Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K., atstovaujamos atstovės advokatės Aušros Petkevičiūtės – Pušinskienės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. taip pat buvo įsigijusi pastatus (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) D. P. mirė. Po jos mirties liko jos turtas ir turtinės teisės. Per 6 mėnesių terminą pareiškėja nesikreipė į notarą dėl mamos palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos, tačiau jos palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, t.y. liko gyventi mamos paliktame name, prižiūri pastatus, žemes, kurias naudojo mama. Taigi rūpinasi jos turtu aktyviais veiksmais ir valdo turtą kaip savo.

Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka CPK 443 straipsnio 5 dalis, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos bei VĮ Registrų centro 2023 m. rugsėjo 29 d. gyventojų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjos močiutė D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš gimimo liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad pareiškėjos tėvai yra D. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir Z. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad D. P. ir Z. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš gyventojų registro išrašo nustatyta, kad jų šeimoje be pareiškėjos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gimė sūnus G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), sūnus L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), sūnus V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) bei sūnus R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad D. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš 1993 m. balandžio 30 d. testamento nustatyta, kad D. S. testamentu savo turtą ir turtines teises, t.y. gyvenamąjį namą ir visus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime paliko dukrai, pareiškėjos mamai D. P. 1993 m. balandžio 30 d. testamentas patvirtintas Šilalės rajono Pajūrio apylinkės viršaičio pavaduotojos A. J..

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyriaus 2023 m. liepos 4 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. S. Šilalės rajono Pajūrio apylinkės tarybos 1994 m. birželio 20 d. sprendimu skirta 3,00 ha žemės asmeniniam ūkiui. D. P. Šilalės rajono Pajūrio apylinkės tarybos 1994 m. birželio 20 d. sprendimu skirta 3.00 ha žemės asmeniniam ūkiui. Iš minėtos pažymos taip pat nustatyta, kad D. S. pagal Tauragės apskrities 1999 m. birželio 20 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,59 ha žemės. Nurodyta, kadangi nėra žinomi D. S. turto paveldėtojai, kurie galėtų atstovauti mirusiosios interesams, žemės sklypas (-ai) pagal minėtą išvadą nesuprojektuotas (-i) ir nuosavybės teisės į jai priklausančią žemę neatkurtos.

Iš 1983 m. rugsėjo 8 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad D. P. buvo įsigijusi pastatus (duomenys neskelbtini).

D. S. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), D. P. palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2000 m. civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl paveldėjimo santykiams taikomas 1964 m. civilinis kodeksas. D. S. ir D. P. palikimo atsiradimo momentu įstatyme buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Pagal D. S. ir D. P. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma kreiptis per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Po pareiškėjos močiutės ir mamos mirties nei pareiškėja, nei kiti paveldėtojai pas notarą savalaikiai nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Tai patvirtina 2023 m. gegužės 15 d. Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. išduoti liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. S. Šilalės rajono notarų biure neužvesta paveldėjimo byla ir (duomenys neskelbtini) mirus D. P., Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo, paveldėjimo byla dėl mirusiosios turto notarų biure nėra užvesta. Patikrinus duomenis Testamentų registre, minėtų mirusiųjų palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr.. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį - jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-152/2006).

Pareiškėja nurodo, kad jos mama D. P. per 6 mėnesių terminą aktyviais veiksmais priėmė savo mamos D. S. palikimą. D. P. naudojosi jos paliktu turtu ir turtinėmis teisėmis. Mama vertėsi pienine ūkininkyste, prižiūrėjo ir dirbo žemę - ūkininkavo močiutei priskirtoje žemėje (tai patvirtina G. P. savo rašytiniame paaiškinime), o po mamos D. P. mirties likusiu jos turtu rūpinosi tik pareiškėja - D. K., t.y. savo aktyviais veiksmais vienintelė valdė ir valdo turtą kaip savo, t.y. ji liko gyventi mamos paliktame name, prižiūri pastatus, žemes, kurias naudojo mama, laiko naminių gyvulių. Tai patvirtina Šilalės rajono savivaldybės administracijos Pajūrio seniūnijos 2023 m. birželio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti D. P., mirusios (duomenys neskelbtini). Su ja kartu gyveno ir iki šiol su šeima šiuose pastatuose gyvena, tvarko ir remontuoja pastatus, augina gyvulius, dukra D. K..

Tarp pareiškėjos D. K. ir suinteresuoto asmens G. P. ginčo dėl juridinio fakto nustatymo nėra. Suinteresuotas asmuo 2023 m. liepos 31 d. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad neprieštarauja, kad jos sesuo D. K. paveldėtų mamos D. P. turtą likusį po jos mirties ir paveldėtų močiutės D. S. turtą po jos mirties. Patvirtino, kad kitų gyvų brolių ar seserų neturi. Kiti broliai mirė nesusilaukę vaikų. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba taip pat neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Todėl darytina išvada, kad po D. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė D. P., o po D. P. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė dukra D. K. (CK 5.51 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jos dukra D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o po D. P. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jos dukra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.