- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- I-4465-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02368-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K 2015-04-03–2017-01-12 buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.
Paaiškina, kad kameros buvo perpildytos, didžiąją laiko dalį tekdavo sėdėti arba gulėti, valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems pavalgyti, kamerose buvo šalta. Sanitariniame mazge buvo pažeidžiamas jo privatumas, dėl to jautėsi ypač suvaržytas, žeminamas ir psichologiškai gniuždomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–24).
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2015 m. balandžio 3 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas 7,38 m² (2 asmenys kameroje), 2015 m. balandžio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 108, kurioje buvo 3 asmenys kameroje, 2015 m. balandžio 5–6 d. buvo toje pačioje kameroje (1 asmuo kameroje), 2015 m. balandžio 7 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2015 m. balandžio 14 d. buvo atvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 108, plotas 7,38 m² (3 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 380, plotas 7,35 m² (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 17 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2015 m. birželio 19 d. buvo parvežtas iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos ir uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas 7,38 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. birželio 23 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2015 m. liepos 7 d. buvo parvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas 7,48 m² (1 asmuo kameroje), 2015 m. liepos 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 388, plotas 26,96 m² (1 asmuo kameroje), 2015 m. liepos 9 d. buvo toje pačioje kameroje (2 asmenys kameroje), 2015 m. liepos 10 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2015 m. liepos 4 d. buvo parvežtas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas – 7, 49 m² (3 asmenys kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2015 m. gruodžio 5–7 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. gruodžio 8 d. buvo išvežtas į Alytaus apskrities areštinę, 2015 m. gruodžio 15 d. buvo atvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas – 7, 45 m² (1 asmuo kameroje), 2015 m. gruodžio 16 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2016 m. sausio 8 d. buvo parvežtas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir uždarytas į kamerą Nr. 110, plotas – 7, 48 m² (1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2016 m. sausio 9 d. (3 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 10–11 d. (1 asmuo kameroje), 2016 m. sausio 12 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2016 m. sausio 19 d. buvo parvežtas iš Alytaus areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas – 7, 49 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. sausio 20 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2016 m. vasario 5 d. buvo parvežtas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas – 7, 31 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2017 m. vasario 8 d., 2016 m. vasario 9 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2016 m. vasario 23 d. buvo parvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 123, plotas – 7, 42 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. vasario 24 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2016 m. balandžio 29 d. buvo atvežtas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas – 7, 38 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. gegužės 1 d., 2016 m. gegužės 2 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2016 m. gegužės 2 d. buvo parvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 117, plotas – 7, 31 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. gegužės 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 273, plotas – 7, 79 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. gegužės 4 d. buvo toje pačioje kameroje (2 asmenys kameroje), 2016 m. gegužės 5 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2016 m. gegužės 9 d. buvo atvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas – 7, 31 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. gegužės 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 363, plotas – 6, 79 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. gegužės 11 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2016 m. gruodžio 9 d. buvo parvežtas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir uždarytas į kamerą Nr. 209, plotas – 6,83 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. gruodžio 11 d., 2016 m. gruodžio 12 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2016 m. gruodžio 15 d. buvo parvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 218, plotas – 6,83 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m. gruodžio 16 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 2017 m. sausio 6 d. buvo parvežtas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir uždarytas į kamerą Nr. 104, plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo iki 2017 m. sausio 8 d., 2017 m. sausio 9 d. buvo išvežtas į Lazdijų areštinę, 2017 m. sausio 12 d. buvo atvežtas iš Lazdijų areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas 6,48 m² (1 asmuo kameroje), 2017 m. sausio 13 d. buvo išvežtas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.
Pažymi, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²).
Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Prašo iš pareiškėjo priteisti patirtų 5,64 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų kopijų pateikimu teismui.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. sausio 12 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl minimalaus ploto kamerose
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Teismui nėra pagrindo šiais duomenimis abejoti.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 14–24) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 3–4 d., 2015 m. balandžio 14–16 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 9 d., t. y. 7 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²). Likusiomis dienomis 2015 m. balandžio 4 d.–2017 m. sausio 12 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus arba pareiškėjas buvo išvežtas iš Lukiškių TI-K į kitas įstaigas, todėl Lukiškių TI-K nebuvo.
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjui tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, ir pripažįsta, kad pareiškėjas 7 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Dėl sanitarinio mazgo, šalčio kamerose
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).
Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje su kitais nuteistaisiais 2015 m. balandžio 3–4 d., 2015 m. balandžio 14–16 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. gruodžio 4 d., 2016 m. sausio 9 d., 2016 m. gegužės 4 d., t. y. 9 dienas, laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Byloje pateikti Vilniaus visuomenės centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 31–115), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.
Per 2015 m. balandžio 2–7 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. balandžio 3–6 d., pažeidimų dėl temperatūros nenustatyta, patikrinimo akte nurodyta, kad išmatuota temperatūra šioje kameroje buvo 18,3 °C (b. l. 31–32).
Per 2015 m. gruodžio 22–23 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 111, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. gruodžio 15 d., pažeidimų dėl temperatūros nenustatyta, patikrinimo akte nurodyta, kad išmatuota temperatūra šioje kameroje buvo 18 °C (b. l. 58–59).
Per 2016 m. gruodžio 21 d.–2017 m. sausio 6 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 104, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 6–8 d., pažeidimų nenustatyta, patikrinimo akte nurodyta, kad šioje kameroje išmatuota temperatūra buvo 19,2 °C (b. l. 100–101).
Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, patikrinimai nebuvo atlikti.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kamerose buvo šalta ir dėl to teko valgyti atšalusį maistą.
Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl nepakankamos temperatūros kamerose atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 7 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui, o 9 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, neilgą laikymo perpildytose kamerose trukmę (7 dienas) ir teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą (9 dienas), į tai, kad didžiąją laiko dalį ginčo laikotarpiu (2015 m. balandžio 3 d.–2017 m. sausio 12 d.) Lukiškių TI-K minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba buvo išvežtas į kitas įstaigas.
Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 3 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, kurie buvo trumpalaikiai, atsižvelgdamas į privatumo pažeidimą, kuris truko tik 9 dienas, mano, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 70 Eur sumos priteisimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vienai rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytinas 0,06 Eur mokestis. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 2,10 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta ABTĮ 67 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, jei įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti R. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 70 (septyniasdešimt ) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.