų laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį.
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Baudos mokėjimą išdėstyti per 2 (dvejų) metų laikotarpį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.