Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Apklausta kaltinamąja, A. S. dėl jai pateiktų kaltinimų kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. kovo 23 d. ryte ji buvo sesers L. K. namuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo sesuo, sesers vyras V. A., mergaitė, kaltinamosios sūnus T. S.. Į namus su keturiais apsaugos darbuotojais atvyko S., psichologė ir Vaiko teisių apsaugos specialistė. Kol mergaitė bendravo su mama ir psichologe kambaryje už uždarų durų, visi buvo koridoriuje. Tuo metu su pareigūnais, tarp jų buvo ir pareigūnas S., atvyko antstolė V. Ji neprisistatė. Kaltinamoji nurodo, kad anksčiau antstolės nepažinojo, bet suprato, kad atėjo antstolė. Antstolė vaikų teisių specialistei V. padavė kažkokį dokumentą, vaikščiojo po koridorių, kažką kalbėjo su V.. K. pasidarė bloga, buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Kažkas sakė, kad kažkas bus vykdoma. Kažkuriuo metu pasigirdo komanda “Imam” (kaltinamoji mano, kad šią komandą davė S.), visi susigrūdo į mergaitės kambarį. Apsaugos darbuotojai su kaukėmis suėjo į kambarį pirmi. Antstolė, įėjusi į kambarį, stovėjo, ji nieko nedarė ir viską stebėjo. Stambesnis pareigūnas užlaužė K. ranką ir kirto per kojas, ji griuvo ant nugaros, o kadangi mergaitė buvo susikibusi su K., mergaitė griuvo jai ant pilvo, mergaitė šaukė. Kaltinamoji šoko žiūrėti, kas čia vyksta, tačiau ji nebuvo pasilenkusi ir užgulusi K.. Kol visa tai vyko, K. vaikščiojo aplinkui ir žiūrėjo, kad netampytų mergaitės. S. bandė išplėšti mergaitę, mergaitė laikėsi apsikabinusi K. ir kaltinamąją. Nepamena, ar ji pati laikė mergaitę už kojos, kai V. liepė palikti vaiką ramybėje.

Dėl kaltinimo dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams parodė, kad ji galvojusi, jog vyksta plėšikavimas–asmenys buvo su kaukėmis, be jokių skiriamųjų užrašų, todėl ji norėjo nutraukti kaukę, galvojo, gal čia kokie apsimetėliai. Ją mažesnis kaukėtas asmuo laikė, kad ji netrauktų kaukės, o aukštesnysis kumščiu smogė į galvą, po smūgio bėgo kraujas, ištino lūpa, vėliau jai gydymo įstaigoje sukabino dantis. Po smūgio ji išbėgo į lauką ir vėliau policijoje parašė pareiškimą dėl sužalojimo.

Nurodo, kad ji konfliktavo su kaukėtais žmonėmis, nes jie pargriovė K., tąsė mergaitę. Ji griebė pareigūnus už striukių, traukė nuo K. ir parkritusios mergaitės. Mažesnis kaukėtas asmuo anksčiau saugojo mergaitę, todėl kaltinamoji negalėjo patikėti, kad jis taip gali elgtis.

Tikslo trukdyti teismo sprendimo vykdymą ji neturėjo. Mergaitės globėja N. V. nedavė nurodymų, kad tą dieną, t. y. kovo 23 d. , bus vykdomas teismo sprendimas.

Apklausta kaltinamąja, L. K. kalta dėl jai pateikto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. kovo 23 d. su vyru ir seserimi S. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie pusę vienuolikos į pasimatymą su mergaite atvyko psichologė, vaiko teisių apsaugos darbuotoja, S.. Mergaitė su S. buvo užsidarę kambaryje, o visi laukė koridoriuje. Kažkuriuo metu su policininkais atvyko antstolė V. Ji jokio dokumento nei koridoriuje, nei kambaryje neperskaitė, tik padavė kažkokius dokumentus V., ši kažkam skambino. Iš to specialistės pokalbio kaltinamoji suprato, jog V. atsisakinėjo, kad nedalyvaus šitame ėmime, kad nepasiruošta, kad nėra globėjos. Tada kaltinamoji suprato, kad atėjo paimti mergaitės. Kaltinamajai pasidarė bloga, buvo iškviesti medikai. Antstolė visą laiką vaikščiojo aplinkui, vis kažkam paskambindavo S. taip pat kalbėjo telefonu. Po pokalbio jis pasakė “Supratau, imam”. Tuomet kaukėti apsaugos darbuotojai subėgo į kambarį, kaltinamoji įėjo iš paskos. Mergaitė buvo išsigandusi, ji apsikabino kaltinamąją, kaltinamoji ją taip pat apkabino ir pasakė “D., niekur neisi, niekas tavęs niekur neims”. S. griebė mergaitę. Aukštesnis pareigūnas griebė kaltinamajai už dešinės rankos ir spyrė į kojas, ji griuvo, o kadangi mergaitė laikėsi į ją įsikibusi, nugriuvo ir mergaitė. Gulinčią mergaitę kaltinamoji laikė apsikabinusi, laikė ir už drabužio, mergaitė rėkė. Tuo metu aukštesnis pareigūnas ir S. tąsė mergaitę, o antstolė stovėjo ir nieko nedarė. Nurodo, kad tuo metu S. jos nebuvo užgulusi. K. vaikščiodamas aplinkui, šaukė, kad mergaitės nesužalotų, Vaiko teisių apsaugos specialistė taip pat šakė baigti.

Nurodo, kad mergaitės globėja N. V. ryte neįspėjo, kad tą dieną bus vykdoma perdavimo procedūra. Be to, atvykusi antstolė nesiūlė gražiuoju perduoti mergaitės, ji neklausė, kur yra mergaitės globėja. Vaiko teisių specialistė taip pat nekontaktavo su mergaite, nepaaiškino, kaip bus imama mergaitė.

Apklaustas kaltinamuoju, V. A. K. paaiškino, kad tuo metu, kada vyko mergaitės ir S. pasimatymas, jie visi-jis, jo žmona K. ir žmonos sesuo S., Vaiko teisių apsaugos specialistė-buvo prieškambaryje. A. V. su S. ir du pareigūnai, kurie byloje yra nukentėjusieji. V. su S. kažką šnekėjo. K. pasidarė bloga, buvo iškviesta greitoji. Po kiek laiko S. sako “Imam”, visi susigrūdo į kambarį ir puolė prie ten buvusios mergaitės. Mergaitė apsikabino K., jos pasitraukė truputį nuo stalo, o po to jis pamatė, kad jos jau guli ant grindų-K. aukštielninka, mergaitė ant jos, jos abi kurį laiką buvo apsikabinusios. S. su aukštesniu pareigūnu griebė šaukiančią mergaitę, o kaltinamasis rėkė, kad neišsuktų mergaitei rankų. Kaltinamąjį kažkas stuktelėjo, jis suklupo. Negali pasakyti, ar buvo paėmęs mergaitę už rankos, nes ten buvo didelė suirutė. S. į veidą jis tikrai nesudavė. Girdėjo, kaip vaiko teisių tarnybos darbuotoja vis šaukė baigti ėmimą, palikti mergaitę ramybėje. V. stovėjo atokiau, ji nieko nedarė. Ką toje suirutėje darė S., nepastebėjo. Matė, kaip stambesnis pareigūnas kirto ranka į veidą S., nes ji norėjo nuo galvos jam nutraukti kaukę.

Nurodo, kad jam nebuvo žinoma, jog tą dieną bus vykdomas mergaitės perdavimas, jis negirdėjo, kad atvykusi antstolė būtų skaičiusi kokį nors dokumentą.

Apklausta nukentėjusiąja, S. V. parodė, kad 2012 m. kovo 23 d. ji su policijos pareigūnu S. ir kitais policijos pareigūnais atvyko į (duomenys neskelbtini) vykdyti 2011-13-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo. Nukentėjusioji su S. įėjo į namus, svetainėje vyko K. pasimatymas su mama S.. Tame pačiame kambaryje buvo vaiko teisių apsaugos specialistė, psichologė, seneliai, S.. Nukentėjusioji prisistatė, kad yra antstolė, rodė pažymėjimą, o abi kaltinamosios atsakė, kad jos tą žino. Vaiko teisių apsaugos specialistei nukentėjusioji padavė patvarkymą, kuriame buvo nurodoma, kad per pasimatymą vyks vaiko perdavimas ir paprašė kambaryje buvusių asmenų išeiti, kadangi jame turėjo vykti vaiko ir motinos pasimatymas ir pašaliniai asmenys jame dalyvauti negalėjo. Kambaryje liko S., mergaitė, psichologė. Visi išėjo į koridorių, buvo uždarytos kambario durys. Vaiko teisių apsaugos specialistė kažkam skambino telefonu ir kalbėjosi. K. pasidarė bloga, buvo iškviesti medikai. Maždaug po pusvalandžio po atvykimo nukentėjusioji vaiko teisių apsaugos specialistei pasakė, kad jie turės mergaitę perduoti mamai, nes bus vykdomas teismo sprendimas. Šiuos žodžius girdėjo visi kaltinamieji, ten buvęs S. sūnus, pareigūnai. Po šių žodžių į kambarį rėkdami įbėgo visi kaltinamieji. Tuo metu K. su mama buvo prie stalo. Mergaitė išsigando, atšoko nuo mamos, apsikabino su močiute, o S. bandant mergaitę paimti už rankos, K. eidama atbula su mergaite, pargriuvo, S. griuvo ant viršaus, o K., vaikščiodamas aplinkui, pargriuvo ir keliu atsirėmė mergaitei į pilvą. Apsaugos darbuotojai bandė mergaitę atitraukti nuo K.. Vaiko teisių apsaugos specialistė liepė atsitraukti nuo vaiko, po kiek laiko ji pasakė, kad ėmimas nutraukiamas. Specialistė paprašė visų išeiti iš kambario, pasilikti tik senelius. Buvo iškviesti medikai. Kambary liko seneliai, mergaitės mama, mergaitė ir medikai. Koridoriuje nukentėjusioji S. aiškino, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas. Nukentėjusioji vaiko teisių apsaugos specialistei taip pat sakė, kad vaiko perdavimas turi būti tęsiamas, sprendimo negalima nevykdyti, bet specialistė atsakė, kad paėmimas nebus tęsiamas, nes vaikui reikalinga medikų pagalba. Medikai liepė mergaitę vežti į ligoninę atlikti tyrimų, bet S. neleido sakydama, kad be globėjos neleis mergaitės išvežti. Tuomet nukentėjusioji su policijos pareigūnais išėjo, teismo sprendimas liko neįvykdytas.

Nurodo, kad apie 2012 kovo 23 d. priimtą patvarkymą neinformavo D. K. globėjos V. dėl to, kad siekė išvengti konfliktų. 2012 m. kovo 22 d. Kėdainių teismo sprendimą parsivežė nukentėjusiosios padėjėja iš Kėdainių teismo, nes ši byla-išskirtinė, nes buvo vykdomas vaiko perdavimas ir tai vienintelė tokia vaiko perdavimo byla, buvusi nukentėjusiosios žinioje. Gavusi sprendimą, nukentėjusioji bendravo su mergaitės motinos advokatu Č., vyriausiojo policijos komisariato vyriausiuoju komisaru K.. K. nuvežė patvarkymą ir jį užregistravo raštinėje 2012 m. kovo 23 d. Tą pačią dieną priėmė ir kitus procesinius dokumentus, adresuotus vaiko teisių apsaugos tarnybų miesto ir rajono skyriams. Šiuos dokumentus, nenorėdama, kad nutekėtų informacija, įteikė atvykusi į Klonio g. Vaiko teisių apsaugos specialistei.

Kaltinamieji jai, kaip antstolei, sutrukdė įvykdyti teismo sprendimą–perduoti mergaitę motinai. Sprendimas būtų įvykdytas, jei kaltinamieji nebūtų tam priešinęsi.

Nukentėjusysis, kuriam taikomas dalinis anonimiškumas ir suteiktas Nr. 210031, parodė, kad jis yra kriminalinės policijos biuro liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos vyriausiasis pareigūnas. 2012 m. kovo 23 d. jis saugojo K.. (duomenys neskelbtini) Dešimtą valandą atvažiavo mergaitės mama S. ir pareigūnų viršininkas J.. Nukentėjusiojo kolega, kuriam taikomas dalinis anonimiškumas ir suteiktas Nr. 210033, saugojo S.. Mergaitė tuo metu buvo diedukų K. namo kieme. Nukentėjusysis su kolega palydėjo S. į K. namus. Namuose buvo psichologė, Vaiko teisių apsaugos specialistė. Po vienuoliktos valandos atvyko policijos pareigūnai su antstole ir pareigūnu S.. Antstolė pasakė, kad vyksta motinos ir dukros pasimatymas, paprašė visų išeiti, leido likti tik psichologei. Antstolė perdavė kažkokius dokumentus Vaiko teisių apsaugos specialistei, ši kažkam skambino telefonu. Koridoriuje viską filmavo S. sūnus. Po kurio laiko antstolė pranešė, kad vyks vaiko perdavimas. Antstolė trumpai kažką perskaitė kambaryje, ją girdėjo visi–kaltinamieji, pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos specialistė. Kilo triukšmas, visi subėgo į tą kambarį, kur buvo mergaitė su mama. Įėjęs į kambarį, nukentėjusysis matė, kad K. su mergaite apsikabinusios, K. pasakė, kad “Niekur vaikas neis”, traukėsi atgal atbula ir abi su mergaite krito. Tuo metu nukentėjusiojo kolega buvo kažkur šone. S. užvirto ant pargriuvusių K. su mergaite, K. toje sumaištyje bandė apginti mergaitę. Kadangi nukentėjusiojo pareiga yra saugoti mergaitę, jis pribėgęs ir suėmęs už kailinių, stengėsi atitraukti S. nuo mergaitės. Visi rėkė, nukentėjusysis girdėjo, kaip K. sakė, kad mergaitė niekur neis. Matė, kaip S. bandė nutraukti kaukę kitam pareigūnui. Vaiko teisių apsaugos specialistė šaukdama liepė baigti veiksmus, S. tuo metu irgi bandė paimti mergaitę.

Nukentėjusysis, kuriam taikomas dalinis anonimiškumas ir suteiktas Nr. 210033 parodė, kad jis dirba Lietuvos kriminalinės policijos biure, liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdyboje. 2013-03-23 jis saugojo S. ir apie dešimtą valandą atvažiavo į susitikimą su S. dukra į (duomenys neskelbtini) pas V.. Mergaitė važinėjo dviračiu prie senelių namo (duomenys neskelbtini) A. S., K. ir pasakė, kad mergaitė susitiks K. namuose. S. tam neprieštaravo. Nukentėjusysis su pareigūnu Nr. 210031 nuėjo į vidų, kur jau buvo psichologė, mergaitė, visi kaltinamieji, Vaiko teisių apsaugos specialistė. Kambaryje vyko motinos ir dukros pasimatymas, o visi laukė koridoriuje. Maždaug už valandos atėjo antstolė su pareigūnu S.. Jie užėjo į į svetainę, antstolė prisistatė. Į kambarį nuėjo K. ir paėmė mergaitę už rankos. Antstolė paprašė, kad pašaliniai asmenys išeitų iš kambario. Visi išėjo, durys buvo uždarytos. Koridoriuje antstolė su Vaiko teisių apsaugos specialiste nuėjo toliau į koridoriaus gilumą, antstolė parodė kažkokius dokumentus specialistei, ši atsakė, kad turi pasiskambinti. Kažkam skambino, tarėsi, paskui kalbėjo su antstole. K. pasidarė bloga, buvo iškviesti medikai. S. sūnus viską filmavo. Po kurio laiko S. pasakė „ Imam“, tuomet antstolė, Vaiko teisių apsaugos specialistė, nukentėjusysis, S. suėjo į kambarį. Prie stalo sėdėjo psichologė, S., mergaitė. Antstolė garsiai pradėjo skaityti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo. S. atsistojo, mergaitei liepė imti striukę. Antstolei skaitant, K. priėjo prie mergaitės, paėmė už rankos, pasakė: „Iš čia mergaitė niekur nevažiuos“, ji traukėsi po truputį atbula prie lango. K .priėjo joms iš dešinės, S. priėjo prie K. su mergaite sakydama „jei nori, tegu eina pati S. ir pasiima mergaitę“. Nukentėjusysis apėjo S., priėjo prie K., paėmė už alkūnės sakydamas “ „Ponia, netrukdykit“. K. atsisukusi atsakė, kad mergaitė niekur nevažiuos. K. po truputį traukėsi atbula ir griuvo, mergaitė griuvo su ja. Nukentėjusysis atsiklaupęs užkišo ranką, atvertė K. ant nugaros ir pasakė „Ponia, paleiskit“. Jis traukė K., norėdamas ją atkabinti nuo mergaitės. Mergaitė pradėjo šaukti, K. taip pat šaukė. Tuomet atėjo K. ant nukentėjusiojo užkrito S., pareigūnas Nr. 210033 S. atitraukė. Nukentėjusysis traukė K. ranką, norėjo atplėšt nuo mergaitės, S. vėl ant jo užgriuvo. K. bandė mergaitei paimti už kojos ir suklupo. Tuo metu Vaiko teisių apsaugos specialistė pradėjo šaukti „Baikit, baikit, taip negalima“. S. rėkdama bandė nukentėjusiajam nuplėšti kaukę, pagavo jį už abiejų rankų, nukentėjusysis ją nustūmė.

Nurodo, kad negali paaiškinti, kodėl po įvykio S. lūpa buvo sužalota, nes jis jai nesmūgiavo ir smurtinių veiksmų prieš ją nesiėmė.

Liudytojas T. S. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos prevencijos skyriaus viršininku. Jam komisariato viršininko pavaduotojas V. P. nurodė nuvykti pas antstolę. Su antstole V. susitiko kovo 22 d. darbo pabaigoje, ši jam padavė teismo dokumentą. A. V. turėjo patvarkymą dėl mergaitės perdavimo. Šį dokumentą liudytojui antstolė davė ir su tuo dokumentu liudytojas nuėjo pas vyriausiąjį policijos komisarą A. K.. Kaminskas dokumentą užvizavo pavaduotojui V. P.. Po to dokumentą liudytojas pateikė registruoti raštinės vedėjai. Atlikus šiuos veiksmus, buvo susirinkta apsvarstyti dėl teismo sprendimo vykdymo, atvyko ir antstolė. Buvo nuspręsta, kad liudytojas vyks su antstole, ten vyks mergaitės susitikimas su mama, vietoje bus vaiko teisių atstovė, psichologė, todėl bus galima vykdyti teismo sprendimą. Liudytojui buvo pavesta užtikrinti viešą tvarką ir antstolės saugumą.

2012 m. kovo 23 d. liudytojas su antstole vyko į K. namus, čia buvo visi kaltinamieji, dar vienas asmuo filmavimo kamera filmavo. Antstolė prisistatė ir informavo, kad bus vykdomas teismo sprendimas. Kai antstolė perskaitė sprendimą, visi puolė į kambarį, kuriame vyko S. pasimatymas su dukra, tame kambaryje buvo ir psichologė. Prasidėjo visiška betvarkė. K. griebė mergaitę, pradėjo šaukti, kad mergaitė niekur neis, eiti prie lango, paskui ji su mergaite griuvo ant žemės. Viso to triukšmo metu pareigūnai stengėsi išlaisvinti močiutės rankas, kad mergaitė galėtų atsistoti ir nesivoliotų ant žemės. V. garsiai šaukė „Prašom nutraukti veiksmus prieš mergaitę“. Pareigūnai prašė pasitraukti. S. trukdė pareigūnams išlaisvinti mergaitę, mergaitė ant žemės buvo spaudžiama. Smurtinių pareigūnų veiksmų prieš S. liudytojas nematė. Po įvykio S. bėgo į gatvę, kvietė žmones, rėkė, kad ją sužalojo.

Liudytojas V. K. parodė, kad su kaltinamaisiais susipažino 2010 metais, kai Kėdainių teismas priėmė sprendimą grąžinti mergaitę. Po kelių dienų liudytojas atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę palaikyti šeimos, nes tikėjo visa pedofilijos istorija. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo planuojama, kokių kiekvienas turi imsis veiksmų, kai mergaitė bus imama, planuojama sukurti skandalą, kad būtų kuo daugiau triukšmo. Tą planą kūrė (duomenys neskelbtini) gatvės aktyvistai-R. R., M. K., L., pati A. S., jie visi viską bendrai apšnekėjo. Liudytojas buvo tarpininkas tarp šeimos ir (duomenys neskelbtini) g. žmonių. Buvo planuojama, kad tam, kad trukdyti policijos pareigūnams prieiti iki namų, priekyje stovės moterys, vaikai, kai ims mergaitę, nebus leidžiama jos paimti, bus ant mergaitės užgriūta, kad mergaitė kuo garsiau klyktų, reiks sudaryti tokį vaizdą, kad naudojamas smurtas, pritraukiant kuo daugiau žmonių ir žiniasklaidos atstovų. Tam, kad neatiduoti mergaitės, buvo kuriami planai priešintis visokiais būdais, žmonės turėjo sustoti ir nepraleisti policijos pareigūnų, o šeimos nariai-sukurti skandalą, kad naudojamas smurtas, kad mušama. Buvo aptarti planai, kas ką darys pačiame name: K. laikys mergaitę, kiti šeimos nariai atidarys langus, kels kuo didesnį triukšmą, kad girdėtųsi gatvėje ir būtų pritraukta kuo daugiau žiniasklaidos, kad parodyti, jog kažkas vyksta namuose, neva yra naudojamas smurtas, reiks atidaryti langus ir duris, kad kuo daugiau žiniasklaidos priemonių atstovų ir paprastų žmonių sueitų į vidų.

Nurodo, kad kovo 23 d. įvykių vaizdo įrašą matė per televiziją, ir įvykių metu viskas buvo padaryta taip, kaip ir planuota anksčiau-K. elgėsi taip, kaip planuota (K. anksčiau sakė, kad “griūsiu ant mergaitės, tegul mane spardo, bet aš nepaleisiu, kad būtų triukšmas, klykimas, rėkimas“), S. irgi veikė pagal planą.

Liudytoja A. V., Kauno rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyriausioji specialistė, parodė, kad 2011-03-23 K. namuose vyko K. susitikimas su mama S.. Ji, kaip specialistė, savo vadovės nurodymu dalyvavo susitikime. Susitikimas vyko kambaryje, o liudytoja, apsaugos darbuotojai, kaltinamieji laukė prieškambaryje. Kambaryje buvo tik S., psichologė ir mergaitė. Po kiek laiko atvyko antstolė V. su vyriškiu, kaip vėliau sužinojo, tai buvo pareigūnas S.. Jie įėjo į tą kambarį, kur buvo mama su dukra ir psichologe, visi laukiantys asmenys nusekė paskui. Antstolė informavo, kad bus vykdomas teismo sprendimas ir liudytojai padavė tą teismo sprendimą. Buvo nuspręsta, kad susitikimas vyktų toliau, visi išėjo, susitikimas vyko. Prieškambaryje antstolė liudytojai padavė prašymą Kauno rajono VTAS ir Kauno miesto VTAS dalyvauti vaiko perdavime. Liudytoja dokumento, adresuoto Kauno miesto skyriui, nepriėmė. Po to antstolė padavė Kėdainių teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo. Situacija buvo įtempta, nes su antstole iš vakaro buvo šnekėta, kad perdavimo nebus. Perskaičiusi dokumentą, liudytoja suprato, kad yra toks teismo sprendimas ir kad vaikas tą dieną bus perduodamas mamai. Su teismo sprendimu nesusipažino pilnai, bet esmę suprato. Liudytoja skambino savo tiesioginei vadovei D., pranešė, kad atvyko antstolė ir įteikė dokumentus. D. pasakė, kad reikės vykdyti sprendimą, apie nevykdymą nebuvo jokios kalbos. Liudytoja nurodo nesakė, kad nedalyvaus vykdant teismo sprendimą. Vėliau visi suėjo į kambarį, kur vyko motinos ir dukros susitikimas, liudytoja įėjo viena iš paskutinių ir pamatė, kad mergaitė ir K. stovi dešiniajame kambario kampe, nors pats susitikimas vyko kairiajame. Tada prasidėjo chaosas: K., apsikabinusi mergaitę, nugriuvo ant grindų, liudytoja nematė, kad K. kas nors būtų stūmę. Mergaitė šaukė, kad jai skauda. Liudytoja garsiai liepė baigti veiksmus, suaugę asmenys pasitraukė nuo vaiko. Mergaitė kalbinama nekalbėjo, atrodė, kad buvo šoke. Liudytoja iškvietė medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo mergaitę ir rekomendavo ją vežti į ligoninę. Liudytoja prašė iškviesti globėją, buvo atsakyta, kad ji negali atvykti, K. nesutiko važiuoti į ligoninę su anūke. Po kurio laiko atvažiavo globėja V.. Psichologė, pakalbėjusi su mergaite, pranešė, kad mergaitė apsiraminusi, globėja įsipareigojo nuvežti vaiką pas medikus.

Nurodo, kad jos manymu tą dieną buvo trukdoma įvykdyti teismo sprendimą, artimieji-visi trys kaltinamieji-nesutiko atiduoti mergaitės, iš esmės jie savo veiksmais neleido vaiko perduoti.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2009 metais susipažino su S., 2010 m.-su V. ir L. K.. Kai 2010 metais Kėdainių teismas paskelbė sprendimą dėl mergaitės perdavimo mamai, liudytojas vakare su keletu žmonių atvažiavo į Klonio gatvę ir nusprendė priešintis. Pasipriešinimo iniciatyvinėje grupėje buvo laikraščio „Karštas komentaras“ redaktorė G., V. K., dar keletas žmonių, tarp jų buvo S., dažnai būdavo ir S.. Pasitarimai vykdavo gatvėje, prie įvažiavimo į K. namus pastatytose palapinėse. Pasipriešinimo formos buvo sugalvotos kelios. Viena jų-grubiai stabdyti sprendimo vykdyti atvykusius pareigūnus. Buvo ir toks planas, kad mergaitę apsikabina vienas iš giminaičių ir laiko, kad nebūtų galima mergaitės atplėšti, kad pareigūnai, atplėšdami mergaitę nuo giminaičių, būtų priversti naudoti jėgą. Pirmą kartą šitą pasipriešinimo formą, kad apsikabinti mergaitę ir neleisti jos paimti, pasiūlė G. G.. Pasipriešinimo iniciatoriai buvo pasiruošę filmuoti tą įvykį. Kad šis planas bus tikrai įgyvendintas, liudytojas pamatė vienos televizijos reportažo metu, kai teismo sprendimo vykdymo išvakarėse buvo imamas interviu iš mergaitės globėjos N. V.: ji papasakojo būtent tokį įvykio scenarijų, ir liudytojas nesuprato, kodėl atsakingi pareigūnai į tai neatkreipė dėmesio. Pamatęs 2012-03-23 įvykių vaizdo įrašą, liudytojas suprato, kad pasipriešinimo planas įvykdytas tobulai.

Liudytojas, 2010-05-14 atvykdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę ir tikėdamas „klanais”, kurie prievartauja mergaitę, gyveno tuose namuose, tačiau vėliau pamatė, kad tie žmonės, kuriais tikėjo, yra melagiai, vaiką naudoja kaip nusikaltimo įrankį.

Liudytojas V. N. parodė, kad jis buvo K. gatvės įvykių dalyvis. 2013-03-23 jis, turėdamas kamerą, buvo ant K. namo laiptų. Pamatė, kad atėjo policininkai. Po kurio laiko kambaryje išgirdo mergaitės klyksmą, triukšmą. Jis turėjo K. ir K. leidimą filmuoti namuose, todėl su kamera įbėgo į vidų. Kambaryje buvo daug žmonių, didelis šurmulys, tarp žmonių buvo ir du kaukėti žmonės. Liudytojas filmavo ir matė, kad K. su mergaite pargriuvusi, mergaitė apkabinusi K., S. nugriuvusi ant K., vienas iš apsauginių su kauke tampė S., o stambus apsauginis apžergęs K. veidą, tampė mergaitę, S. tąsė mergaitę į save. Tuo metu K. gulėjo nugara ant žemės, K. ėjo ratu. Po kažkurio laiko, kai S. buvo atitraukta, stambesnis apsauginis tiesė rankas link S. veido, o ji stovėjo pakeltomis rankomis. Vaikų teisių specialistė pastoviai šaukė sustabdyti šitą procesą, palikti mergaitę. Visi buvo išstumti į lauką. Kai S. išėjo į lauką, ji sakė, kad ji sužeista.

Liudytojas T. S., kaltinamosios A. S. sūnus, parodymus duoti sutiko ir parodė, kad įvykio metu buvo K. namuose ir filmavo įvykį. Ten buvo ir visi kaltinamieji. S. atvyko į susitikimą su mergaite, jos užsidarė kambaryje. Po kurio laiko atėjo antstolė su S.. Ko antstolė atėjo, liudytojas nesuprato, ji kalbėjo kažką, kad atėjo pasiimti mergaitę. S. su V. išsikvietė Vaiko teisių apsaugos specialistę, S. jai kažką pasakojo. Po kurio laiko S. pasakė „Imam“, visi- antstolė, trys apsauginiai su kaukėm, liudytojas, S.-suėjo į kambarį. Kambaryje pamatė K. su ją apsikabinusia mergaite. Tuomet vienas kaukėtas apsauginis priėjo už nugaros K., ją suėmė už pečių, o S. griebė mergaitę, K. ir mergaitė nugriuvo, mergaitė verkė, pasidarė sumaištis. Vienas apsauginis laikė S., kitas ranka trenkė jai į veidą. Vaiko teisių apsaugos specialistė šaukė „Baikit“.

Liudytojas R. Š. parodė, kad jis, kaip visuomenininkas, stebi Lietuvos įvykius, dalyvauja mitinguose. 2012m. kovo 23 d. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavo nemažai policijos pareigūnų, S. su apsauga. Ji užėjo į namo vidų. Atvyko antstolė V., ją liudytojas pažinojo iš anksčiau. Po kurio laiko iš namo pasigirdo triukšmas, girdėjosi mergaitės šauksmas, iš namo išėjo S.. Priėjęs arčiau, liudytojas suprato, kad S. sumušta-jos burna buvo raudona, bėgo kraujas. Ji sakė, kad ją sumušė apsauginis.

Liudytoja I. M. parodė, kad ji vykdo visuomeninę veiklą. Nuo 2011-12-16, kai Kėdainių teismas priėmė sprendimą, ji žinojo, kad tas sprendimas bus vykdomas, tik nežinojo, kurią dieną. Gandai vaikščiojo, kad gali bet kada atvažiuoti vykdyti ši sprendimo, susirinkę žmonės stebėjo, kad teismo sprendimas būtų vykdomas pagal įstatymą. Liudytoja nuo gruodžio 16 dienos pastoviai su kitais žmonėmis būdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2012-03-23 eilinį kartą atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Matė, atvyko mergaitės motina ir ji su apsauginiais, antstole, vaiko teisių atstove suėjo į namus. Po kiek laiko iš namo pasigirdo didžiulis triukšmas, girdėjosi vaiko klyksmas. Iš namo išbėgo S. sumuštu veidu, jai bėgo kraujas, buvo ištinusi lūpa. S. sakė, kad jai išmušė dantį. Ji pasakojo, kad viduje visi ant grindų, aplinka sudarkyta, vaikas buvo bandomas jėga išplėšti, seneliai užstojo vaiką, viskas pavirto į baisias grumtynes ir apsauginis jai trenkė į veidą.

Liudytoja M. G. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) gatvėje atlikinėjo pilietinę pareigą-stebėjo įvykius. Kovo 23 dieną S. turėjo atvažiuoti į pasimatymą pas mergaitę. Apie 10-11 val. atvažiavo psichologė, vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovė. Visi suėjo į K. namo vidų. Po kiek laiko atvažiavo antstolė ir nuėjo į namo vidų. Visi laukiantys žmonės žinojo, dėl ko atvyko antstolė. Pagal žmonių turimas žinias, tą dieną neturėjo būti vykdomas teismo sprendimas, nes globėja N. V. buvo susitarusi, kad mergaitės motina S. atvažiuos tik į pasimatymą ir kad perdavimo tą dieną nebus. Po kurio laiko name pasigirdo triukšmas, liudytoja girdėjo riksmą, klyksmą, išbėgo S., jos lūpa buvo kruvina. Po visko S. liudytojai rodė du klibančius dantis. S. sakė, kad apsaugos darbuotojas jai trenkė.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis-policijos pareigūnas ir jis organizavo mergaitės ir jos motinos S. apsaugą. Jis yra pareigūnų, saugančių šiuos asmenis, tiesioginis viršininkas. Apsaugos pareigūnai žinojo, kaip jie turėtų elgtis, perduodant vaiką, jie buvo instruktuoti, šia tema su jais daug buvo kalbėta. 2013-03-23 10 val. turėjo vykti eilinis S. ir jos dukros pasimatymas, pasimatymo planas buvo suderintas su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Susitikimas turėjo vykti V. namuose- S. turėjo atvažiuoti į V. namus ir su Vaiko teisių apsaugos specialistėmis, psichologe pasiimti dukterį ir nusivežti į susitikimo vietas, kurias parenka Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Anksti ryte liudytojui paskambino Kauno rajono VTAS viršininkė D. ir paprašė susisiekti su S. ir išsiaiškinti, ar ji tikrai vyks į susitikimą su dukra į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes Kauno miesto VTAS buvo gavusi mergaitės globėjos V. prašymą nukelti kovo 23–os dienos 10 val. susitikimą į 16 val. Kauno miesto VTAS šį prašymą persiuntė rajono skyriui, nes rajono skyriaus atstovė pagal grafiką turėjo būti tą dieną susitikime. L. S. patvirtino, kad jis vyks į susitikimą su dukra numatytu laiku, t.y. 10 val. Apie 9 val. liudytojui paskambino tuometinis Liudytojų apsaugos valdybos viršininkas ir paprašė susisiekti su antstole V. ir sužinoti, ar ji gavusi Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį, suteikiančią teisę naudoti procesinės prievartos veiksmus paimant mergaitę. Antstolė paaiškino, kad jos padėjėjos tuo metu nutartį jau veža ir ji, gavusi nutartį, ją atsiųs liudytojui elektroniniu paštu. Antstolė taip pat pranešė, kad ji pati ketina atvykti į K. gatvę apie 11 val., su ja atvyks Kauno VPK Viešosios tvarkos valdybos prevencijos skyriaus viršininkas T. S.. Liudytojas suprato, kad bus neeilinis mamos ir dukros susitikimas, todėl nutarė pats kartu su savo pareigūnais važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. Kartu su pareigūnais ir S. atvykus prie V. namo K. gatvėje, liudytojui buvo pranešta, kad gatvėje būriuojasi žmonės, susirinkę žurnalistai, jaučiamas didelis suaktyvėjimas. Mergaitė buvo K. namo kieme. Vaiko teisių apsaugos specialistė ir psichologė jau atvykusios. Atvykus į K. gatvę prie V. namo, liudytojas su pareigūnais nuėjo į K. namo kiemą ir K. klausė, kodėl mergaitė neparuošta susitikimui. K. atsakė, kad kadangi V. nėra, jei nori, tegu S. ateina į K. namus ir čia bendrauja su savo dukra, nes name yra ir psichologė, ir rajono VTAS specialistė. Liudytojui VTAS specialistė pasakė, kad K. namuose sąlygos susitikimui geros, todėl ji neprieštarauja, kad susitikimas vyktų būtent čia. Pareigūnai palydėjo S. iki K. namo, liudytojas liko prie V. namų apsaugos posto. Po kurio laiko prie V. namo atvyko antstolė su T. S., liudytojas juos palydėjo į K. namus. S. su dukra, VTAS darbuotoja ir psichologė buvo užsidariusios svetainėje, kiti asmenys laukė koridoriuje. Atvykus antstolei ir S. ir jiems įėjus į K. kiemą, kilo šurmulys, ten stovėję žmonės pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad atvyko antstolė. Antstolė, įėjusi į K. namo svetainę, pareiškė, kad nori pašnekėti su Vaiko teisių apsaugos specialiste, o mama su dukra tegul bendrauja toliau. Ji paprašė visų išeiti, palikti jas bendrauti tolia. Visi pašaliniai asmenys išėjo iš svetainės ir susitelkė hole. Antstolė bendravo su Vaiko teisių apsaugos atstove, jos paėjusios atokiau į holo kampą, kalbėjosi, tai vyko 15-20 minučių. Liudytojas matė, kad antstolė rankose laikė kažkokį dokumentą. K. pasidarė silpna, buvo iškviesti medikai. Kambario durys buvo uždarytos, S. tuo piktinosi, išreiškė nuogąstavimą, kad L. nunuodys mergaitę. Liudytojas pamatė, kad K. gatve važiuoja policijos pareigūnai. Pareigūnas S. paprašė, kad liudytojas parodytų jiems kelią į šiuos namus. Liudytojas nuėjo link posto, su atvykusiais pareigūnais grįžo link K. namo. Priartėjus išgirdo triukšmą–moterų balsus, klyksmus, šaukė mergaitė. Iš namo išbėgo pareigūnas Nr. 210033 ir pasakė, kad viduje reikia pagalbos, ten vyksta kažkas negero. Liudytojas su pareigūnu įėjo į namą. Svetainėje pamatė, kad močiutė, apsikabinus mergaitę, guli ant žemės, viduje blaškėsi T. S., A. S., V. K., buvo kažkoks kamera filmuojantis asmuo. K. S. bandant artėti prie močiutės ir mergaitės, neleido jai prisiartinti, stūmė ją. Per vitrinines duris iš K. kiemo į svetainę brovėsi kažkokie asmenys. Liudytojas pašaukė savo pareigūnus, tuos pašalinius asmenis pro vitrininį langą išstūmė į lauką. Visa tai įvyko staiga, buvo triukšmas, šaukė Vaiko teisių apsaugos specialistė, ji vijo visus lauk iš vidaus, klykė mergaitė, šaukė močiutė, S. S. prieiti prie dukros negalėjo, nes jai kaltinamieji neleido prisiartinti prie mergaitės. Liudytojas liepė savo pareigūnams palydėti S. pas V. į kiemą ir įlaipinti į automobilį. Pasigirdo kalbos, kad reikia kviesti greitąją mergaitei. Giminės laukė atvykstant V.. K. namuose liudytojas buvo, kol pasirodė V.. Jai atvažiavus, medikai siūlė vežti mergaitę į ligoninę, bet V. kategoriškai nesutiko, pasirašė, kad atsisako vežti mergaitę į gydymo įstaigą. Vėliau atvyko S. advokatas Č., jis pasiūlė S. eiti atgal į namą ir pasiimti mergaitę. Lydima pareigūnų ir advokato, S. nuėjo į K. namus. Tuo momentu pasirodė A. V., jis nubėgo į K. namus. Name buvę pareigūnai pranešė, kad S. niekas neklauso, vyksta konfliktas tarp Č. ir V.. Buvo nuspręsta S. išvežti.

Liudytojui pareigūnas pasakojo, kad S. bandė paimti dukrą, K. nedavė vaiko, pradėjo trauktis atbula ir griuvo su mergaite, mergaitę K. buvo apsikabinusi. Šalia jos stovėjo K. Vaiko teisių apsaugos specialistė. Pareigūnas pasakojo, jog bandė sulaikyti K., kad ji mergaitės netrauktų nuo motinos, neplėštų jos. Pareigūnas taip pat pasakojo, kad S. pareigūnus puolė tampyti.

Liudytoja L. S. parodė, kad 2012 m kovo 23 d. ji atvyko į K. namus susitikti su dukra. Kambaryje buvo liudytoja, mergaitė ir psichologė. Vykstant susitikimui, atvyko antstolė, ji perskaitė dokumentą, kad yra teismo sprendimas ir vaikas bus grąžintas motinai. Antstolei pradėjus skaityti raštą, K. priėjo arčiau prie mergaitės ir pasakė, kad mergaitė niekur neis, pasivedė mergaitę į šoną prie lango, prisispaudė prie savęs, kelis kartus rėkdama kartojo, kad mergaitė niekur neis. Liudytoja bandė prieiti prie dukros, tačiau K. atsitraukė, šonu griuvo su mergaite ant žemės ir mergaitę prispaudė. Tada kaltinamieji sugriuvo ant žemės, bandydami pridengti mergaitę. K. buvo užgriuvusi ant mergaitės, priėjo S., K. paslydo, griuvo ir keliu užspaudė mergaitės galvą. Mergaitė pradėjo spiegti, liudytoja stengėsi ją ištraukti, nes ši buvo spaudžiama ir duso. Vyko sumaištis, spiegimas, rėkimas, buvo sunku suprasti, kokius žodžius kas sako. Liudytoja stengėsi šioje situacijoje ištraukti dukrą, kuri buvo po suaugusių žmonių kūnais. Ginant mergaitę, liudytojai K. alkūne sudavė per veidą. VTAS darbuotoja, bandydama atskirti visas puses, garsiu tonu pasakė, kad nutrauktų vaiko perdavimą. Visi atsitraukė, mergaitei buvo iškviesta greitoji, nes ji blogai jautėsi.

Nurodo, kad apsaugos pareigūnai buvo vienoje patalpoje su liudytoja ir ji matė, kaip S. bandė vieną iš pareigūnų stumti ir nuplėšti kaukę. Pareigūnas laikė S. rankas, stūmė nuo savęs. Ant kito pareigūno S. taip pat puolė, mosavo rankomis, pareigūnas stengėsi laikyti jos rankas. Smūgio sudavimo S. nematė.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji dirba VšĮ Šeimos santykių institute psichologe. 2012 m. kovo 23 d. ji su VTAS atstove V. važiavo į mamos ir dukters susitikimą stebėti jų bendravimo. K. ir jos mamos S. susitikimas turėjo vykti 10 val. senelių namuose (duomenys neskelbtini). Artimieji-močiutė, senelis, teta, pageidavo dalyvauti susitikime ir viską stebėti, bet buvo nuspręsta, kad susitikimas vyks kambaryje, durys bus praviros, liudytoja stebės susitikimą, o artimieji lauks atskirai.. Patalpoje buvo liudytoja, mergaitė ir S.. Kartas nuo karto buvo trikdomas tas susitikimas, nes vis užeidavo K.-jam reikėjo paimti vandens atsigerti, židinį pakurstyti, kėdę paimti. Maždaug po valandos laiko įėjo antstolė, prisistatė ir pranešė, kad vyks vaiko paėmimas. Mergaitė išsigando, pasimetė. Įėjo K., VTAS atstovė. Jos susitarė, kad aptars tą situaciją už durų. Vėl visi išėjo, kambaryje liko mergaitė, mama ir liudytoja. Po kurio laiko vėl įėjo antstolė ir pareigūnas S., apsaugos pareigūnai. Tada viskas vyko labai greitai. Mergaitė atsidūrė močiutės glėbyje. Supuolė daug žmonių, liudytoja atsitraukė, nematė, kas vyksta, nes jai buvo šokas dėl netikėtumo. Mergaitė su močiute kažkaip atsidūrė ant žemės, senelis vis vaikščiojo aplinkui. S. bandė atitraukti mergaitę nuo močiutės, bet po kažkurio laiko ji atsitraukė. VTAS atstovė šaukė, kad reikia stabdyti viską, kad pažeidžiamos vaiko teisės, žalojama mergaitė. S. taip pat buvo kambaryje, ji rėkė, nenorėjo atiduoti mergaitės, aktyviai puolė į epicentrą, kur buvo mergaitė su močiute. Apsaugos pareigūnai su kaukėmis tuo metu, kai S. brovėsi į priekį, bandė ją atitraukti, kad ji neitų prie mergaitės ir močiutės. Po visų įvykių, kai visi išsiskirstė, ant S. veido liudytoja matė kraują. S. sakė, kad jai sužalota lūpa. Kas sužalojo lūpą, S. neįvardijo.

Iš 2011-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 matyti, kad D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su L. S., atsakovė N. V. įpareigota perduoti D. K. jos motinai L. S.; sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaiką bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipta vykdyti skubiai. Nustatyta sprendimo vykdymo terminas ir tvarka: nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kasdien rengiami L. S. ir D. K. susitikimai, jų trukmė ilginama viena valanda pradedant nuo 2 val. trukmės iki bus pasiekta 6 val. trukmė, ne vėliau kaip keturioliktą dieną D. K. perduodama L. S., L. S. ir D. K. susitikimus ir D. K. perdavimą organizuoti įpareigojami Kauno m. ir Kauno raj. Vaiko teisių apsaugos skyriai (toliau-VTAS) (tomas 2, bylos lapai 37-53), šį sprendimą 2012-04-18 Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 57-64).

Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 2011-12-16 išdavė vykdomąjį raštą, išieškotojas-L. S., skolininkas-N. V. (t. 2, b. l. 2, 18-19).

2011-12-27 antstolė S. V. patvarkymu dėl teismo sprendimo vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/11/02742 B-11013900 įpareigojo N. V. vykdyti 2011-12-16 Kėdainių raj. apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 ir 2011-12-30 12 val. įpareigojo perduoti D. K. jos motinai L. S. (t. 1., b. l. 101); 2011-12-30 antstolė S. V. aktu Nr. B-11003894 konstatavo, kad 2011-12-30 N. V. neperdavė D. K. motinai L. S.. (t. 1., b. l. 100).

2012-01-10 antstolė S. V. patvarkymu Nr. B-1014694 dėl teismo sprendimo vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/11/02742 įpareigojo N. V. vykdyti 2011-12-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 ir įpareigojo 2012-01-11 14 val. perduoti D. K. jos motinai L. S. (t. 1., b. l. 99); 2012-01-11 antstolė S. V. aktu Nr. B-11004002 praneša, kad nurodytu laiku N. V. neperdavė D. K. motinai L. S. (t. 1, b. l. 98).

2012-03-22 Kėdainių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-300-188/2012 leido vykdant Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-21-550-2011 dalį dėl D. K. perdavimo jos motinai L. S., prievarta (pašalinant kliūtis perduoti mergaitę motinai) paimti D. K. iš jos buvimo vietos (t. 2, b. l. 54-56).

2012-03-23 antstolė S. V. patvarkymu Nr. B-11005861 dėl teismo sprendimo vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/11/02742 patvarkė skubiai 2012-03-23 nuo 10.30 val. vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 perduoti D. K. jos motinai L. S. ir nusprendė skubiai teikti prašymus Kauno apskrities VPK viršininkui A. K. užtikrinti policijos pareigūnų dalyvavimą viešai tvarkai palaikyti ir pašalinti kliūtis, jei tokių bus, perduodant mergaitę motinai bei teikti prašymą Kauno m. ir raj. savivaldybės administracijos VTAS užtikrinti šių įstaigų atstovų dalyvavimą perduodant mergaitę motinai (t. 2., b. l. 33), prašymas Nr. B-11019157 dėl viešosios tvarkos užtikrinimo Kauno apskrities VPK gautas 2012-03-23 (t. 3, b. l. 5), prašymas Nr. B-11019158 dėl VTAS atstovų dalyvavimo užtikrinimo Kauno raj. savivaldybės administracijos VTAS gautas 2012-03-23 (t. 2., b. l. 139.)

2012-03-23 antstolė S. V. akte Nr. B-11005867 dėl D. K. perdavimo motinai L. S. nurodo, kad 2012-03-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, priimtas 2011-12-16, nebuvo įvykdytas, D. K. motinai L. S. nebuvo perduota (t. 2, b. l. 31-32).

2012-05-22 Kauno raj. savivaldybės administracijos VTAS rašte Nr. 1412 nurodo, kad 2012-03-23 į motinos L. S. ir jos dukters D. K. susitikimą, vykusį (duomenys neskelbtini) vyko skyriaus vyr. specialistė A. V. (t. 2, b. l. 141).

2012-03-20 Viešosios įstaigos „Šeimos santykių institutas“ įsakyme Nr. V-3.2 nurodyta, kad atsižvelgiant į 2012-03-20 Kauno raj. savivaldybės administracijos VTAS raštą Nr. 842 dėl psichologo skyrimo dalyvauti motinos L. S. ir dukters D. K. susitikimuose, susitikimuose dalyvauti paskirta psichologė V. J. (t. 2, b. l. 159, 160, 171).

2012-05-14 Kauno apskrities VPK rašte Nr. 20-S-1695 nurodyta, kad 2012-03-23 antstolės S. V. prašymas Nr. B-11019157 dėl viešos tvarkos užtikrinimo organizavimo pavestas T. S. (t. 3, b. l. 3, 5).

2012-05-14 Kauno raj. Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte Nr. 83 nurodyta, kad 2012-03-23 apie 11.34 val. VTAS darbuotoja V. kvietė greitąją pagalbą D. K., pagalba nuvyko 11.43 val., mergaitei nustatytas pilvo ir dešinės pusės peties srities sumušimas ir situacinė reakcija. Globėja atsisakė vežti mergaitę į ligoninę, prisiėmė atsakomybė dėl tolimesnės mergaitės sveikatos būklės (t. 3, b. l. 29).

2010-05-14 Kėdainių rajono apylinkės teismas nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009-12-15 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-08 nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-08 ir 2009-10-12 įsakymus Nr. A-3833 ir Nr. A-3880 dėl laikinosios globos nustatymo ir pakeitimo bei D. K. gyvenamąją vietą nustatė su L. S., nutarties dalis dėl gyvenamosios vietos nukreipta vykdyti skubiai (t.1, b. l. 175-178).

2012-04-25 reikalaujamų daiktų protokolu fiksuota, kad T. S. pateikė DVD-R diską (t. 3, b. l. 106). Šis diskas buvo peržiūrėtas, tai fiksuota elektroninės laikmenos apžiūros protokole, šiame protokole fiksuoti disko peržiūros rezultatai. Aprašyta, kad įrašo nuo:

- 0 min. 1 sek. iki 0 min. 21 sek. filmuota patalpa, kurioje tarp kitų asmenų yra antstolė S. V., Kauno raj. savivaldybės VTAS vyriausioji specialistė A. V., L. S., mažametė mergaitė, L. K., A. S., V. A. K.; antstolė S. V. šioje patalpoje A. V. paduoda dokumentus; L. K. paima mažametei už rankos; vėliau iš patalpos išeina antstolė S. V., vaizdo įrašą fiksuojantis asmuo;

-antstolė A. V., A. S., L. K.; A. V. stovi prie durų, protarpiais kalba telefonu, skaito dokumentus; matyti, kaip L. K. apžiūri greitosios medicinos pagalbos darbuotoja;

-4 min. 6 sek. filmuota toje pačioje patalpoje, kaip ir įrašo pradžioje, patalpoje yra antstolė S. V., A. V., L. S., mažametė mergaitė, L. K., V. A. K., A. S. bei du asmenys su kaukėmis;

-4 min. 13 sek. girdėti L. K. balsas: „jau tegu ką nori, bet jau mergaitės tai jau jie nepaims ne ne ne”, ; L. K. apsikabinusi mergaitę, šalia jų stovi V. A. K.;

-4 min. 17 sek. girdėti moteriškas balsas (galimai A. S.) “tegul S.“ ir neaiškūs žodžiai, L. K. sako „tegu S.“, mergaitė kaire ranka stipriau apsikabina L. K.;

-4 min. 18 sek. apsaugos darbuotojas su kauke, priėjęs prie L. K., sako „jūs, ponia, trukdot“, L. K. atsako „nesvarbu, mergaitė niekur neis, net negalvokit“, L. K. su mergaite pradeda trauktis atgal, dešinėje jų pusėje stovintis pareigūnas traukiasi kartu su jomis, mergaitė pradeda dejuoti, girdėti sakomas „ššš“, prie mergaitės lenkiasi L. S.; girdėti moteriškas balsas (galimai A. V.) „Ša palaukit“; kyla triukšmas;

-4 min. 25 sek.: L. K. atsiduria ant žemės, prie jos lenkiasi apsaugos darbuotojas ir L. S., V. A. K. uždeda dešiniąją ranką ant pasilenkusios L. S. liemens iš nugaros pusės, A. V. tiesia ranką link V. A. K. dešiniosios rankos;

-4 min. 28 sek. pareigūnas lenkiasi link nukritusios L. K., A. S., priartėjusi prie apsaugos pareigūno, pasilenkia ar atsitupia ant žemės; pareigūnas su kauke A. S. uždeda ant nugaros rankas, jomis ją apglėbė ir iki įrašo 5 min. 3 sek. bando kelti;

-4 min. 30 sek.: L. S. ranka kažką nuo savęs atstumia ir vėl lenkiasi žemyn link tos vietos, kur krito L. K.;

-4 min. 36 sek. L. S. lenkiasi žemyn;

-4 min. 37 sek. V. A. K. abiem rankom suima L. S. už kairės rankos (nuotrauka Nr. 10);

-4 min. 38 sek. V. A. K. L. S. nustumia tolyn (nuotrauka Nr. 11), L. S. pirštu rodo į vietą, nuo kurios ją atstūmė ir sako „negalima vaikui taip“;

-4 min. 40 sek: ant žemės matyti nukritusi moteris, virš jos sulenkto kairės kojos kelio vaikiškos kojos pėda, ant L. K. ir mergaitės link žemės palinkusi ir jas užgulusi A. S. (nuotrauka Nr. 12);

-4 min. 43 sek. prie nugriuvusių asmenų priartėjus L. S., jai iš kairės pusės pasilenkęs V. A. K. dešiniąją ranką remia į L. S. krūtinę (nuotrauka Nr. 13);

-4 min. 42 sek. A. V. rėkia „pasitraukit nuo vaiko!“, 4 min. 46 sek.-„Ką jūs darot?“; L. S. paeina šiek tiek toliau ir vėl lenkiasi prie nugriuvusių žmonių;

-4 min. 47 sek. V. A. K., priartėjęs prie L. S., dešiniąja ranka liečia pasilenkusią L. S. ir, eidamas link jos, ją stumia (nuotrauka Nr. 15);

-4 min. 50 sek. A. V. sako „palikit...“ (sakomų frazių tiksliai negirdėti);

-4 min. 53 sek. girdėti A. V. balsas „palikit vaiką sakiau!“

-4 min. 57 sek. frazė pakartota;

-4 min. 56 sek. V. A. K. abiem rankom laiko L. S. už kairės rankos (nuotrauka Nr. 16), jai pasijudinus, jos ranką paleidžia, V .A. K. vėl ima už L. S. kairės rankos;

-4 min. 58 sek. V. A. K. stumia L. S. ranką, ši ranka atsistumia nuo V. A. K. ir lenkiasi žemyn, A. V. pakeltu balsu kažką sakydama (turinys nesuprantamas), dešine ranka keliskart stumteli V. A. K.;

-5 min. 1 sek. A. V. šaukia „kas čia darosi“;

-5 min. 3 sek. pareigūnas A. S. atkelia nuo žemės ir traukiasi atgal, traukdamas A. S., ji mosikuoja dešine ranka, prieš A. S. nuo žemės kyla kitas asmuo su kauke, ties kurio smakru matyti ranka (nuotrauka Nr. 28);

-5 min. 4 sek. asmuo su kauke atsistojęs pakelia sulenktos kairės rankos alkūnę aukštyn ir ranką leisdamas žemyn palinksta į priekį link A. S., kurią laiko asmuo su kauke (nuotrauka Nr. 29);

-5 min. 4 sek. asmeniui su kauke atitraukus A. S., matyti ant žemės nukritusi L. K., ji pasisukusi į V. A. K. apglėbtą iš priekio mergaitę, L. S. bando kelti mergaitę, L. K. laiko mergaitę už drabužių (nuotrauka Nr. 18);

-5 min. 5 sek. A. V., šaukdama „kas čia darosi“, abi rankas uždeda ant V. A. K. rankos, laikiusios mergaitę, A. V. abi rankas atremia į V. A. K. (nuotrauka Nr. 19);

-5 min. 6 sek. L. S., paėmusi mergaitei už dešinės rankos, ją traukia atgal, V. A. K. kairiąja ranka laiko mergaitę už tos pačios rankos, L. K., nukritusi ant žemės ir įsikabinusi į mergaitės kelnes (nuotrauka Nr. 20), V. A. K. bando kelti mergaitę, asmuo su kauke, prieš tai kėlęs link L. S. ranką, atsisuka prie ant žemės gulinčios L. K. ir keliamos mergaitės, A. S. ištiesusi rankas ir praskėtusi pirštus, artėja prie šio asmens (nuotrauka Nr. 30), kaire ranka sugriebia jam už nugaros, jis atsisuka į ją, tada A. S. dešinę ranką kelia aukštyn (nuotrauka Nr. 31), asmuo su kauke, į kurį atsisukusi A. S., pakelia savo dešinę ranką aukštyn, A. S. ranką, kuria ji įsikabinusi į jo ranką, nulenkia žemyn, o iš A. S. nugaros esantis kitas asmuo su kauke dešine ranka apkabinęs A. S. per pažastis (nuotrauka Nr. 32);

-5 min. 8 sek. A. S. rankos tiesiamos link pareigūno (nuotrauka Nr. 33), V. A. K. krenta ant mergaitės, ją paguldydamas ant žemės (nuotrauka Nr. 21);

-5 min. 9 sek. L. K. apsikabina mergaitę, V. A. K. kairioji koja yra virš mergaitės pilvo (nuotrauka Nr. 22), iki 5 min. 12 sek. A. S. per pažastis apkabina kitas pareigūnas, A. S. muistosi, kairiąją ranką tiesia atgal per savo dešinįjį petį (nuotrauka Nr. 34);

-5 min. 10 sek.–5 min. 15 sek. L. S. stumia V. A. K.; A. S. dešinioji ranka pakelta aukštyn, asmens su kauke ranka dedama ant smakro, lūpų (nuotrauka Nr. 35); A. S. leidžią ranką žemyn, asmuo ranką leidžia žemyn, laikydamas A. S. apkabinęs per pažastis, A. S. tiesia ranką link kito į ją nugara atsisukusio ir pasilenkusio asmens su kauke, kitas asmuo su kauke palinkęs prie nukritusios ant žemės L. K., A. S. kaire ranka kabinasi jam į striukę (nuotrauka Nr. 36), asmeniui su kaukei keliant savo kairę ranką aukštyn, A. S. paleidžia jo striukę, ir į ją besisukantį asmenį su kauke tiesia dešiniąją ranką;

-5 min. 12 sek. V. A. K. kojos kelias remiasi į gulinčios ir jo koją apsikabinusios mažametės pilvą, asmuo su kauke paėmęs L. K. dešinę ranką, kuria ji apkabinusi mergaitę (nuotrauka Nr. 23); A. V. šaukia „prašau visiems išeiti“;

-5 min. 13 sek. A. S. dešiniąja ranka įsikimba į asmens su kauke striukės apačią (nuotrauka Nr. 37), šis kaire ranka stumteli A. S. ranką, kuria ji laiko už striukės (nuotrauka Nr. 38), A. S. ištiesia kairę ranką asmeniui su kauke link kaklo (nuotrauka Nr. 39), šio asmens kairė ranka ant A. S. kaklo, o dešiniąja ranka jis kelia A. S. kairiąją ranką aukštyn, A. S. dešinioji ranka šiam asmeniui ant striukės (nuotrauka Nr. 40, A. S. ranką šis asmuo atlenkia atgal, o kairiąja ranka paima A. S. už jos dešiniosios rankos;

-5 min.16 sek. ant žemės gulinti L. K. dešine ranka apkabinusi rėkiančia mergaitę, L. S. ima už V. A. K. rankos, bando atkelti, tačiau paleidžia;

-5 min. 21 sek. L. S. apžergia gulinčios L. K. kojas ir vėl ima už rankos V. A. K.;

-5 min. 22 sek. A. V. dešiniąją ranka uždeda L. S. ant kairiojo peties (nuotrauka Nr. 24);

-5 min. 23 sek. A. S. ištiesusi rankas į asmenį su kauke, jis palenkęs rankas ir pastatęs delnus (nuotrauka Nr. 42), ranką A. S. tiesia link asmens su kauke, kuris kaire ranka A. S. ranką nulenkia ir nuo jos sukasi (nuotrauka Nr. 43);

-5 min. 24 sek. L. S. nueina nuo nukritusių mergaitę apglėbusių L. K. ir V. A. K.;

-nuo 5 min. 25 sek. ant žemės gulinti L. K. apkabinusi mergaitę, virš jų pasilenkęs V. A. K.. (nuotrauka Nr. 25), jis atsikelia ir nuo jų nueina, A. V. kartoja „prašau visiems išeiti“, A. S. ji pasako „niekas neveš“, nuo žemės pakyla dejuodama verkdama mergaitė, atsikelia L. K., ji, tiesdama ranką, bėga prie bandžiusios prie mergaitės prieiti L. S., L. S. atsistumia, L. K. apkabina mergaitę, L. K. ir mergaitė atsisėda, L. S. nueina, A. V. sako „viskas, vaikas lieka čia, tai yra žala vaikui, prašau visų išeiti“. Antstolė S. V. pasako: „prašau visiems išeiti, lieka vaiko teisės, psichologas ir mama, prašau visus išeiti, močiutę prašau išeiti“, moteriškas balsas, galimai L. K., sako „niekur aš neisiu“. S. V. pakartotinai prašo išeiti, A. S. atsako „niekas neisim“, A. V. sako „D., tu lieki šičia, senelis, močiutė, tai yra viskas“, S. V. sako „viskas, einam į koridorių“, girdėti, kaip ji pakartoja „einam į koridorių“ (t. 3, b. l. 120-149).

-1 min. 7 sek. A. S. tupi prie gulinčiųjų, ją asmuo su kauke, stovintis už nugaros, suėmęs už pečių ir pasilenkęs, traukia į save, V. A. K., kaire ranka suima šiam asmeniui už dešinės rankos, mergaitė guli ant dešinio šono ant L. K.; A. S., paėmusi mergaitės kairę koją, traukia ją į save; L. S. abiem rankom paėmusi mergaitę iš nugaros pusės už juosmens ir pažastų, bando pakelti;

-1 min. 8 sek. V. A. K., paleidęs apsaugos darbuotojo ranką, ima už L. S. kairės rankos žasto ir tempia ją atgal, pritūpęs bando ją nustumti, L. S., rankomis suėmusi iš nugaros per juosmenį, vis dar laiko mergaitę; A. V. garsiai sako „palikit vaiką“; asmeniui su kauke iš nugaros bandant atitraukti A. S., kitas asmuo su kauke dešinę ranką pakišęs po krūtine L. S. abiem rankom pakeltai mergaitei, stumia mergaitę link L. S., po to jis bando mergaitę suimti abiem rankomis, bet prie jo priartėja A. S., iki 1 min. 19 sek. šis asmuo su kauke bando išlaisvinti mergaitę iš L. K. rankų ir patraukti nuo jos A. S.;

-1 min. 16 sek. L. S., stovėdama mergaitei už nugaros (kuri sėdi ant L. K.), abiem rankom paėmusi mergaitę už pažastų, ją kelia.

-1 min. 17 sek. A. V. stumteli V. A. K. nuo mergaitės šaukdama „palikit vaiką“, asmuo su kauke toliau bando mergaitę išlaisvinti iš L. K. rankų;

-1 min. 18 sek. mergaitės, kuri už pažastų tempiama į viršų L. S., kairė ranka išsprūsta iš L. S., L. K., gulėdama ant grindų, laiko mergaitės marškinėlių apačią, A. V. kartoja „palikit vaiką“ (t. 3, b. l. 169-177).

Nutarimu dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros l. e. pareigas 6-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. M. leido panaudoti informaciją, gautą panaudojant procesines prievartos priemones kitame ikiteisminiame tyrime, šiuo nutarimu vadovaujantis, pateikta A. S., L. K. telefoninių pokalbių rodyklė, išklotinė ir elektroninė laikmena su pokalbių įrašais (t. 8, b. l. 33-103).

A. S. buvo kaltinama pagal LR BK 286 str. tuo, kad 2012-03-23 apie 11.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), atvykus antstolei S. V. įvykdyti 2011-12-16 Kėdainių rajono teismo sprendimą, ji policijos pareigūnui Nr. 210031, kuriam taikomas dalinis anonimiškumas, bandant ją atkelti nuo nugriuvusios L. K. ir D. K., nesileido; ją vėliau pakėlus ji, panaudodama fizinį smurtą, priešinosi policijos pareigūnams, kurie vykdė pareigą, numatytą 2000-10-17 LR Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir siekė užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai: ją iš už nugaros laikant nuo žemės pakėlusiam pareigūnui Nr. 210031, ji bandė ranka sugriebti kitam pareigūnui Nr. 210033, tačiau šiam pareigūnui Nr. 210033 pagavus jos ranką ir nuleidus žemyn ir jam atsisukus į gulinčios L. K. ir mažametės D. K. pusę, ji ranka griebė šiam pareigūnui už nugaros, šiam pareigūnui atsisukant, ji kitą ranką tiesė pareigūnui link veido, tačiau pareigūnas nulenkė jos rankas, o kitas pareigūnas Nr.210031, laikydamas ją iš už nugaros, bandė ją patraukti, tačiau ji, keldama per petį rankas į pareigūną, laikantį ją už nugaros, priešinosi šiam veiksmui, po ko pastebėjusi, kad pareigūnas Nr. 210033 paėmė gulinčios L. K. ranką, griebė jam už striukės, šiam pareigūnui keliant ranką, paleido, tačiau viena ranka vėl įsikabino į striukę, o kitą ranką tiesė link pareigūno veido, griebė pareigūnui už striukės; pareigūnui neutralizavus šiuos veiksmus, į vieną iš pareigūnų vėl tiesė rankas, o jam atstačius rankas ir nusisukus nuo jos, ji aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą ir taip priešinosi policijos pareigūnams.

Kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo santrauka būtų tokia: A. S. kaltinama tuo, kad ji nesileido atkeliama, kai policijos pareigūnas ją stengėsi atkelti nuo gulinčių L. K. ir D. K.; bandė ranka sugriebti pareigūną, tačiau nesugriebė, nes šis pareigūnas jos ranką pagavo ir nuleido žemyn; griebė pareigūnui už nugaros; tiesė ranką pareigūnui link veido, bet pareigūnas jos ranką nulenkė; pareigūnui laikant ją iš už nugaros ir bandant ją patraukti, keldama per petį rankas į pareigūną, priešinosi šiam veiksmui; griebė pareigūnui už striukės; ranką tiesė link pareigūno veido, o pareigūnui neutralizavus šiuos veiksmus, į vieną iš pareigūnų vėl tiesė rankas. Šie veiksmai buvo įvertinti kaip aktyvūs fizinio smurto veiksmai, priešinantis policijos pareigūnams ir kvalifikuoti pagal BK 286 str. Asmuo baudžiamąja tvarka atsako pagal šį straipsnį tada, kai jis, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pasipriešina valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 str. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis priešinasi valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir nori taip veikti. Siekiant atskleisti kaltės turinį, reikia išsiaiškinti, kaip kaltininkas suvokė savo veiksmus, kaip jis vertino tų veiksmų pobūdį, padarinius, kokių paskatų vedamas atliko tuos veiksmus, koks buvo jo atliktų veiksmų intensyvumas, būdas, pobūdis.

BK 286 str. numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas-kaip aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu-veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Pažymėtina, kad ATPK 187 str. 1 dalyje administracinė numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, ir pagal šį straipsnį veika paprastai kvalifikuojama tada, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti: grasina susidoroti ateityje, padaryti turtinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams nutraukti viešosios tvarkos pažeidimą, jėga spyriojasi, nesileidžia vedamas į policijos automobilį ir pan. (9kasacinė nutartis Nr. 2K-336 2007 05 08). Taigi tam, kad kaltinamosios A. S. veiksmai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, jos veiksmuose turi būti pasipriešinimas fiziniu smurtu. S. D. lietuvių kalbos žodynas apibūdina kaip šiurkščią prievartą. Pasipriešinimas smurtu bus tada, kai asmuo tyčiniais, aktyviais veiksmais, t. y. panaudodamas šiurkščią prievartą, panaudoja bent kokį neteisėtą tiesioginį poveikį, kuris žmogui sukelia skausmą ar atitinkamų padarinių. Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamoji A. S. bandė sugriebti pareigūną, toks veiksmas jai nepavyko, nes jos ranką pareigūnas sugavo ir nuleido; ji tiesė ranką link pareigūno veido, norėdama nuplėšti kaukę, bet šis veiksmas jai nepavyko; ji griebė pareigūnui už striukės, šis išsilaisvino. Iš šių A. S. veiksmų matyti, kad jos veiksmuose nebuvo šiurkščios prievartos, be to, BK 286 str. prasme fizinis smurtas turi sukelti fizinio skausmo sukėlimą, o nukentėjusieji pareigūnai nenurodė, kad A. S. veiksmais jiems būtų sukeltas fizinis skausmas, be to, akivaizdu, kad aukščiau aprašyti A. S. veiksmai niekaip negalėjo sukelti fizinio skausmo, nes akivaizdaus fizinio smurtinio kontakto-smūgių sudavimo-pareigūnams nebuvo.

Kvalifikuojant A. S. veiką, būtina atsižvelgti ir į aplinkybes, prie kurių vyko konfliktas su nukentėjusiais pareigūnais. Kaltinamoji konfliktavo su pareigūnais bandant perduoti jos mažametę giminaitę mergaitės motinai, t. y. vykdant teismo sprendimą, kuris, kaltinamosios A. S. požiūriu, buvo neteisingas ir nevykdytinas. Akivaizdu, kad toks procesas kaltinamajai sukėlė pyktį ir iššaukė neadekvačius jos veiksmus. Tačiau pažymėtina, kad tokie kaltinamosios A. S. veiksmai nukentėjusiesiems pareigūnams iš esmės neturėjo neigiamo poveikio. A. S. neturėjo tikslo vartoti netinkamų veiksmų prieš pareigūnus, to neplanavo, o taip pasielgė spontaniškai. Jos veiksmai truko labai trumpą laiką, nebuvo intensyvūs. Kaltinamosios A. S. veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio didelio pavojingumo laipsnio, kad ji būtų kvalifikuojama kaip baudžiamoji veika, už kurią jai būtų galima taikyti baudžiamojo poveikio represines priemones.