- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2104-221/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Kreditorius
- akcinės bendrovės SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko A. Z. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2007 m. rugpjūčio 29 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), A. Z., užtikrindamas 87 102,95 Eur (aštuoniasdešimt septyni tūkstančiai vienas šimtas du eurai 95 ct), didžiausias ekvivalentas litais 300 000,00 Lt (trys šimtai tūkstančių litų) paskolos, suteiktos jam pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartį Nr. 0350718093856-98, grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui (buv. AB SEB Vilniaus bankas), įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1059 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Lakšte nurodyta įkeisto turto vertė 350 000,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų).
Tos pačios prievolės užtikrinimui 2010 m. birželio 9 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120100005397, A. Z. įkeitė asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą-nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, pažymėjimas plane 1A1b, bendras plotas 166,71 kv. m, baigtumas 54 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lakšte nurodyta įkeisto turto vertė 110 000,00 Lt (vienas šimtas dešimt tūkstančių litų). Prievolės įvykdymo terminas 2047 m. gegužės 27 d.
2012 m. kovo 19 d. gautas kreditoriaus pareiškimas pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Pareiškime nurodoma, kad skolininkas A. Z. nuo 2010 m. spalio mėnesio tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartį Nr. 0350718093856-98. Kreditorius 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr.01.10.03-2446 ir 2012 m. vasario 2 d. raštu Nr. 01.10.03-2504 įspėjo skolininką, kad per 30 dienų terminą sumokėtų turimą įsiskolinimą ir informavo skolininką, kad jei per įspėjime nurodytą 30 dienų terminą nesumokės įsiskolinimo, kredito sutartis bus nutraukta. Skolininkas A. Z. per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, todėl kreditorius 2012 m. kovo 6 d. nutraukė sutartį. Skolininko A. Z. skolą sudaro: 65 279,24 Eur negrąžintas kreditas, 5 941,90 Eur nesumokėtos palūkanos, iš viso 71 221,14 Eur ir 100 Lt žyminis mokestis. Kreditorius prašė areštuoti įkeistą turtą, įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką A. Z., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 2-6767-285/2012 patenkintas kreditoriaus AB SEB banko pareiškimas pradėti priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d.), areštuotas hipotekos lakštu identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) įkeistas 0,1059 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis A. Z., užtikrinant A. Z. paskolos pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartį Nr. 0350718093856-98 grąžinimą kreditoriui AB SEB bankas.
Šalies argumentai
Kreditorius AB SEB bankas pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisme gautu 2012 m. liepos 12 d., prašė išieškoti iš kredito gavėjo A. Z. 71 221,14 EUR skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, ir 100 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinį pareiškimą tenkino. Teismas nutarė kreditoriaus AB SEB banko reikalavimų įvykdymui priverstinai išieškoti iš skolininko A. Z., 65.279,24 EUR kredito, 5.941,90 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą sumą (71.221,14 EUR), skaičiuojant nuo hipotekos kreditoriaus pakartotino prašymo gavimo teisme (2012 m. liepos 12 d.) iki nutarties išieškoti skolą visiško įvykdymo ir 100 žyminio mokesčio. Teismas nurodė priverstinai parduoti iš varžytynių A. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1059 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, bendras plotas 166,71 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.38, 6.59, 6.63 str.). Teismas sprendė, jog pareiškėjo (kreditoriaus) pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininkas tinkamai bei laiku nevykdė prievolės pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartį Nr. 0350718093856-98 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, todėl kreditorius pranešė skolininkui ir įkeisto turto savininkui apie sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimo pradėjimą, jei iki 2012 m. kovo 6 d. nebus padengti pradelsti mokėjimai (b. l. 23). 2012 m. vasario 2 d. pranešimo apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą A. Z. neatsiėmė (b. l. 24). Pagal šalių sudarytą kredito sutartį kredito gavėjas privalo informuoti banką apie jo adreso pasikeitimą, o paštu išsiųsti paskutiniu žinomu kredito gavėjo adresu dokumentai laikomi įteiktais trečią darbo dieną po tos dienos, kai bankas siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei (sutarties bendrosios dalies 11 p. -13 p., 15 p.), todėl tesimas laikė, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Kadangi per papildomai nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimų nevykdė, sutarties pažeidimų nepašalino, todėl teismas pripažino, jog kreditorius nutraukė 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartį Nr. 0350718093856-98 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais laikydamasis sutarties sąlygų (CK 6.217 str. 5 d., CPK 177, 178, 185 str.). Vertinant šalių sudarytą sutartį, kuri kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, nesąžiningumo sąlygų nenustatyta, nes sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl kredito gavėjas turėjo galimybę apsispręsti, ar tokia sutartis jam priimtina ir jis pajėgus ją vykdyti, o jei sutarties sąlygos jo netenkino, tai jis turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitu kreditoriumi, kurio sąlygos jiems priimtinesnės, juolab, kad kredito paslaugas 2007 m. Lietuvoje teikė daugiau kaip 10 bankų bei kredito unijų (CK 6.188 str., CPK 177, 178, 185 str.). Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl jį tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas A. Z. prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13252-364/2012 ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, įpareigojant nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1. Teismas neatskleidė bylos esmės, sukūrė naujus teisinius santykius visiškai be motyvų, todėl taikytinos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto, CPK 329 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto nuostatos ir bylą būtina grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
2. Teismas nepranešęs apie teismo posėdį, nesudarė sąlygų reikšti prieštaravimus, bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, nesuteikė teisės gintis (pareikšti priešieškinį, atsiliepimą), negalėjo pateikti reikalavimo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu suinteresuotumą turėjusį G. M., nesuteikė teisės pateikti įrodymus. Tuo buvo pažeista LR Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.
Šalies argumentai
3. Apeliantas teigė, jog pareiškėjas nuo teismo nuslėpė šalių faktinį susitarimą, kuriuo nuo 2010 m. sustabdė neterminuotą pagrindinės prievolės ir palūkanų mokėjimą iki naujo mokėjimo grafiko sudarymo. Šalių valia buvo susitarta vienu kartu atsiskaityti, tai yra 2047 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. liepos 27 d. pareiškėjo atstovai S. B. ir G. M. laikėsi šalių susitarimo dėl neterminuoto visų mokėjimų sustabdymo. Šis susitarimas nebuvo atšauktas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi. Atsakovas nurodo, kad 2011 m. gruodžio 12 d. AB SEB banko skyriuje sužinojo, kad banko atstovas S. B., su kuriuo buvo susitarę stabdyti paskolos mokėjimą, jau nebedirba, ir jam banko atstovė nepaaiškino, kad sutartas neterminuotas mokėjimų sustabdymas atnaujinamas.
4. Negalėdamas pareikšti prieštaravimų, prašymo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-13252-364/2012 nagrinėjimą, kol išsispręs proceso atnaujinimo klausimas civilinėje byloje A2-12226-285/2012 dėl civilinės bylos Nr. 2-6767-285/2012 nutarties panaikinimo, dėl ko esant procesinių teisių pažeidimams neteisingai išspręsta byla, teismas turi pareigą ir pats stabdyti bylą, gindamas viešąjį interesą, kol išsispręs civilinės bylos atnaujinimo klausimas.
5. Teismas neišsireikalavo ir neprijungė 2012 m. birželio 20 d. civilinės bylos Nr. 12225-775/202 dėl pripažinimo A. Z. ir AB SEB banko sutarties Nr. 035718093856-98 galiojančia, pripažinimo naujo mokėjimo grafiko pateikimo, kurį įsipareigojęs pateikti G. M. A. Z. 2010 metais, dėl ko teisėja negynė viešojo intereso – nepilnamečio atsakovo sūnaus K. Z. teisėtų turtinių teisių.
6. Apeliantas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausančio užstatyto turto vertė yra 800 000 Lt, pareiškėjui sumokėjęs du trečdalius iš paskolintų pinigų. Įkeistas turtas yra pakankamas garantas kreditui – 65 279,24 EUR, t .y. 225 213,378 Lt, kas sudaro apie 28 proc. viso turto vertės, be to AB SEB bankas nebuvo paprašęs papildomo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto garanto, nes perteklius akivaizdus. Nurodo, kad banko vertinimu įkeisto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 222 000 Lt, o žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė banko įvertinimu yra 240 000 Lt. Hipotekos pabaigos terminas numatytas 2047 m. rugpjūčio 27 d. 2009 m. sausio 19 d. AB SEB bankas raštu Nr. 08.03.04/38-9790 neprieštaravo, kad atsakovas atlygintinai padidintų šių žemės sklypų vertę atvesdamas vandentiekį, kanalizaciją bei dujas, sutvarkydamas elektrą, kelią iki sklypo. Šie pagerinimai nebuvo įvertinti.
7. Apeliantas teigia, kad 2012 m. vasario 2 d. rašto dėl įspėjimo apie mokėjimus ir gręsiantį sutarties nutraukimą nėra gavęs.
8. Hipotekos sutartis yra priklausoma nuo pagrindinės prievolės, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar busimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju 2047 m. rugpjūčio 27 d. kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Sutarties įvykdymo terminas nebuvo suėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pareiškėjas AB SEB bankas prašo teismo A. Z. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, A. Z. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas dėl šių motyvų:
1. Kadangi skolininkas savo prievolių, kylančių iš 2007 m. rugpjūčio 28 d., kredito sutarties Nr. 0350718093856-98, nevykdo nuo 2010 metų spalio mėnesio, AB SEB bankas minėtą kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu areštuoti visą įkeistą skolininko turtą. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. kovo 20 d. nutartimi banko prašymą patenkino, areštavo skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą bankui, įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkas minėtą teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pastaroji teismo nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 182 straipsnio 2 punktas nurodo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių (šalis atleidžiama nuo jų įrodinėjimo), kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
2. Skolininkas savo prievolių nevykdo ir po to, kai pirmos instancijos teismas savo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi jį įspėjo apie prievolių nevykdymo pasekmes. Todėl bankas, veikdamas nuosekliai ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į pirmos instancijos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko. Kauno miesto apylinkės teismas banko pakartotinį pareiškimą patenkino 2012 m. liepos 17 d. nutartimi, kurią pareiškėjas laiko teisėta ir pagrįsta, nes teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų reikalavimų.
3. Skolininkas savo skunde kelia klausimus, kurie byloje dėl hipotekos nenagrinėjami. Dėl pastarosios priežasties reikalavimas įtraukti į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu G. M. negalimas. Toks prašymas galėtų būti tenkinamas tik byloje, nagrinėjamojoje ginčo teisenos tvarka.
4. Skolininko prašymas įpareigoti pirmos instancijos teismą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti tenkinamas, nes CPK 544 straipsnis numato, kad bylos dėl hipotekos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.
5. Skolininko prašymas iš banko išreikalauti papildomus įrodymus yra nemotyvuotas, paremtas bendro, abstraktaus pobūdžio samprotavimais, todėl, mūsų nuomone netenkintinas. Į bylą pateikti visi bylai reikalingi rašytiniai įrodymai.
6. Skolininko prašymas išsireikalauti ir prijungti civilines bylas, nagrinėjamas Kauno apygardos teisme ir Kauno miesto apylinkės teisme, nėra motyvuotas, nepaaiškinama, kokį ryšį jos turi ar gali turėti su šia byla. Žinoma, Kauno apygardos teismas šių metų spalio 2 d. nagrinės skolininko skundą dėl pirmos instancijos teismo nutarties (civ. byla Nr. A2-12226-285/2012), kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Jei apeliacinė instancija nuspręs atnaujinti procesą, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atnaujintą procesą, spręs ar ši byla stabdytina pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas. Kol kas tai yra tik prielaidų lygyje, todėl ir šiuo klausimu skolininko prašymas, netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindų pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš hipoteka įkeisto turto. Atskiruoju skundu apeliantas A. Z. prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13252-364/2012, kurioje teismas nutarė kreditoriaus AB SEB banko reikalavimų įvykdymui priverstinai išieškoti iš skolininko A. Z., 65 279,24 EUR kredito, 5 941,90 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą sumą (71 221,14 EUR), skaičiuojant nuo hipotekos kreditoriaus pakartotino prašymo gavimo teisme (2012 m. liepos 12 d.) iki nutarties išieškoti skolą visiško įvykdymo ir 100 žyminio mokesčio; teismas nurodė priverstinai parduoti iš varžytynių A. Z. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1059 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, bendras plotas 166,71 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal kreditoriaus prašymą, nes atsakovas nebuvo informuotas, kad AB SEB bankas kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo anksčiau negu sueis terminas (2047 m. rugpjūčio 27 d.).
Teismas pažymi, kad į bylą yra pateikti kreditoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2012 m. vasario 2 d. raštai skolininkui dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, kuriuose nurodoma, kad nesumokėjus skolos bus kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo. 2012 m. vasario 2 d. pranešimo apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą A. Z. neatsiėmė (b. l. 24). Pagal šalių sudarytą kredito sutartį kredito gavėjas privalo informuoti banką apie jo adreso pasikeitimą, o paštu išsiųsti paskutiniu žinomu kredito gavėjo adresu dokumentai laikomi įteiktais trečią darbo dieną po tos dienos, kai bankas siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei (Sutarties bendrosios dalies 11 – 13 p., 15 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą ir kreipimąsi į teismą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Kadangi per papildomai nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimų nevykdė, sutarties pažeidimų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kreditorius nutraukė 2007 m. rugpjūčio 28 d. kredito sutartį Nr. 0350718093856-98 su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais laikydamasis sutarties sąlygų (CK 6.217 str. 5 d., CPK 177, 178, 185 str.). Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais dėl jo neinformavimo ar netinkamo informavimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą, nes hipotekos teisėjui buvo pateikti duomenys apie kreditavimo sutarties nutraukimą ir apelianto informavimą apie tai. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog hipotekos teisėjas šiuo aspektu netinkamai taikė proceso teisės normas, nėra pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad teismui tiek priimant nutartį dėl įkeisto daikto arešto, tiek nutartį dėl skolos išieškojimo bei daikto pardavimo iš varžytynių, skolininkui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo atsiliepimą arba prieštaravimą ar bet kokį kitą procesinį dokumentą, kuriame jis galėtų išdėstyti savo poziciją sutarties nutraukimo, išieškojimo pagrįstumo bei kitais su išieškojimu susijusiais klausimais, t. y. nebuvo pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijos. Taigi buvo pažeistos skolininko teisės būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo principas, teisė į tinkamą teismo procesą.
Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK XXXVI skyriaus normos, nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami. Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Taigi, skolininko procesinės garantijos gali būti įgyvendinamos kitame, su hipotekos sutarties ginčais susijusiame procese, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos dėl hipotekos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 544 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai dėl skolininko procesinių garantijų pažeidimo, nesuteikiant teisės reikšti prieštaravimus, atmestini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str.). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai, neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nagrinėjamu atveju skolininkas savo prievolių, kylančių iš 2007 m. rugpjūčio 28 d., kredito sutarties Nr. 0350718093856-98, nevykdo nuo 2010 metų spalio mėnesio, AB SEB bankas minėtą kredito sutartį nutraukė, prieš tai pranešdamas skolininkui ir įkeisto turto savininkui apie sutarties nutraukimą ir priverstinį skolos išieškojimo pradėjimą, jei iki 2012 m. kovo 6 d. nebus padengti pradelsti mokėjimai (b. l. 23). Po nustatyto termino kreditorius kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu areštuoti visą įkeistą skolininko turtą. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. kovo 20 d. nutartimi banko prašymą patenkino, areštavo skolininkui asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą bankui, įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkas minėtą teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1277-395-2012 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pastaroji teismo nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 182 straipsnio 2 punktas nurodo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių (šalis atleidžiama nuo jų įrodinėjimo), kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo patenkintas pagrįstai.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos spendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai patenkinus kreditoriaus pakartotinį pareiškimą, atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.