Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamąją byla Nr. 1-59-448/2014, kurioje gauti A. S., L. K. ir V. A. K. apeliaciniai skundai dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu L. K., V. A. K. ir A. S. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 231 str. 1 d., o iš kaltinimo pagal BK 286 str. A. S. išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimo požymių. A. S., L. K. ir V. A. K. pateikė apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio. Baudžiamoji byla su apeliaciniais skundais perduota Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl apeliacinių skundų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nuteistųjų (apeliantų) L. K. ir V. A. K. sesuo N. V. anksčiau dirbo teisėja Kauno apygardos teisme, gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, šios aplinkybės nors per se ir nereiškia subjektyvaus Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatais, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo neutralumu ir nepriklausomumu. Pastaruoju aspektu objektyviam stebėtojui kiltų abejonių, ar kaltinamųjų duktė, pasinaudodama tuo, kad su didesniąja dalimi Kauno apygardos teismo teisėjų ji yra kartu dirbusi, su jais asmeniškai pažįstama, nemėgins daryti teismui įtakos ir tokiu būdu pažeisti teismo nepriklausomumo principo. Kita vertus, minėtos aplinkybės bet kurioje proceso stadijoje gali abejonių teismo nešališkumu sukelti ir patiems nuteistiesiems (apeliantams), o būtent remdamiesi praeityje Kauno apygardos teismo teisėjus ir jų dukterį siejusiais dalykiniais ryšiais, tiesiogine pažintimi, jie gali imti abejoti, ar šio teismo teisėjai jų atžvilgiu nėra susiformavę kokių nors išankstinių (ypač negatyvaus pobūdžio) nuostatų.

Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nuteistųjų (apeliantų) L. K. ir V. A. K. sūnus D. K. buvo įtariamas Kauno apygardos teismo teisėjo J. F. nužudymu, todėl ir ši aplinkybė proceso dalyviams ir ypač apeliantams gali sukelti abejonių dėl teismo nešališkumo.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą su A. S., L. K. ir V. A. K. apeliaciniais skundais perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl apeliacinių skundų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams susipažinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.