- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-73-380/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02040-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- A. L., A. L. Lietuvos
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo Viačeslavo Žarkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą.
Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo A. L. Lietuvos valstybei priteista 237 019,23 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad: A. L. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės: jis, būdamas UAB „M. U.“ (pakeistas pavadinimas iš „L“) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas išankstinį tikslą apgaule UAB „M. U.“ naudai ir interesais išvengti didelės vertės turtinės prievolės – pelno ir socialinio mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą už laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2007-08-20 savo vadovaujamos UAB „M. U.“ vardu parduotą metalo laužą Vokietijos įmonei „S“ (registruotai (duomenys neskelbtini)) ir „W (registruotai (duomenys neskelbtini)), 2005 ir 2006 metais organizavo ofšorinių įmonių „U „V“, „N“, „G banko sąskaitų atidarymą kitų asmenų vardu ir Vokietijos įmonių atstovams siuntė prašymus pinigus pervesti į ofšorinių įmonių banko sąskaitas, būtent: A. L. savo vadovaujamos UAB „L“ vardu pagal įmonės „S“ atstovų išrašytas kredito avizas per 16 kartų pardavė 312 863 kg metalo laužo už 864 384,57 Eur (2 984 547,05 Lt): 2005-08-16 Nr. E+106052 pardavė 13 819 kg metalo laužo už 20 893,33 Eur; 2005-08-16 Nr. E+106094 pardavė 7440 kg metalo laužo už 4389,60 Eur; 2005-08-16 Nr. E+106097 pardavė 3425 kg metalo laužo už 1027,50 Eur; 2005-09-05 Nr. E+106106 pardavė 22 240 kg metalo laužo už 48 936,59 Eur; 2005-10-12 Nr. E+106187 pardavė 26 170 kg metalo laužo už 53 936,11 Eur; 2005-11-03 Nr. E+106235 pardavė 20 350 kg metalo laužo už 50 897,24 Eur; 2005-11-07 Nr. E+106241 pardavė 26 277 kg metalo laužo už 67 924,42 Eur; 2005-11-24 Nr. E+106301 pardavė 22 800 kg metalo laužo už 56 299 Eur; 2005-11-25 Nr. E+106286 pardavė 26 660 kg metalo laužo už 66 762,30 Eur; 2005-12-07 Nr. E+106341 pardavė 26 693 kg metalo laužo už 80 914,25 Eur; 2006-02-17 Nr. E+106512 pardavė 19 875 kg metalo laužo už 68 102,04 Eur; 2006-02-24 Nr. E+106513 pardavė 22 925 kg metalo laužo už 84 277,25 Eur; 2006-03-07 Nr. E+106545 pardavė 23 560 kg metalo laužo už 89 999,20 Eur; 2006-03-24 Nr. E+106578 pardavė 1457 kg metalo laužo už 3933,90 Eur; 2006-03-28 Nr. E+106614 pardavė 24 480 kg metalo laužo už 81 831,44 Eur; 2006-04-06 Nr. E+106654 pardavė 24 692 kg metalo laužo už 84 260,40 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L., siekdamas UAB „L“ naudai ir interesais išvengti turtinės prievolės ir nuslėpti bendrovės gautas pajamas už parduotą metalo laužą, laikotarpiu nuo 2005-09-16 iki 2005-10-14, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, AB bankas „S“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), per Rusijos Federacijos pilietį G. I., nesuvokusį A. L. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo ofšorinių įmonių „U banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „V“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „N“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą, o laikotarpiu nuo 2006-03-09 iki 2006-03-20, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, per Rusijos Federacijos pilietį D. V., nesuvokusį A. L. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo „G banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L. Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „S“ atstovams 2005 m. nusiuntė prašymus dėl pinigų pervedimo: ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau nenustatytu laiku ir būdu, nurodė pervesti pinigus į „N“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-10-17 15.10 val. faksu iš AB bankas „S“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti pinigus į „U banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-11-29 11.22 val. faksu iš UAB „B“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti pinigus į „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-11-29 11.23 val. faksu iš UAB „B“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti pinigus į „V“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-09 11.31 val. faksu iš AB bankas „S“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti pinigus į „V“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-05-08 16.37 val. faksu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto fakso numerio nurodė pervesti pinigus į „G banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės „S“ atstovai, vykdydami A. L. prašymus, nesuvokdami jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, padarė pavedimus: 2005-08-23 į įmonės „N“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20 893,33 Eur, 2005-09-08 į įmonės „N“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 Eur, 2005-09-21 į įmonės „U banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 23 321 Eur, 2005-10-18 į įmonės „U banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 53 382,51 Eur, 2005-11-04 į įmonės „U banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 36 000 Eur, 2005-11-09 į įmonės „U banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 36 000 Eur, 2005-11-18 į įmonės „U banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 47 001,16 Eur, 2005-11-29 į įmonės „U banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 25 000 Eur, 2005-12-01 į įmonės „V“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 25 000 Eur, 2006-03-24 į įmonės „V“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 63 210,19 Eur, 2006-04-03 į įmonės „V“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 Eur, 2006-04-10 į įmonės „V“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 81 249,44 Eur, 2005-12-14 į įmonės „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 Eur, 2005-12-21 į įmonės „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur, 2005-12-28 į įmonės „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 41 061,30 Eur, 2006-01-02 į įmonės „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 44 457,05 Eur, 2006-02-21 į įmonės „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 60 000 Eur, 2006-02-28 į įmonės „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20 000 Eur, 2006-03-02 į įmonės „N“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 Eur, 2006-05-08 į įmonės „G banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 83 130,40 Eur. Taigi iš viso į ofšorinių įmonių sąskaitas už UAB „L“ parduotą metalo laužą „S“ pervedė 854 706,47 Eur (2 951 130,49 Lt). A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, apie UAB „L“ laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2006-03-29 vykdytą metalo laužo pardavimą ir gautas pajamas neinformavo UAB „L“ buhalterės J. T., neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl įvykę metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos nebuvo įtraukti į UAB „L“ buhalterinę apskaitą, nedeklaruotos 2005 m. UAB „M. U.“ (buvusi UAB „L“) metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma FR0475 (mokestinis laikotarpis nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31) 1 560 598 Lt pajamos, gautos iš „S“, bei privalomas mokėti 15 proc. pelno mokestis – 234 090 Lt. 2006 m. UAB „M. U.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma (duomenys neskelbtini) (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) nedeklaravo gautų pajamų – 1 423 949 Lt iš „S“ bei privalomo mokėti 15 proc. pelno mokesčio – 213 592 Lt. 2006 m. UAB „M. U.“ metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje forma KIT702 (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) nedeklaravo 1 423 949 Lt mokesčio bazės už parduotą metalo laužą „S“ bei privalomo mokėti socialinio mokesčio – 56 958 Lt. UAB „M. U.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, forma FR0475 (mokestinis laikotarpis nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31), metinę pelno mokesčio deklaraciją, forma (duomenys neskelbtini) (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31), UAB „M. U.“ metinę socialinio mokesčio deklaraciją, forma KIT702 (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31), per elektroninę deklaravimo sistemą 2006-09-30, 2007-10-28 ir 2007-10-01 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. A. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, savo vadovaujamos UAB „M. U.“ vardu pagal įmonės „W atstovų išrašytas sąskaitas per 11 kartų pardavė 167 822 kg metalo laužo už 504 806,87 Eur (1 742 997,18 Lt): 2007-02-20 Nr. 322453 pardavė 21 568 kg metalo laužo už 52 097,96 Eur; 2007-02-26 Nr. 322591 pardavė 21 772 kg metalo laužo už 40 777,55 Eur; 2007-03-20 Nr. 322741 pardavė 16 360 kg metalo laužo už 44 216,10 Eur; 2007-03-20 Nr. 323420 pardavė 2690 kg metalo laužo už 5220 Eur; 2007-06-18 Nr. 323556 pardavė 22 920 kg metalo laužo už 72 284 Eur; 2007-06-22 Nr. 323624 pardavė 21 940 kg metalo laužo už 103 776,20 Eur; 2007-07-03 Nr. 323722 pardavė 19 034 kg metalo laužo už 60 188,71 Eur; 2007-07-03 Nr. 323921 pardavė 1728 kg metalo laužo už 2810,55 Eur; 2007-07-10 Nr. 323918 pardavė 4780 kg metalo laužo už 8292,80 Eur; 2007-07-10 Nr. 323931 pardavė 12 740 kg metalo laužo už 44 359 Eur; 2007-08-20 Nr. 324266 pardavė 22 290 kg metalo laužo už 70 784 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L., siekdamas UAB „M. U.“ naudai ir interesais išvengti turtinės prievolės ir nuslėpti bendrovės gautas pajamas už parduotą metalo laužą, Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „W atstovams 2007 m. nusiuntė prašymus dėl pinigų pervedimo: 2007-02-21 12.28 val. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) „W darbuotojai J. V. nurodė pinigus pervesti į „I“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-27 12.56 val. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) nurodė 80 proc. vertės nuo paskutinės siuntos pervesti į „I“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau nenustatytu laiku ir būdu, nurodė pervesti pinigus į „I“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau nenustatytu laiku ir būdu, nurodė pervesti pinigus į „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-19 16.37 val. faksu iš UAB „T. G.“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti pinigus į „E“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-20 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir būdu nurodė pervesti pinigus į „E“ banko sąskaitą; 2007-06-25 14.05 val. faksu iš UAB „T. G.“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 103 776,20 Eur į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-05 11.12 val. faksu iš UAB „T. G.“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti pinigus į „C“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-06 11.18 val. faksu iš UAB „T. G.“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pinigus pervesti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-25 10.15 val. faksu iš UAB „T. G.“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 55 462,35 Eur į „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-08-21 15.31 val. faksu iš UAB „T. G.“ fakso Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 70 784 Eur į „W“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės „W atstovai, vykdydami A. L. prašymus, nesuvokdami jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, padarė pavedimus: 2007-02-21 į įmonės „I“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 52 097,96 Eur, 2007-02-27 į įmonės „I“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000 Eur, 2007-03-08 į įmonės „I“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 777,55 Eur, 2007-03-26 į įmonės „I“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 44 216,10 Eur, 2007-06-20 į įmonės „E“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 72 284 Eur, 2007-06-26 į įmonės „E“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 103 776,20 Eur, 2007-07-09 į įmonės „C“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 60 188,71 Eur, 2007-07-27 į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 55 462,35 Eur, 2007-08-22 į įmonės „W“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 70 784 Eur. Tokiu būdu iš viso į ofšorinių įmonių sąskaitas už UAB „M. U.“ parduotą metalo laužą „W pervedė 499 586,87 Eur (1 724 973,54 Lt). A. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, apie UAB „M. U.“ laikotarpiu nuo 2007-02-20 iki 2007-08-20 vykdytą metalo laužo pardavimą ir gautas pajamas neinformavo UAB „M. U.“ buhalterės J. T., neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl įvykę metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos nebuvo įtraukti į UAB „M. U.“ buhalterinę apskaitą, nedeklaruotos 2007 m. UAB „M. U.“ metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma (duomenys neskelbtini) (mokestinis laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31) 1 742 997 Lt pajamos, gautos iš „W bei privalomas mokėti 15 proc. pelno mokestis – 261 450 Lt. 2007 m. metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje forma KIT702 (mokestinis laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31) nedeklaravo 1 742 997 Lt mokesčio bazės už parduotą metalo laužą „W bei privalomo mokėti socialinio mokesčio – 52 290 Lt. UAB „M. U.“ metinę pelno mokesčio deklaraciją forma (duomenys neskelbtini) (mokestinis laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31), UAB „M. U.“ metinę socialinio mokesčio deklaraciją formą KIT702 (mokestinis laikotarpis nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31) per elektroninę deklaravimo sistemą 2008-10-01 ir 2008-10-02 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi A. L. jo vadovaujamos UAB „M. U.“ naudai ir interesais apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti 205 378,82 Eur (709 132 Lt) pelno mokesčio ir 31 640,41 Eur (109 248 Lt) socialinio mokesčio į valstybės biudžetą.
1.2. Be to, A. L. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „M. U.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: A. L., būdamas UAB „M. U.“ (pakeistas pavadinimas iš UAB „L“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 19 straipsnio nuostatas, numatančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01 apgaulingai tvarkė UAB „M. U.“ buhalterinę apskaitą, būtent: laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2006-03-29 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė 30 895 kg metalo laužo iš viso už 739 091,72 Eur (2 551 935,89 Lt) pardavimo Vokietijos įmonei „S“ ir laikotarpiu nuo 2005-08-23 iki 2006-05-08 20 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė 854 706,47 Eur (2 951 130,50 Lt) gauto apmokėjimo už parduotą metalo laužą bei neužregistravo apskaitos registruose; laikotarpiu nuo 2007-02-20 iki 2007-08-20 11 atvejų apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė metalo laužo pardavimo Vokietijos įmonei „W už 504 806,87 Eur (1 742 997,18 Lt) ir laikotarpiu nuo 2007-02-21 iki 2007-08-22 9 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė 499 586,87 Eur (1 724 973,54 Lt) gauto apmokėjimo už parduotą metalo laužą bei neužregistravo apskaitos registruose; neišsaugojo 12 vnt. UAB „L“ pardavimo sąskaitų: 2005-08-13 Nr. LTM2005032, 2005-10-08 Nr. LTM2005039, 2005-10-29 Nr. LTM2005040, 2005-11-13 Nr. LTM2005041, 2005-11-19 Nr. LTM2005042, 2005-11-21 Nr. LTM2005043, 2005-11-30 Nr. LTM2005044, 2006-02-14 Nr. LTM2006007, 2006-02-21 Nr. LTM2006008, 2006-03-03 Nr. LTM2006004, 2006-03-18 Nr. LTM2006004, 2006-03-29 Nr. LTM2006009. Taigi A. L. apgaulingai tvarkė UAB „M. U.“ (UAB „L“) buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „M. U.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, A. L. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to nepagrįstai A. L. yra pripažintas kaltu.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Teismas padarė išvadą, kad A. L., apskaitos dokumentais nepagrįsdamas gauto mokėjimo už parduotą metalo laužą ir jo neužregistruodamas apskaitos registruose bei neišsaugodamas 12 vnt. UAB „L“ pardavimo sąskaitų, apgaulingai tvarkė UAB ,,M. U.“ (UAB ,,L“) buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01 negalima iš dalies nustatyti minėtos įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apelianto nuomone, iš šio kaltinimo negalima suprasti, ar A. L. nuteistas už apgaulingos apskaitos tvarkymą, ar už apskaitos dokumentų neužregistravimą ir neišsaugojimą. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais veiksmais nuteistasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantas nurodo, jog iš skundžiamo nuosprendžio negalima suprasti, kaip turėjo būti apskaitos dokumentais pagrįstas parduotas metalo laužo apmokėjimas. Parduotos prekės fiksuojamos sąskaita faktūra bei banko išrašais apie apmokėjimo gavimą. Jeigu A. L. nepateikė įmonės buhalterei išrašo iš banko apie gautą apmokėjimą, tai už buhalterinės apskaitos dokumentų neužregistravimą ar nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 223 straipsnyje.
2.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas A. L. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu. Pagal teismų praktiką, ūkio vadovas atsako už apgaulingą buhalterines apskaitos tvarkymą tuo atveju, jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą arba nors ir ne pats veda buhalterinę apskaitą, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus. Šioje byloje nenustatyta, kad A. L. sunaikino ar paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl jis negalėjo būti šio nusikaltimo subjektu.
2.4. Pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 222 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė jo padaryta veika. Byloje turėjo būti išsiaiškinta, ar visos ūkinės finansinės operacijos buvo įtrauktos į apskaitą ir patvirtintos dokumentais, įrodyta, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (neapskaitant, nevisiškai apskaitant ar prirašant ūkinės veiklos duomenis) nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, įvertinti turto. Specialistų išvadose daroma išvada, jog dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo dydžio laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01. Tačiau, jei nebuvo atliktas įmonės veiklos patikrinimas laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01 bei neįvertintas turtas, abejotina, ar galima pripažinti, kad pagrįstai padaryta išvada, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos rezultatų bei įvertinti turto laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01.
2.5. Apelianto teigimu, teismas nevykdė savo pareigos tinkamai ištirti byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė, apsiribojo tik šių bylos dokumentų išvardijimu, neatskleidžiant jų turinio.
2.6. Specialistė D. G. parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu pardavimai iš metalo laužo veiklos buvo deklaruoti, įsigijimai taip pat. Taip pat specialistė nurodė, kad įmonės balanse nebuvo tiek pinigų metalo laužo įsigijimui, metalui įsigyti reikėjo virš 1 000 000 Lt. Prieš parduodama, įmonė metalo laužą turėjo įsigyti, tačiau tokių duomenų nerado. Taigi specialistė negalėjo paneigti nuteistojo parodymų, kad jo vadovaujama įmonė kaltinime nurodytu laikotarpiu spalvotojo metalo laužo, kuris vėliau buvo parduotas Vokietijos bendrovėms, neįgijo, o neįgyto metalo laužo negalėjo realizuoti.
2.7. Patikrinimo laikotarpiu prekes Vokietijos įmonei „S“ gabeno krovinių pervežimo įmonės UAB „A.“, UAB „AB“, UAB „R“, UAB „S“, UAB „M“. Transportavimo paslaugas bankiniu pavedimu apmokėjo UAB „AB“, UAB „S“. Patikrinimo metu negauta jokių duomenų apie tai, kad UAB „L“, kaip krovinių siuntėja, būtų mokėjusi už transportavimo paslaugas. Todėl būtų nelogiška, kad transporto paslaugas teikiančios įmonės atliko šią paslaugą UAB „L“ neatlygintinai. Nė viena transporto paslaugas teikianti įmonė arba vežėjas PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „L“ apmokėjimui, nepateikė. Apelianto nuomone, PVM sąskaita faktūra būtų rašytinis įrodymas, kad ūkinis įvykis įvyko arba kad sandoris buvo sudarytas.
2.8. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „L“ metalo supirkimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojosi iš UAB „M“. Tuo pačiu metu UAB „AB“ užsakymu 2005-11-18 metalo laužo pakrovimo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatomas šios aikštelės savininkas (naudotojas).
2.9. Specialistė V. G. parodė, kad metalo laužas nebuvo įtrauktas į apskaitą. Kad metalas buvo įsigytas, nenustatyta. Ji tyrė klausimus, kokius uždavė tyrėjas, tyrė pardavimo ūkines operacijas, pirkimo netyrė. Kaip matyti, nė vienas iš specialistų netikrino metalo laužo pirkimų, o savo išvadas darė tiesiog remdamiesi Vokietijos mokesčio administratoriaus duomenimis. Tuo pačiu metu buvo konstatuota, kad įmonė neturėjo lėšų įsigyti tokį kiekį metalo laužo. Jeigu UAB „L“ neturėjo lėšų tam, kad įsigytų tyrimo metu nustatyto metalo laužo kiekį, kyla pagrįstas klausimas, kas, kada ir iš kokių lėšų įsigijo metalo laužą, kuris buvo siunčiamas UAB „L“ vardu Vokietijos įmonėms, ir kas buvo pajamų gavėjas. Nė vienas iš specialistų, kurie tyrė įmonės veiklą, nenustatė metalo laužo savininko. Jeigu teismas nustatė, kad UAB „L“ buvo metalo laužo siuntėjas, tai kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad metalo laužo siuntėjas ir metalo laužo savininkas yra tas pats asmuo UAB „L“. Teismas netyrė versijos, kad A. L. įmonės vardu galėjo siųsti svetimą krovinį. Taip pat nebuvo tiriama versija, ar A. L. galėjo kaip fizinis asmuo supirkinėti metalo laužą ir toliau jį realizuoti užsienio bendrovėms, prisidengdamas UAB „L“. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-9-360/2015, kurioje buvo nustatyta, kad A. L. 2005 m. aktyviai užsiimdavo metalo laužo supirkimu iš fizinių asmenų ir jo realizavimu kaip fizinis asmuo.
2.10. Nagrinėjamu atveju nebuvo tiriama nei įmonės veikla, nei jos turtas, nei nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis, struktūra, paprasčiausiai buvo nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai, tačiau nebuvo atliktas tyrimas, kad būtų nustatyta, kaip šie pažeidimai lėmė kaltinime nurodytų padarinių atsiradimą. Tiek prokuroras kaltinamajame akte, tiek teismas nuosprendyje paprasčiausiai atkartojo BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus visus alternatyvius padarinius, nepagrįsdami, kaip šių padarinių atsiradimą galėjo lemti A. L. padaryta veika, juo labiau, kai byloje yra duomenys, kad A. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-383-380/2008 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2005-04-01 iki 2005-12-31. Iš teismo nuosprendžio neaišku, ar teismas, darydamas išvadą dėl BK 222 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo, tai yra nurodydamas, kad dėl A. L. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „L“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01, atsižvelgė į tai, kad A. L. jau nuteistas už šią veiką. Byloje nėra duomenų, kad dėl A. L. neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-09-01 kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai. Apelianto manymu, teismas, antrą kartą nuteisdamas A. L. už tą pačią veiką, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį, BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnį.
2.11. Šioje byloje teismo nustatyta sukčiavimo schema buvo tokia: A. L., būdamas UAB „M. U.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2007-08-20 savo vadovaujamos įmonės vardu Vokietijos įmonėms „S“ bei „W pardavė kaltinime nurodytą kiekį metalo laužo ir siuntė prašymus pinigus už parduotą metalo laužą pervesti į ofšorinių įmonių banko sąskaitas, kelių ofšorinių įmonių banko sąskaitų atidarymą A. L. organizavo per kaltinime nurodytus jo daromos nusikalstamos veikos nesuvokusius Rusijos Federacijos piliečius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L. apie įmonės vykdytą metalo laužo pardavimą ir gautas pajamas neinformavo įmonės buhalterės, neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl įvykę metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, o pajamos nedeklaruotos. Teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu A. L. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 205 378,82 Eur (709 132 Lt) pelno ir 31 640,41 Eur (109 248 Lt) socialinių mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Nuteistasis ir jo gynėjas su tokia teismo išvada nesutinka, mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pažeidė įrodinėjimo taisykles.
2.12. Esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės pavartojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės pavartojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, siekiant išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu Mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apgaulė PVM, pelno mokesčio sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM, pelno mokesčio mokėtojo santykį su Mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM ar pelno mokesčio deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. A. L., norėdamas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai fiktyvių bendrovių PVM deklaracijas, turėtų jas taip pat suklastoti. Už deklaracijų nepateikimą, siekiant nuslėpti ar nuslepiant mokesčius, kuo nagrinėjamoje byloje buvo kaltinamas A. L., yra numatyta ir administracinė (ATPK 172¹ straipsnis), ir baudžiamoji (BK 221 straipsnis) atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčių nesumokėjimu, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nustatyta BK 219, 220 ir 221 straipsniuose. Sistemiškai analizuojant BK normas, deklaracijos nepateikimas negali būti vertinamas kaip apgaulės būdas PVM ar pelno mokesčio sukčiavimo bylose. Todėl darytina išvada, kad A. L. padaryta veika negali būti traktuojama kaip turtinės prievolės išvengimas apgaule. Teismas netinkamai kvalifikavo A. L. veiką ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.13. Ekspertizės aktų išvadas teismas traktavo ne A. L. naudai. Tačiau nuteistojo A. L. nuomone, ekspertų išvados dar kartą patvirtina, kad kaltinimas buvo grindžiamas prielaidomis ir bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų jo kaltei patvirtinti. 2016-08-26 ekspertizės akte, kuriame buvo tiriami tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, nurodyta, kad tarptautiniuose krovinio transportavimo važtaraščiuose, kuriuose siuntėju nurodyta UAB „L“, originaluose rankraštinius įrašus skiltyse parašė A. L.. Kitose šios ekspertizės išvados dalyse, kuriose buvo tiriamos pateiktų dokumentų kopijos, nurodyta, jog tikėtina, kad ekspertui pateiktuose dokumentuose pasirašė A. L.. Atsižvelgiant į šias išvadas, galima konstatuoti, kad teismas savo išvadas grindė prielaidomis ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
2.14. Ekspertizės aktu taip pat buvo atliktas tyrimas autorystės raštų, kurie buvo siunčiami į Vokietiją su prašymu dėl pinigų pervedimo į ofšorinius bankus. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje laikoma, jog įrodyta, kad būtent A. L. rašė ir siuntė prašymus Vokietijos įmonėms „S“ ir „W Tačiau ekspertizės akte ekspertas padarė tikėtinas išvadas dėl A. L. parašo prašymuose Nr. 10, 11, 12, 15. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, jog tikėtina, kad raštą Nr. 5 pasirašė ne A. L., o rašto Nr. 3 autoriaus nepavyko nustatyti. Iš 15 prašymų, kurie buvo inkriminuojami A. L., ekspertizės metu buvo tiriami tik 7 raštai, iš jų 5 atvejais ekspertas padarė tikėtiną išvadą. Ekspertas kategoriškos išvados negalėjo duoti, nes jam buvo pateiktos dokumentų kopijos. Nėra duomenų, kad būtent A. L. siuntė Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „S“ prašymus dėl pinigų pervedimo, ir tik tikėtina, kad A. L. siuntė 3 prašymus Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „W atstovams dėl pinigų pervedimo. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, jog galima padaryti tikėtiną išvadą, kad ekspertizei pateiktos UAB „M. U.“ raštų (prašymų) kopijos nėra pagamintos montavimo būdu, o yra nukopijuotos nuo raštų originalų. Kategoriškai šito teigti negalima, kadangi, turint gerą vaizdo redagavimo programą ir pakankamus darbo su vaizdo redagavimo programa įgūdžius, įmanoma sumaketuoti kopiją, nepaliekant kopijos montavimo požymių. Teismas teisingai pažymėjo, kad „UAB „T“ buvo tuo pačiu adresu, kaip UAB „ L“ – (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame buvo nurodyta šios įmonės buveinė, nuosavybės teise kaltinime nurodytu laikotarpiu priklausė nuteistojo sutuoktinei, tačiau teismas netikrino, kas buvo UAB „T“ direktoriumi nurodytu laikotarpiu (J. L.), o minėtame bute gyveno jos tėvas. A. L. neabejoja, kad šiuos prašymus galėjo siųsti jo buvusi sutuoktinė J. L. arba jos tėvas.
2.15. Apeliantas nurodo, jog teismas rėmėsi nepatikimais liudytojo D. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnams, kurių negalima patikrinti; liudytojų G. I. ir A. B. parodymais, kurie nebuvo apklausti teisme. Apeliantui taip nesuprantama teismo pozicija interpretuojant Vokietijos Federacinės Respublikos piliečių H. G. (H. G.) ir J. V. parodymus, nes nė vienas iš jų savo parodymuose nenurodė, kad asmeniškai pažinojo A. L.. Atvirkščiai, H. G. nurodė, kad: „A. man buvo kontaktinis asmuo <...> ar A. yra A. L., aš nežinau“. Analogiškus parodymus davė ir J. V.. Metalo laužo pardavėjas, kuris prisistatė A. vardu, nebuvo A. L.. UAB „L“ vardu galėjo bendrauti bet koks asmuo, niekas jo asmens duomenų netikrino.
2.16. Apelianto nuomone, teismo padaryti materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą bei A. L. nuteisimą.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats atlikęs įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog, spręsdamas nuteistojo A. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, jog įrodyta, kad A. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
7. Apelianto nuomone, nuteistojo A. L. padaryta veika negali būti kvalifikuojama kaip turtinės prievolės išvengimas apgaule, mano, kad jo veiksmai – fiktyvių įmonių deklaracijų nepateikimas mokesčių administratoriui – negali būti vertinami kaip apgaulės būdas sukčiaujant (nuslepiant mokesčius, išvengiant pelno mokesčio). Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
8. Visų pirma pastebėtina, jog A. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas ne už fiktyvių įmonių deklaracijų nepateikimą mokesčių administratoriui, o už tai, kad apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. už tai, kad turėdamas išankstinį tikslą apgaule UAB „L“ / „M. U.“ naudai ir interesais išvengti didelės vertės turtinės prievolės – pelno ir socialinio mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą už UAB „L“ / „M. U.“ vardu parduotą metalo laužą Vokietijos įmonėms „S“ ir „W kitų asmenų vardu organizavo ofšorinių įmonių banko sąskaitų atidarymą, savo vadovaujamos UAB „L“ / „M. U.“ vardu pardavė minėtoms Vokietijos įmonėms metalo laužą, po to minėtų Vokietijos įmonių atstovams siuntė prašymus pinigus už metalo laužą pervesti į ofšorinių įmonių banko sąskaitas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apie vykdytą metalo laužo pardavimą ir gautas pajamas neinformavo UAB „L“ / „M. U.“ buhalterės, neperdavė jai metalo laužo pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl įvykę metalo laužo pardavimai ir gautos pajamos nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, taip pat pajamos nebuvo deklaruotos metinėse pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijose, kurios per elektroninę deklaravimo sistemą buvo pateiktos Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi A. L., jo vadovaujamos UAB „L“ / „M. U.“ naudai ir interesais apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 205 378,82 Eur pelno mokesčio ir 31 640,41 Eur socialinio mokesčio į valstybės biudžetą.
9. Apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nuteistasis A. L. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, pripažindamas A. L. kaltu, rėmėsi liudytojų parodymais, dokumentų pateikimo protokolais, kratos protokolais, apžiūros protokolais, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, specialisto išvada, ekspertizės aktais, kita bylos medžiaga. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi liudytojų D. V., G. I. ir A. B. parodymais, kadangi šie liudytojai nebuvo tiesiogiai apklausti teisme, jų parodymai, apelianto nuomone, nepatikimi. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvykdė savo pareigos tinkamai ištirti byloje esančius rašytinius įrodymus, apsiribojo šių bylos dokumentų išvardijimu, neatskleidžiant jų turinio. Tačiau pastebėtina, jog 12 tomų bylos rašytinė medžiaga buvo skelbiama / ištirta teismo posėdyje dalyvaujant nuteistajam ir jo gynėjui (t. 12, b. l. 37–40). Gynėjui paprašius papildomai paskelbti liudytojo parodymus, teismas šį prašymą tenkino ir įvykdė. Daugiau prašymų ar pastabų dėl rašytinės medžiagos ištyrimo teismui nebuvo pateikta, proceso dalyviai neprašė teismo rašytinę bylos medžiagą tirti perskaitant kiekvieno dokumento turinį. Todėl negalima sutikti, kad teismas rašytinius įrodymus ištyrė netinkamai. Dėl anksčiau išvardytų liudytojų pastebėtina, jog nei nuteistasis A. L., nei jo gynėjas neprašė liudytojų D. V., G. I. ir A. B. apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Įrodymų tyrimo taip pat nepageidavo ir apeliacinės instancijos teisme. Minėtų liudytojų parodymai nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais remdamasis apylinkės teismas pripažino A. L. kaltu padarius jam inkriminuotas veikas. Kadangi minėtų liudytojų parodymai neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi pagrįsdamas A. L. kaltę.
10. Apeliaciniame skunde keliamos įvairios metalo laužo pardavimo Vokietijos įmonėms „S“ ir „W versijos, t. y. kad metalo laužą kaip fizinis asmuo galėjo supirkinėti A. L. ir jį realizuoti užsienio bendrovėms, prisidengdamas UAB „L“ / „M. U.“ vardu, taip pat A. L. UAB „L“ / „M. U.“ vardu galėjo siųsti svetimą krovinį. Apelianto nuomone, teismas nenustatė, kas nagrinėjamu atveju buvo tikrasis metalo laužo savininkas, nes, kaip nurodė specialistė, UAB „L“ / „M. U.“ balanse nebuvo tiek pinigų, kad įmonė būtų galėjusi įsigyti tiek metalo laužo. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų H. G., J. V., M. P. parodymų matyti, kad metalo laužas Vokietijos įmonėms „S“ ir „W buvo parduodamas UAB „L“ / „M. U.“ vardu (t. 6, b. l. 17–23, t. 8, b. l. 38–43, 46–49), metalo laužo pardavimą patvirtinantys dokumentai, užsakymai dėl transporto paslaugų ir krovinių gabenimo, tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, sąskaitos faktūros už suteiktas transporto paslaugas taip pat buvo išrašyti UAB „L“ / „M. U.“ vardu, atsiskaitymai už transportavimo paslaugas padaryti iš UAB „L“ banko sąskaitos (t. 6, b. l. 1–3, 4–5, 54–199, t. 7, b. l. 1–198, t. 8, b. l. 1–4, 73–176, t. 9, b. l. 33–41, 44–57). Šių įrodymų visuma patvirtina, kad metalo laužo, parduoto Vokietijos įmonėms, savininkė buvo UAB „L“ / „M. U.“, o ne A. L. ar kuris kitas fizinis / juridinis asmuo. Tuo atveju, jei metalo laužas iš tiesų būtų priklausęs ne UAB „L“ / „M. U.“, o kitam fiziniams / juridiniam asmeniui, neabejotina, kad A. L., siekdamas išvengti atsakomybės, būtų nurodęs tikrąjį metalo laužo savininką. Šiuo atveju keliamos tik deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos versijos, vien tik siekiant suklaidinti teismą. Nors specialistė D. G. teismo posėdyje (t. 11, b. l. 90–91) nurodė, kad metalui, kuris buvo parduotas Vokietijos įmonėms, įsigyti reikėjo apie 1 000 000 Lt, o įmonės UAB „L“ / „M. U.“ balanse tiek pinigų nebuvo, tačiau pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „L“ / „M. U.“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, nebuvo įtrauktos į apskaitą visos ūkinės finansinės operacijos, gautos pajamos, pinigai buvo pervedinėjami į ofšorinių įmonių banko sąskaitas, todėl oficialioje įmonės apskaitoje neatsispindėjo tikrosios įmonės turimos piniginės lėšos, iš kurių ir buvo perkamas metalo laužas, kuris vėliau buvo parduodamas Vokietijos įmonėms. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais įrodymais, pripažįsta, jog Vokietijos įmonėms parduoto metalo laužo savininkė buvo būtent UAB „L“ / „M. U.“.
11. Liudytojas H. G. (įmonės „S“ darbuotojas) parodė (t. 6, b. l. 17–23), kad nuo 2005 m. balandžio mėn. apie metus laiko pirko metalą iš Lietuvos įmonės „L“ ir visą laiką bendravo su asmeniu, vardu A., visi kontaktai vyko telefonu. A. visada skambindavo pasakyti, jog krovininis automobilis su reikiamais dokumentais jau pakeliui. Vėliau atvykdavo sunkvežimiai su UAB „L“ dokumentais. A. atsiųsdavo faksą, kuriame nurodydavo, į kokią sąskaitą reikia mokėti pinigus už parduotą metalo laužą. Liudytoja J. V. (įmonės „W darbuotoja) parodė (t. 8, b. l. 38–43), kad A. L. arba A. T. siuntė jai nurodymus už nupirktą metalo laužą iš UAB „M. U.“ mokėjimus atlikti į kitų įmonių banko sąskaitas. A. L. žinojo apie mokėjimo nurodymus, kadangi jis juos pats inicijavo. Apelianto nuomone, teismas neteisingai interpretavo šių liudytojų parodymus konstatuodamas, kad minėti liudytojai bendravo būtent su nuteistuoju A. L., jo nuomone, UAB „L“ / „M. U.“ ir A. L. vardu galėjo prisistatyti bet kuris asmuo. Nė vienas iš šių liudytojų nenurodė, kad asmeniškai būtų pažinoję A. L., tačiau šių liudytojų paminėti parodymai, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojų R. S., Ž. B., A. T. parodymais apie tai, kad A. L. prašymu organizavo metalo laužo išvežimą į Vokietiją, siuntė Vokietijos įmonėms raštus, kad pinigai būtų pervesti į kitas sąskaitas, t. 9, b. l. 42–43, 63, 67–68, t. 11, b. l. 4, 159–160, 161, 162–163) leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad Vokietijos įmonių atstovai H. G. ir J. V. metalo laužo pirkimo–pardavimo metu bei atsiskaitymo už jį metu telefonu, faksu bendraudavo būtent su nuteistuoju A. L..
12. Kad būtent nuteistasis A. L., o ne kitas asmuo, prisidengęs jo ir UAB „L“ / „M. U.“ vardu, organizavo metalo laužo pardavimą Vokietijos įmonėms, patvirtina ir 2016-08-26, 2016-09-05 ekspertizės aktai (t. 12, b. l. 117–126, 128–134). Nuteistasis A. L. teismo posėdžiuose (t. 12, b. l. 49–51) kategoriškai neigė pasirašęs bent vieną tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį bei raštus – nurodymus dėl pinigų pervedimo į ofšorinius bankus, nurodė, kad minėti dokumentai yra ne jo pasirašyti. Tačiau teismo paskirta rašysenos bei dokumentų rekvizitų ekspertizė tokius nuteistojo A. L. parodymus paneigė. Tai patvirtina, kad nuteistasis A. L. sąmoningai klaidino teismą, siekdamas išvengti itin griežtos baudžiamosios atsakomybės. Nors kai kurios ekspertų išvados yra tik tikėtino pobūdžio (tyrimą apsunkino tyrimui pateikti ne dokumentų originalai, o jų kopijos), tačiau kadangi kitos išvados yra kategoriškos (2016-08-26 ekspertizės akte konstatuota, kad tarptautiniuose krovinio transportavimo važtaraščiuose 2005-08-13 Nr. RA 0011404, 2005-07-02 Nr. RA 0010458, 2005-11-30 Nr. AZ461332, 2007-02-15 Nr. MD 05, be datos Nr. MD 05, 2007-03-16 Nr. 05, 2007-06-15 Nr. MD 07, 2007-06-29 Nr. MD 07, 2007-07-05 Nr. MD 07, 2007-08-16 Nr. 6LA 0444837, 2007-01-18 Nr. MD 07 rankraštinius įrašus skiltyse 1–15 ir 21 parašė A. L.), be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „L“ / „M. U.“ vardu veikė būtent A. L., jis Vokietijos įmonių darbuotojams H. G. ir J. V. nurodydavo, kad faksu bus atsiųsti prašymai – nurodymai, kur pervesti pinigus už metalo laužą, liudytojas A. T. patvirtino, kad A. L. prašymu siuntė Vokietijos įmonėms raštus dėl pinigų pervedimo į kitas sąskaitas, todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai ekspertizės aktų išvadomis, nors ir tikėtino pobūdžio, rėmėsi kaip įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo A. L. kaltę.
13. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad tyrimo metu negauta jokių duomenų apie tai, jog UAB „L“ būtų sumokėjusi už metalo laužo transportavimo paslaugas transporto paslaugas teikiančioms įmonėms; neva nė viena transporto paslaugas teikianti įmonė PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „L“ apmokėjimui, byloje nepateikė. Pastebėtina, jog byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pardavėjo UAB „S“ pirkėjui UAB „L“ už transporto paslaugas (t. 6, b. l. 2, 3, t. 9, b. l. 37, 45, 48, 51, 54), bei banko išrašai (t. 6, b. l. 4–5, t. 9, b. l. 41), iš kurių matyti, jog UAB „L“ pervedė pinigus UAB „S“ už transporto paslaugas. Be to, liudytojas R. S. parodė (t. 9, b. l. 63, t. 11, b. l. 159–160), kad už UAB „AB“ suteiktas metalo laužo transporto paslaugas UAB „M. U.“ atsiskaitė A. L. pavedimu ir grynaisiais pinigais. Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „L“ / „M. U.“ pirko transporto paslaugas metalo laužo išvežimui į Vokietiją ir už šias paslaugas atsiskaitė.
14. Apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad A. L. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytą sukčiavimo schemą apgaulė buvo naudojama mokesčių administratoriaus atžvilgiu – buvo įkurtos ofšorinės įmonės tam, kad į jų bako sąskaitas būtų pervedamos pajamos už parduotą metalo laužą, tokiu būdu nuslepiant tikrąsias įmonės pajamas, į metines UAB ‚L“ / „M. U.“ pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas nebuvo įrašomos gautos pajamos už metalo laužo pardavimus Vokietijos įmonėms „S“ bei „W ir tokios netikslios deklaracijos (nuslepiant tikrąjį įmonės pajamų dydį) buvo pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į valstybės biudžetą mokesčius nuo gautų iš Vokietijos įmonių pajamų. Apylinkės teismo nustatyta sukčiavimo schema patvirtina, kad A. L. didelės vertės turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą išvengė tyčia, pavartodamas apgaulę. A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Nepagrįstai apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nuteistojo A. L. veiksmai nagrinėjamu atveju galbūt atitinka ATPK 172¹ straipsnio arba BK 219, 220 ir 221 straipsnių nuostatas. ATPK 172¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarytą siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį kyla už laiku nesumokėtus mokesčius, jeigu valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius; pagal 220 straipsnį – už aiškiai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymą į deklaraciją ir pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, siekiant išvengti mokesčių; pagal BK 221 straipsnį – už nepateikimą laiku valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą ją pateikti, siekiant išvengti mokesčių. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. L. veikė prieš mokesčių administratorių pavartodamas apgaulę, t. y. kitų asmenų vardu įsteigė fiktyvias ofšorines įmones tam, kad į jų bankų sąskaitas būtų pervedamos už UAB „L“ / „M. U.“ vardu parduotą metalo laužą gautos pajamos, jos nebuvo įtrauktos į UAB „L“ / „M. U.“ buhalterinę apskaitą ir nebuvo įtrauktos į metines deklaracijas, taigi buvo nuslėpta nuo mokesčių administratoriaus, kad UAB „L“ / „M. U.“ gavo pajamų, nuo kurių privalo sumokėti mokesčius. A. L. sugalvota ir vykdyta sukčiavimo schema padėjo UAB „L“ / „M. U.“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nesuprantama, kokiais veiksmais A. L. apgaulingai tvarkė UAB „L“ / „M. U.“ buhalterinę apskaitą. Tačiau iš kaltinimo akivaizdu, jog A. L. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė metalo laužo pardavimo Vokietijos įmonėms „S.“, „W bei apskaitos dokumentais nepagrindė gauto apmokėjimo už parduotą metalo laužą ir neužregistravo apskaitos registruose; taip pat už tai, kad neišsaugojo 12 vnt. UAB „L“ pardavimo sąskaitų.
16. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; to paties įstatymo 19 straipsnis numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Taigi, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, Vokietijos įmonėms parduotos prekės – metalo laužas – ir gautos pajamos už jį UAB „L“ / „M. U.“ privalėjo būti įtrauktos į apskaitą sąskaitomis faktūromis (kaip ir nurodyta kaltinime). Šiuos apskaitos dokumentus, o ne banko išrašus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, A. L. privalėjo pateikti buhalterei J. T., kuri tuo metu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau tokių apskaitos dokumentų A. L. jai nepateikė, dėl to minėti pardavimai ir gautos pajamos nebuvo įtrauktos į UAB „L“ / „M. U.“ buhalterinę apskaitą. A. L. nepateikė įmonės buhalterei buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų neišsaugojo (prarado / paslėpė), turėdamas tikslą, kad šiais dokumentais nebūtų galima pasinaudoti tikrinant įmonės ūkinę finansinę veiklą.
17. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad UAB „M. U.“ 2011-09-02 akcijos buvo parduotos A. B. ir jam perduoti įmonės dokumentai (t. 9, b. l. 124–125, 126). Tačiau liudytojas A. B. parodė (t. 9, b. l. 16–17), kad 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje asmuo, vardu R, jam pasiūlė užsidirbti pinigų, pasakė, kad jo vardu reikės užregistruoti įmonę. Kartu su trimis vyriškiais nuvyko į Kadastrų centrą Minijos g. Jam buvo duotas UAB „M. U.“ antspaudas ir nedidelis segtuvas su kažkokias dokumentais, taip pat buvo nurodyta, kur reikia nueiti ir ką pasakyti, taip pat davė pasirašyti kažkokius dokumentus. Jis pasirašė, tačiau kokie buvo dokumentai, nežino. Pagal nurodymą jis nuėjo pas kažkokią moterį, kuri peržiūrėjo atsineštus dokumentus, davė pasirašyti, uždėti antspaudą ir išdavė kvitą susimokėjimui. Išėjęs iš Registrų centro kvitą ir antspaudą atidavė jį atvežusiam M. Tačiau jokių pinigų jis negavo. Jam jokių UAB „M. U.“ dokumentų neperdavė. Jis suprato, kad yra paskiriamas UAB „M. U.“ vadovu, sutiko dėl pažadėtų pinigų. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (t. 9, b. l. 18–21) matyti, jog A. B. atpažino A. L. kaip vieną iš asmenų, apie kuriuos davė parodymus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą netikėti tokiais liudytojo A. B. parodymais. Iš šių liudytojo A. B. parodymų daroma išvada, kad UAB „M. U.“ buhalterinės apskaitos dokumentai liko A. L. žinioje, tačiau tyrimui jie pateikti nebuvo, turint tikslą, kad šiais dokumentais nebūtų pasinaudota atliekant įmonės veiklos tyrimą.
18. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų (taip pat gali būti nustatyti ir keli padariniai arba visi), kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. 2012-12-14 specialisto išvadoje (t. 5, b. l. 37–54) konstatuota, kad UAB „M. U.“ (direktorius A. L.) pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio nuostatas, nes: laikotarpiu nuo 2007-02-20 iki 2007-08-20 11 atvejų apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė metalo laužo pardavimo Vokietijos įmonei „W iš viso už 504 806,87 Eur (1 742 997,18 Lt) ir laikotarpiu nuo 2007-02-21 iki 2007-08-22 9 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 499 586,87 Eur (1 724 973,54 Lt) mokėjimo už tiektą metalo laužą bei nepateikė jų užregistruoti apskaitos registruose; laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2006-03-29 apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis) nepagrindė 30 895 kg metalo laužo iš viso už 739 091,72 Eur (2 551 935,89 Lt) pardavimo Vokietijos įmonei „S.“ ir laikotarpiu nuo 2005-08-23 iki 2006-05-08 20 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 854 706,47 Eur (2 951 130,50 Lt) mokėjimo už tiektą metalo laužą bei nepateikė jų užregistruoti apskaitos registruose; laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2006-03-29 nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo 12 vnt. sąskaitų faktūrų. Dėl UAB „M. U.“ (direktorius A. L.) padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2007-09-01 įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė V. G., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, statybos ekonomikos ir valdymo specialybę, inžinieriaus ekonomisto kvalifikaciją ir 14 metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Specialistė, atlikdama tyrimą ir pateikdama išvadas, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (dėl melagingos išvados pateikimo). Tyrimas buvo atliktas pagal pateiktus UAB „L“ / „M. U.“ ir ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus. Teismo posėdyje (t. 11, b. l. 160) specialistė V. G. patvirtino savo specialisto išvadą, patikslino, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje turi 17 metų darbo stažą. Taigi UAB „L“ / „M. U.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas pagal tokius įmonės dokumentus, kokie buvo išsaugoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. ne visus UAB „L“ / „M. U.“ vykdytos ūkinės finansinės veiklos dokumentus išsaugojo, turėdamas aiškų tikslą nuslėpti tikrąjį UAB „L“ / „M. U.“ veiklos apimties mastą, gaunamas pajamas. Remdamasi turimais išsaugotais dokumentais, specialistė pateikė išvadą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, abejoti pateiktų išvadų teisingumu nėra pagrindo.
19. Nuteistasis A. L. šiuo atveju yra tinkamas subjektas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog UAB „L“ / „M. U.“ buhalterinę apskaitą tvarkė liudytoja J. T.. Ji parodė (t. 9, b. l. 60), kad pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus jai pateikdavo A. L. asmeniškai arba dokumentus atsiųsdavo per siuntų tarnybą. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog metalo laužo pardavimą Vokietijos įmonėms organizavo A. L., tad jam buvo žinomos visos ūkinės finansinės operacijos. Taip pat jam buvo žinoma apie pajamų gavimą į ofšorinių įmonių banko sąskaitas. Tačiau tokių duomenų jis UAB „L“ / „M. U.“ buhalterei sąmoningai neteikė. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju A. L. yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo vykdytojas.
20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-383-380/2008 A. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „L“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „L“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2005-04-01 iki 2005-12-31. A. L. minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas ne už tuos pačius veiksmus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, teismo baudžiamuoju įsakymu jis, be kita ko, buvo nuteistas už tai, kad supirkdamas juodojo metalo laužą iš fizinių asmenų, tyčia padarė įrašus UAB „L“ medžiagų sandėlio apskaitos knygoje, serija LN Nr. 001, surašė ir pasirašė apskaitos dokumentus – metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis-aktus neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti ir, veikdamas per buhalterę J. T., kuri nesuprasdama nusikalstamų A. L. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, parodė buhalterinėje apskaitoje juodojo metalo laužo 1 431 389 kg daugiau už 146 742 Lt sumą, dėl to nebuvo galima nustatyti ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių tapatumo; neišsaugojo 2005-11-04 PVM sąskaitos faktūros serija LTM Nr. 20005040; vykdydamas juodojo metalo laužo supirkimo veiklą – supirkdamas juodojo metalo laužą iš fizinių asmenų, tyčia pirminiuose dokumentuose įrašydamas didesnį įsigyto metalo laužo kiekį ir sumą iš viso 1 445 775 kg už 136 151,50 Lt, veikdamas per buhalterę J. T., kuri, nesuprasdama nusikalstamų A. L. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, parodė buhalterinėje apskaitoje juodojo metalo laužo 1 431 389 kg daugiau už 146 742 Lt sumą ir tokiu būdu padidino UAB „L“ mokestinio laikotarpio nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 sąnaudas ir apmokestinamąjį pelną ir taip 2005 m. finansinės atskaitomybės (2005-12-31 Balanso ir Metinės pelno mokesčio deklaracijos) Pelno nuostolių ataskaitoje įrašė aiškiai neteisingus duomenis: 136 152 Lt padidino veiklos sąnaudas, 136 152 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną bei mokestinių metų pelno mokesčio sumą 20 423 Lt ir tuo padarė 20 423 Lt nuostolį valstybės biudžetui. Taigi pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB ,,L“ pajamas ir pelną. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. nebuvo nuteistas antrą kartą už tą pačią veiką, todėl BK 2 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis bei principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą) nebuvo pažeisti.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistojo A. L. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjo Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) apeliacinį skundą atmesti.