- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2-470-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12990-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Sir Autorent“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“ ieškinį atsakovui G. G. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sir Autorent“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovo G. G. atleidimą iš darbo iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“ (toliau – ir UAB „Hovus“) įmonės teisėtu ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas G. G. pateikė Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, 2) grąžinti atsakovą į darbą, 3) atsakovui priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos iš ieškovo, 4) įpareigoti ieškovę nenaudoti psichologinio smurto atsakovo atžvilgiu, 5) atsakovui priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš ieškovės, 6) atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. 2018 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimu Nr. DGKS-3686 nutarta: 1) atsakovo G. G. atleidimą iš darbo UAB „Hovus“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu, 2) laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, 3) priteisti išmokėti atsakovo G. G. naudai iš ieškovės UAB „Hovus“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 828,80 Eur ir po 22,40 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018 m. liepos 12 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (el. byla, b. l. 33–36, 104–107, 1 t.). Ieškovė nesutinka su Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimu.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino ir ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
4.1. nuo 2017 m. kovo 16 d. atsakovas G. G. pradėjo dirbti nepagrindinėje darbovietėje trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sir Autorent“ (toliau – ir UAB „Sir Autorent“) įmonėje pardavimų vadybininku. Nuo 2017 m. balandžio 27 d. atsakovas pradėjo dirbti nepagrindinėje darbovietėje atsakovės įmonėje UAB „Hovus“ mechaniku – vadybininko padėjėju. Abi įmonės veiklą vykdo vienose patalpose, įmonėse dirba tie patys darbuotojai, įmonės vykdo automobilinių priekabų nuomos, pirkimo-pardavimo veiklą. Atsakovo pagrindinė darbovietė – Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.
4.2. Pagrindinėje darbovietėje ir pas ieškovę atsakovas dirbo pagal iš anksto sudarytus darbo grafikus. Pas ieškovę atsakovas dirbo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje metu. Darbo grafiką ieškovė sudarydavo atsižvelgdama į Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos viršininko išrašytą pažymą „dėl G. G. darbo“. Su ieškovės sudarytu darbo grafiku atsakovas buvo supažindintas ir pagal jį atsakovas dirbo.
4.3. Atsakovas SMS pranešimu informavo, kad nuo balandžio 27 dienos jis yra laikinai nedarbingas. Pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, atsakovas be pateisinamos priežasties į darbą neatvyko. Pagal darbo grafiką atsakovas privalėjo dirbti gegužės 14 d. nuo 13 val. iki 17 val., 15 d. nuo 08 val. iki 12 val., 16 d. nuo 08 val. iki 12 val., 18 d. nuo 13 val. iki 17 val. Ieškovė surašė aktą dėl atsakovo neatvykimo į darbą ir apie atsakovo pravaikštą pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
4.4. Toks atsakovo elgesys susijęs su 2018 m. balandžio 26 d. įvykiu, kai atsakovas ne darbo metu ir ne darbo reikmėms, naudodamasis UAB „Sir Autorent“ mokėjimo kortele, išgrynino 2000 Eur. UAB „Sir Autorent“ buvo suteikusi teisę atsakovui mokėjimo kortele atsiskaityti už nedidelės vertės darbdavio kasdienėje veikloje patiriamas išlaidas, tačiau nesuteikė teisės atsakovui mokėjimo kortele išgryninti pinigines lėšas. 2018 m. balandžio 27 d. UAB „Sir Autorent“ direktorius H. L. pastebėjo, kad iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke SEB bankas, išgryninta 2000 Eur. Ieškovo direktorius H. L. paskambino atsakovui bei pareikalavo grąžinti pasisavintas pinigines lėšas 2000 Eur. Atsakovas į žodinį raginimą nesureagavo, todėl H. L. per V. M. SMS pranešimais pareikalavo grąžinti pasisavintas ieškovės pinigines lėšas 2000 Eur. Įspėjus atsakovą apie kreipimąsi į policiją atsakovas pasisavintus 2000 Eur grąžino įnešdamas į UAB „Sir Autorent“ atsiskaitomąją sąskaitą. Dėl šio įvykio UAB „Sir Autorent“ vadovas H. L. priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su atsakovu. SMS 2018 m. balandžio 27 d. V. M. pareikalavo iš atsakovo grąžinti jam perduotus daiktus ir parašyti prašymą. Atsakovas šių nurodymų nepaisė.
4.5. Ieškovas 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu atleido atsakovą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas atleistas iš darbo: 1) pilnai išsiaiškinus įvykio aplinkybes; 2) atsakovo elgesį įvertinus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu; 3) nustačius visas teisingai drausminei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes. Atsakovo paaiškinimo nepareikalavimas priimant 2018 m. gegužės 18 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra formalus pažeidimas. Nagrinėjamu atveju svarbus atsakovo požiūris į padarytą pažeidimą: atsakovas kaltės nepripažįsta; atsakovas savo elgesio nevertina kritiškai. Išvardintos aplinkybės rodo atsakovo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su ieškovo interesais. Toks atsakovo požiūris parodo, jog ateityje ieškovas negali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis.
5. Atsakovo G. G. atstovas adv. pad. E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino ir atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
5.1. 2017 m. balandžio 27 d. atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 7 su ieškove, kuria buvo priimtas į darbą UAB „Hovus“ mechaniko – vadybininko padėjėjo pareigose, atsakovui nustatytas darbo užmokestis – 50 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Atsakovo darbo laikas – 8 darbo valandos per mėnesį, dirbant pasirinktomis per mėnesį darbo dienomis. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė Įsakymu Nr. 1/-18/05/18 DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė darbo sutartį su atsakovu, t. y. darbo sutartį nutraukė darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. atsakovas sirgo. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. atsakovas sirgo. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atsakovui buvo suteiktos neapmokamos atostogos kitoje jo darbovietėje – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-ojoje komandoje.
5.3. Darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumas pasireiškė ir atsakovo atleidimo iš darbo procedūros neteisėtumu, nes atleidimo procesas atliktas pažeidžiant DK 58 straipsnio 4 dalį. Darbdavys atleido darbuotoją ne tik nepareikalavęs jo pasiaiškinimo, bet ir neinformavęs paties darbuotojo apie jo atleidimą. Atsakovas apie darbo sutarties nutraukimą sužinojo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašų. 2018 m. gegužės 18 d. ieškovė pateikė pranešimą atsakovui pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., kurį darbuotojas gavo 2018 m. gegužės 22 d. Darbuotojas iš darbo atleistas 2018 m. gegužės 18 d. Taigi, pranešimas dėl pasiaiškinimo buvo gautas nutrūkus darbo santykiams, t.y. darbdaviui atleidus darbuotoją, dėl ko darbuotojas nebeturėjo jokių realių galimybių pateikti neatvykimo į darbą priežastis ir / arba paaiškinimą.
5.4. 2018 m. balandžio 26 d. žodinio pokalbio metu su V. M. pastarasis darbuotojui davė nurodymą iš bendrovės sąskaitos išgryninti 2000 Eur, kurie yra reikalingi atsiskaitant su klientais. Pinigus atsakovas nuėmė ryte iš MAXIMA parduotuvėje esančio bankomato ir nunešė V. M., tačiau pastarasis liepė pasilaikyti pinigus, kol reikės. 2018 m. balandžio 27 d. gavęs iš V. M. žinutes su nurodymu grąžinti neva pasisavintas lėšas, atsakovas sunerimo dėl galimo tyčinio apkaltinimo vagyste, todėl 2018 m. balandžio 28 d. grąžino pinigus į bendrovės banko sąskaitą.
5.5. Ieškovės į bylą pateiktoje darbo sutartyje yra įrašytas, bet atsakovo nepasirašytas, darbo sutarties pakeitimas, kuriuo pakeistas darbo užmokestis ir darbo dienos trukmė, nurodant, kad atsakovas dirba laisvu grafiku 4 valandas per dieną. Atsakovas pritaria darbo ginčų komisijos aiškinimui, kad toks darbdavio vienašališkai padarytas darbo sutarties pakeitimas prieštarauja DK 45 straipsnio daliai, nes galimas tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Pažymėjo, kad esant darbo sutartimi sulygtai darbo trukmei – 8 darbo valandoms per mėnesį, dirbant pasirinktomis per mėnesį valandomis, darbuotojas neprivalėjo būti darbe būtent 2018 m. gegužės 14 d. – 2018 m. gegužės 18 d., todėl tai nelaikytina darbo pareigų pažeidimu.
6. Byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovės UAB „Hovus“ atstovui adv. T. D., pranešė, kad teismo posėdyje negalės dalyvauti dėl nepilnamečių vaikų ligos, atsakovui G. G. ir trečiojo asmens UAB „Sir Autorent“ atstovui. Teismo posėdyje dalyvavo ieškovės UAB „Hovus“ atstovas įmonės direktorius V. M., atsakovo G. G. atstovas adv. pad. E. P.. Trečiasis asmuo UAB „Sir Autorent“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atstovo nedalyvavimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos aplinkybės
7. išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2017 m. balandžio 27 d. ieškovė UAB „Hovus“, kaip darbdavys, ir atsakovas G. G. sudarė neterminuotą Darbo sutartį Nr. 7, kuria atsakovas priimtas į darbą nepagrindinėje darbovietėje ieškovės įmonėje mechaniku – vadybininko padėjėju (el. byla, b. l. 11–13, 116–118, 1 t.). Sutarties 3 punktu numatyta, kad darbuotojui mokamas 50,00 Eur (atskaičius mokesčius) mėnesinis atlyginimas. Sutarties 5 punktas numatė, kad nustatoma 8 darbo valandų per mėnesį darbo laiko trukmė, dirbant pasirinktomis per mėnesį darbo dienomis. Sutartis pasirašyta darbdavio atstovo ir darbuotojo.
8. Ieškovės į bylą pateiktos darbo sutarties skiltyje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ nurodyta, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. keičiamos su atsakovu sudarytos darbo sutarties 3 punkto sąlygos (atlyginimas keičiamas į 1000 Eur atskaičius mokesčius) ir keičiamos 5 punkto sąlygos (4 valandų darbo diena, dirbant laisvu grafiku nuo pagrindinės darbovietės). Šioje skiltyje skliausteliuose nurodyta, kad perimamos UAB „Sir Autorent“ buvusios sutarties sąlygos (el. byla, b. l. 5, 13, 1 t.). Aptariamas darbo sutarties sąlygų pakeitimas pasirašytas UAB „Hovus“ vadovo V. M. ir patvirtintas įmonės antspaudu, darbuotojo parašo po šio sutarties sąlygų pakeitimu nėra. Darbo sutartis nutraukta 2018 m. gegužės 18 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas – neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties). Šis įrašas patvirtintas darbuotojo atsakovo G. G. parašu.
9. Byloje pateiktas UAB „Hovus“ darbo laiko grafikas, kuriame nurodyta, kad atsakovas privalėjo dirbti gegužės 14 d. nuo 13 val. iki 17 val., 15 d. nuo 08 val. iki 12 val., 16 d. nuo 08 val. iki 12 val., 18 d. nuo 13 val. iki 17 val. (el. byla, b. l. 6, 1 t.). 2018 m. sausio 25 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos pažyma „Dėl G. G. darbo“ nustatyta, kad ieškovei UAB „Hovus“ buvo pateikta informacija apie atsakovo užimtumą jo pagrindinėje darbovietėje (el. byla, b. l. 7, 1 t.).
10. Atsakovui G. G. dėl ligos nedarbingumo pažymėjimą 2018 m. balandžio 27–30 dienomis išdavė IĮ Jūsų šeimos klinika, o 2015 m. gegužės 1–12 dienomis – VšĮ LR VRM poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ (el. byla, b. l. 75–76, 77–78, 123–124, 125–126, 1 t.). Atsakovas pagrindinėje darbovietėje Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-ojoje komandoje iki 2018 m. gegužės 12 d. nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo, o 2018 m. gegužės 13–27 dienomis jam suteiktos atostogos (el. byla, b. l. 83, 131, 1 t.).
11. 2018 m. gegužės 18 d. Aktu dėl G. G. neatvykimo į darbą konstatuota, kad atsakovas nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovas į darbą turėjo atvykti 2018 m. gegužės 14 d., tačiau be pateisinamos priežasties darbe nepasirodė ir apie tai jokia forma neinformavo. Kadangi G. G. neatvyko į darbą 2018 m. gegužės 14–18 dienomis neturėdamas jokios pateisinamos priežasties, UAB „Hovus“ nuo 2018 m. gegužės 18 d. atleidžia jį iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu „šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas“ (el. byla, b. l. 37, 1 t.). 2018 m. gegužės 18 d. Pranešimu apie apdraustųjų nedraudžiamuosius laikotarpius UAB „Hovus“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) pranešė apie atsakovo G. G. pravaikštą (el. byla, b. l. 50, 1 t.). Apie tai VSDFV pranešė atsakovui (el. byla, b. l. 79–80, 127–128, 1 t.).
12. 2018 m. gegužės 18 d. UAB „Hovus“ direktoriaus įsakymu Nr. 1/-18/05/18 „Dėl G. G. atleidimo iš darbo“ atsakovas atleistas iš darbo nuo 2018 m. gegužės 18 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. byla, b. l. 19, 1 t.). Įsakyme nurodyta, kad atsižvelgiama į tai, kad atsakovas be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Ieškovė apie atsakovo atleidimą 2018 m. gegužės 18 d. pranešė VSDFV (el. byla, b. l. 51, 1 t.). Apie tai VSDFV pranešė atsakovui (el. byla, b. l. 81–82, 129–130, 1 t.).
13. Atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašu ir AB SEB bankas pažyma nustatyta, kad 2018 m. balandžio 28 d. iš šios sąskaitos išgryninta 2000,00 Eur suma, 2018 m. balandžio 28 d. 2000,00 Eur suma įmokėta į minėtą sąskaitą (el. byla, b. l. 20, 1 t., b. l. 78, 2 t.).
14. Byloje pateiktas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis. SMS tekstas, išsiųstas balandžio 27 d. 22:26 val. „Labas. Prašau iki šių metų balandžio 30 d. 10val. grąžinti iš „Sir Autorent“ įmonės pasisavintas lėšas (2000 eur) ir parašyti Prašymą. Priešingu atveju kreipsimės policiją dėl vagystės (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo). „Sir Autorent“ įmonės vadovo vardu“. Balandžio 30 d. 10:29 val. išsiųsta SMS tokiu tekstu „Prašo Hannes, kad nedelsiant grąžintumei įmonei priklausančius daiktus / turtą (SIM kortelę ir telefoną, banko, kuro korteles, Caddy ir Sprinter raktus, nuo sandėlio ir biuro raktus) bei parašytumei Prašymą. Jei šiandien iki 15val. viskas, kas išvardinta, nebus pristatyta / padaryta, teks kreiptis į policiją dėl vagystės, kadangi tavo paskutinė darbo diena mūsų įmonėje buvo ketvirt. (nuo penktad. tu nebedirbi)“. Balandžio 30 d. 11:01 val. išsiųsta SMS sekančiu tekstu „Jei iki 15val. visko nepristatysi (įmonei priklausančių daiktų/turto bei Prašymo), apie tavo poelgį (apie atleidimą iš darbo pagal griežtą papeikimą už kėsinimąsi svetimą turtą) sužinos ir tavo pagrindinis darbdavys (ne tik policija). Sir Autorent“ (b. l. 8–9, 1 t.).
15. Ieškovė UAB „Hovus“ kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš įmonės ir ištirti, ar G. G. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių (el. byla, b. l. 2–5, 2 t.). Ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu atsisakyta pradėti (el. byla, b. l. 67–74, 2 t.).
16. VSDFV duomenimis ir UAB „Sir Autorent“ direktoriaus įsakymu Nr. 1/-18/05/1/ nustatyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas buvo atleistas ne tik iš UAB „Hovus“, bet ir iš UAB „Sir Autorent“ DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. byla, b. l. 71–73, 119–121, 1 t., b. l. 12, 2 t.).
17. 2018 m. liepos 11 d. Komisija sprendimu Nr. DGKS-3686 nutarta: 1) atsakovo G. G. atleidimą iš darbo UAB "Hovus" pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu, 2) laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, 3) priteisti išmokėti atsakovo G. G. naudai iš ieškovės UAB „Hovus“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos 828,80 Eur ir po 22,40 Eur už kiekvieną dieną nuo 2018 m. liepos 12 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (el. byla, b. l. 33–36, 104–107, 1 t.).
III. Teismo argumentai
18. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl fakto, ar buvo pagrindas atsakovui fiksuoti pravaikštą 2018 m. gegužės 14–18 dienomis, ir tuo pagrindu atleisti atsakovą iš darbo.
19. Byloje šalys pripažįsta aplinkybę, jog ieškovė UAB „Hovus“ ir trečiasis asmuo UAB „Sir Autorent“ yra tarpusavyje susijusios įmonės, viena jų užsiėmė automobilinių priekabų nuoma, kita įmonė – jų prekyba. Šiose įmonėse dirbo tie patys darbuotojai.
20. Byloje pateiktas UAB „Hovus“ darbo laiko grafikas, kuriame nurodyta, kad atsakovas privalėjo dirbti gegužės 14 d. nuo 13 val. iki 17 val., 15 d. nuo 08 val. iki 12 val., 16 d. nuo 08 val. iki 12 val., 18 d. nuo 13 val. iki 17 val. (el. byla, b. l. 6, 1 t.).
21. Tačiau 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta S. Ž. parodė, kad ji dirbo UAB „Hovus“ administratorės pareigose. Liudytoja parodė, kad jos darbo laikotarpiu nei UAB „Hovus“, nei UAB „Sir Autorent“ atsakovui G. G. darbo grafikai nebuvo sudarinėjami. Liudytojai darbo grafikus pasirašyti pateikė įmonės buhalterė, kai prasidėjo procesas darbo ginčų komisijoje. Liudytojai žinoma aplinkybė, jog atsakovas G. G. priėmimo į darbą metu pasirašant darbo sutartį, joje pasirašė ne toje sutarties blanko vietoje, tuščiame neužpildytame lape. Tame pačiame posėdyje liudytoja apklausta E. M. parodė, kad buhalterinių paslaugų sutarties pagrindu įmonėms UAB „Hovus“ ir UAB „Sir Autorent“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Liudytojai žinoma aplinkybė, jog atsakovas G. G. nepasirodė darbe po to, kai išgrynino 2000,00 Eur sumą iš įmonės sąskaitos. Liudytoja direktoriaus nurodymu užpildė įrašą apie darbo sutarties su atsakovu G. G. nutraukimą. Ji matė esant atsakovo parašą darbo sutarties blanke darbo sutarties nutraukimo grafoje, tačiau atsakovo jo atleidimo iš darbo dieną nematė. Atsakovo parašas originaliame darbo sutarties egzemplioriuje neužpildytoje darbo sutarties nutraukimo grafoje buvo nuo sutarties sudarymo momento, pasirašydamas darbo sutartį atsakovas suklydo. Darbo sutartį liudytoja rado dokumentų segtuve, ji nesudarinėjo darbo sutarties su atsakovu. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais.
22. 2018 m. gruodžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas G. G. paaiškino, kad po to, kai baigėsi jo laikinojo nedarbingumo laikotarpis buvo darbe kiekvieną dieną, po 2 valandas. Realiai rašytinis darbo grafikas nebuvo sudarytas, atsakovas dirbo 8 valandas per dieną pagal žodinį darbo grafiką, jį sudarydavo administratorė ir direktorius, jie pranešdavo, kokius darbu reikia atlikti. UAB „Hovus“ atsakovui pakako dirbti vieną 8 valandų darbo dieną ir darbo sutarties sąlygos jau bus įvykdytos tinkamai. Žodinio susitarimo pagrindu atsakovas dirbo kiekvieną dieną laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje metu nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Ieškovės UAB „Hovus“ atstovas direktorius V. M. 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas darbo sutarties sudarymo metu suklydo pasirašydamas ir pasirašė ne toje sutarties teksto vietoje. Šią sutartį ruošė buhalterė. Atsakovas darbe nepasirodė po to, kai išgrynino didelę pinigų sumą. Atsakovui pranešimas apie jo atleidimą iš darbo buvo išsiųstas SMS žinute ir registruotu laišku. Atsakovo atleidimo iš darbo dieną, atsakovas darbo sutartyje apie jos nutraukimą nepasirašė, jam pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą atleidimo dieną nebuvo įteiktas. Darbo grafikus įmonėje sudarinėdavo įmonės buhalterė, atsižvelgdama į atsakovo užimtumą jo pagrindinėje darbovietėje. Atsakovas ieškovės įmonėje UAB „Hovus“ dirbo kelias valandas per mėnesį. 8 valandas per dieną atsakovas dirbo ir UAB „Hovus“ ir UAB „Sir Autorent“, UAB „Hovus“ atsakovas buvo įdarbintas todėl, kad galėtų tinkamai atstovauti UAB „Hovus“ institucijose, pavyzdžiui VĮ Regitra, įregistruojant ar išregistruojant automobilius. Jis dirbo pilną darbo dieną UAB „Sir Autorent“, o UAB „Hovus“ dirbo, kad galėtų tinkamai atstovauti įmonę. Šių įmonių akcininkai yra tie patys asmenys.
23. Teismo vertinimu, byloje pateiktas rašytinis atsakovo darbo grafikas (el. byla, b. l. 6, 1 t.) prieštarauja kitiems byloje pateiktiems rašytiniems įrodymams. Šalių pasirašytos darbo sutarties 5 punktas numatė, kad atsakovui nustatoma 8 darbo valandų per mėnesį darbo laiko trukmė, dirbant pasirinktomis per mėnesį darbo dienomis. Aptariamame darbo grafike numatyta, kad atsakovas 2018 m. gegužės mėnesį turėtų dirbti pagal jam nustatytą grafiką iš viso 68 valandas, kas iš esmės neatitinka darbo sutartimi sulygto atsakovo darbo laiko. Ieškovės į bylą pateiktoje darbo sutartyje yra įrašytas, bet ieškovo nepasirašytas, darbo sutarties pakeitimas, kuriuo pakeistas darbo užmokestis ir darbo dienos trukmė, nurodant, kad ieškovas dirba laisvu grafiku 4 valandas per dieną. Teismas šį darbo sutarties pakeitimą vertina, kaip padarytą darbdavio vienašališkai, nes pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (DK 45 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog darbo sutarties 3 p. ir 5 p. buvo pakeisti abiejų šalių sutarimu. Ieškovei vienašališkai pakeitus darbo sutarties 3 p. ir 5 p. sąlygas, nesant duomenų apie tai, kad atsakovas sutiko su tokiais darbo sutarties sąlygų pakeitimais, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas turėjo pareigą vykdyti pakeistas darbo sutarties sąlygas, t. y. dirbti 4 darbo valandų darbo dieną laisvu metu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje. Teismo vertinimu byloje liko neįrodyta, jog atsakovas turėjo pareigą dirbti 2018 m. gegužės 14–18 dienomis į bylą pateikto darbo grafike nurodytomis valandomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas padarė pravaikštą aptariamu laiku. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais ir atsakovo paaiškinimais apie tai, kad įmonėje nebuvo sudaromi rašytiniai darbo laiko grafikai, o atsakovas vykdydamas darbo sutartį dirbo mažiau nei 8 darbo valandas per mėnesį, dirbant pasirinktomis per mėnesį darbo dienomis. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas padarė darbo drausmės pažeidimą, nesilaikydamas darbo laiko grafiko.
24. Vadovaujantis DK 58 straipsniu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės ar darbo sutarties normos, pažeidimą. Priežastimi nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pats darbo pareigų pažeidimas (DK 58 str. 1–2 d.). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia (DK 58 str. 4 d.). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 str. 5 d.).
25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas ginčija darbdavio nurodyto pažeidimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog darbo pareigų pažeidimo faktas konstatuotas teisėtai ir pagrįstai, darbdavys laikėsi įstatymu nustatytos tvarkos dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, tenka darbdaviui. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. surašė Aktą dėl G. G. neatvykimo į darbą 2018 m. gegužės 14–18 dienomis be pateisinamos priežasties (el. byla, b. l. 45, 1 t.), ir tą pačią dieną priėmė įsakymą Nr. 1/-18/05/18, kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad G. G. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2018 m. gegužės 14–18 dienomis, atleido jį iš darbo nuo 2018 m. gegužės 18 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas) (el. byla, b. l. 19, 1 t.). Byloje taip pat nustatyta, kad iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos atsakovui buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. Teismo posėdyje UAB „Hovus“ vadovas V. M. patvirtino, kad pranešimas atsakovui apie atleidimą iš darbo buvo išsiųstas registruotu laišku ir SMS žinute, atleidimo iš darbo dieną įmonės administracijos darbuotojai su atsakovu nebuvo susitikę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas jo atleidimo iš darbo dieną neturėjo galimybės pateikti paaiškinimo dėl konstatuoto darbo drausmės pažeidimo, o įmonės vadovas neturėjo galimybės įvertinti atsakovo neatvykimo į darbą priežasčių. Teismas sprendžia, jog ieškovė pilnai neištyrusi galimo darbo pareigų pažeidimo, nenustačiusi visų aplinkybių, negavusi atsakovo pasiaiškinimo, neįvertinusi pažeidimo sunkumo ir padarinių, darbo sutartį su G. G. nutraukė dėl pažeidimo, kurio faktiškai atsakovas nepadarė, t. y. dėl neatvykimo į darbą be pateisinamų priežasčių. Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju iš esmės buvo pažeista atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu procedūra.
26. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).
27. Pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taikytina nustatyta sankcija – išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (DK 218 str. 4 d.). Byloje pateikti duomenys apie atsakovui G. G. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2018 m. vasario–balandžio mėnesiais (el. byla, b. l. 8, 2 t.). Šie duomenys sutampa su byloje pateiktais VSDFV duomenimis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas (el. byla, b. l. 71–74, 1 t.). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą nustato Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496. Aprašo 5.1. p. nurodyta, kad darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis/darbo užmokestis. Komisija konstatavo, kad vadovaujantis VSDFV byloje pateiktais duomenimis ir Vyriausybės nustatyta tvarka, apskaičiuotas ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 22,40 Eur. Atsakovė nepateikė kitų duomenų apie ieškovo vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, todėl teismas vadovaujasi Komisijos apskaičiuotu atsakovo vidutinio vienos dienos darbo užmokesčiu. Atsakovo naudai iš ieškovės išieškotina 4233,60 Eur (189 d. d. x 22,40 Eur), skaičiuojant nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo darbo dienos (2018 m. gegužės 19 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2019 m. balandžio 15 d.) ir po 22,40 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
28. Atsakovas šioje byloje patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. byla, b. l. 198–199, 200, 1 t.), ieškovė patyrė 100,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. byla, b. l. 31, 1 t.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo iš uždarojoje akcinėje bendrovėje „Hovus“, į. k. 303245239, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu.
Laikyti, kad darbo sutartis tarp G. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“ nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti išmokėti atsakovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“, į. k. 303245239, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2018 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos 4233,60 Eur (keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt tris Eur 60 ct, priskaitytina suma) ir po 22,40 Eur (dvidešimt du Eur 40 ct) (priskaitytina suma) už kiekvieną darbo dieną nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Priteisti atsakovui G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“, į. k. 303245239, 300,00 Eur (trijų šimtų Eur 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.