- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- ATP-179-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02666-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. U.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. 2016 m. birželio 19 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. birželio 19 d., apie 00.19 val., Kalvos g. 1, Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus vairavimo greičio ir saugaus atstumo, neatsižvelgė į kelio dangą ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nesuvaldė automobilio ir susidūrė su kitu automobiliu – „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepranešė apie įvykusį eismo įvykį policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas A. U. atsisakė nuo apsvaigimo patikrinimo. Tokiais veiksmais A. U. kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 17, 126, 127, 222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutarimu, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, minėtus 2016 m. birželio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus perkvalifikavęs pagal ANK, pripažino A. U. kaltu ir jam už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė 650 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; už ANK 422 straipsnio 7 dalyje – 1 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; už ANK 417 straipsnio 8 dalyje – 11 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 1 200 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Šalies argumentai
Apeliantas A. U. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Argumentuoja, jog byla išnagrinėta neobjektyviai. Teismas nepagrįstai vadovavosi kaip liudytoja apklaustos V. B., t. y. apelianto sugyventinės, parodymais, kuri neva bijodama smurto artimoje aplinkoje iškvietė policiją. Taigi, ši liudytoja buvo suinteresuota bylos baigtimi, nes turėjo asmeninę neapykantą apeliantui. Paviršutinišku vertina 2016 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktą, o šio akto išvadas tikėtinomis. Ekspertai surašė šį aktą faktiškai neapžiūrėję apelianto automobilio, jis tokioje apžiūroje nedalyvavo ir automobilio ekspertizei neteikė. Taigi akto išvados yra neobjektyvios ir hipotetinės. Nurodo, jog teisme aiškino, jog nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, tačiau į tai teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis mano, jog bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos neteisėtai.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba, atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, jog liudytojai V. G., K. S., A. Ž. nurodė į apeliantą, kaip asmenį vairavusį automobilį „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Pareigūnai, gavę iškvietimą, į įvykio vietą atvyko po 10-20 min. Skundžiamą nutarimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę nustatė remdamasis šališkos apeliantui liudytojos, t. y. jo sugyventinės V. B. parodymais bei neobjektyviu, tikėtinas išvadas pateikiančiu 2016 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktu.
Tačiau apygardos teismas su tokia apelianto pozicija bei skundo argumentais nesutinka. Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas itin išsamiai ištyrė bylos medžiagą, be kita ko, apklausė kaip liudytojus tiek policijos pareigūnus – V. T., E. S., M. K., kurie pirmieji atvyko į ginčo eismo įvykio vietą, tiek „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį V. G., o priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi ir vertino K. S. ir A. Ž. įvykio dieną duotais paaiškinimais policijai, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-11-28 ekspertizės akto Nr. 11K-346(16) išvadomis bei rėmėsi ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2016-10-19 pranešimu apie išmokėtą draudimo išmoką automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apygardos teismas pažymi, jog pagrindo netikėti apelianto kvestionuojamo ekspertizės akto išvadomis nėra. Iš šio akto turinio matyti, jog transporto trasologinė ekspertizė atlikta ne konkrečioje vietoje apžiūrint įvykyje dalyvavusių automobilių (ar kurio iš jų) išorę, o, be kita ko, vertinant 2016-06-19 Eismo įvykio schemoje (b. l. 16) ir eismo įvykio dieną darytose automobilių fotonuotraukose (b. l. 18–23, 83) užfiksuotus duomenis. Teisinį ginčo situacijos vertinimą atlieka bei šiuo atveju tinkamai atliko ir teisingumą įvykdė ne ekspertas, o būtent teismas. Apelianto kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo teismas pagrįstai grindė ne vien vertindamas trasologinės ekspertizės akto išvadas, tačiau ir kitus skundžiamoje nutartyje tinkamai ištirtus faktinius duomenis, įvertindamas kiekvieną iš jų ir jų visetą. Todėl nešališko, objektyvaus ir išsamaus ginčo situacijos aplinkybių vertinimo pagrindu padarytų apylinkės teismo išvadų atkartoti nėra tikslinga.
Apelianto argumentai dėl neva sugyventinės parodymų šališkumo, paneigtini pačios V. B. paaiškinimas, jog ji išsiskyrė su apeliantu, todėl nėra suinteresuota bylos baigtimi. Kita vertus, vien tokie V. B. parodymai savaime nelėmė apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimo, kadangi kitų minėtų apylinkės teismo teisingai nustatytų ir įvertintų faktinių duomenų pakanka pritarti žemesnės instancijos teismo motyvams ir išvadai, jog apeliantas kaltas dėl visų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Beje, apeliantui inkriminuotas ne vairavimo esant neblaiviam pažeidimas, o būtent neblaivumo patikrinimo vengimas iš karto po ginčo eismo įvykio.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla jokių abejonių, jog apeliantas padarė jam inkriminuotus pažeidimus (nusižengimus). Skirdamas apeliantui nuobaudas už atskirus nusižengimus ir šias nuobaudas subendrindamas, apylinkės teismas teisingai taikė ANK reglamentuotas nuobaudų ir administracinio poveikių priemonių skyrimo taisyklės, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), apelianto asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė teisingą galutinę nuobaudą, t. y. pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Šalies argumentai
Apelianto teiginys, jog byloje neįvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdžiai galėjosi), atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą apeliantas apskritai atsisakė paaiškinti įvykio situacijos aplinkybes, o bylą nagrinėjant apylinkės teisme nesutiko su jam inkriminuotais pažeidimais.
Atsižvelgdamas į apelianto padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, visuomenės interesą, turtinės žalos dydį, apelianto asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančias aplinkybių nebuvimą, aukštesnysis teismas turi pagrindą manyti, jog šiuo atveju skirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtis bus tinkamai įgyvendinta – atgrasys apeliantą nuo administracinių nusižengimų darymo, jis yra tinkamai nubaustas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.