Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V. (V. V.) ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo V. V. (V. V.) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 ir 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, jis gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444 ir 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos motinos J. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė palikėjos J. V. sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) M. V. (M. V.).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. V. (M. V.), mirusio (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. L. ir V. V. (V. V.) (suinteresuotas asmuo šioje byloje) yra J. V. ir M. V. (M. V.) vaikai. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po J. V. mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikėjos J. V. palikimas atsirado 1990 m., t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl atitinkamą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo vadovaujamasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.

10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius).

11. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis, M. V. (M. V.) vardu įregistruoti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatyti J. V. ir M. V. (M. V.) santuokos metu: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1974 m.; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1979 m.; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1974 m.; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1974 m.; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1984 m.; kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1977 m., todėl teisiniams santykiams taikytinos 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d., remiantis kuriomis turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (21 straipsnis). Minėtame straipsnyje nurodyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar turto pasidalijimo sutartis, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas būtų asmeninė M. V. (M. V.) nuosavybė. Taigi, turtas, įgytas J. V. ir M. V. (M. V.) santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine J. V. ir M. V. (M. V.) nuosavybe, todėl po J. V. mirties aktualus jai priklausiusios turto dalies paveldėjimo klausimas.

12. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjos tėvas M. V. (M. V.) po sutuoktinės J. V. mirties rūpinosi turtu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos tėvas aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo sutuoktinės J. V. mirties kartu su vaikais liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name, turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. V. (M. V.) (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą, kuriame stovi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys pastatai; (duomenys neskelbtini) sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas; duomenų, kad kas nors kitas, be M. V., būtų rūpinęsis po J. V. mirties likusiu turtu byloje nėra. Pažymėtina, kad nors M. V. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo tik nuo 2013 m., tačiau pareiškėja pareiškime nurodo, kad šiuo adresu jos tėvai gyveno nuo pat namo pastatymo; duomenų, kad M. V. būtų turėjęs kitą gyvenamąją vietą ar nekilnojamojo turto kitu adresu, nenustatyta; bylos duomenys leidžia spręsti, kad M. V. tiek iki sutuoktinės J. V. mirties, tiek po sutuoktinės mirties gyveno jų pastatytame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), bei po sutuoktinės mirties toliau rūpinosi ir naudojosi jų bendru turtu kaip šio turto savininkas. Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog turtą po sutuoktinės mirties pareiškėjos tėvas M. V. (M. V.) valdė nepertraukiamai ir per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjos tėvas atliko aktyvius veiksmus, kurie leidžia konstatuoti, kad jis palikimą priėmė, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

13. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. (M. V.) po sutuoktinės J. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti M. V. (M. V.) įpėdinės pareiškėjos R. L. paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos R. L. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V. (M. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.