- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- e2-3423-301/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02007-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- AB„Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- N. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui N. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais iš dalies, tai yra remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.263 str., 6.1015 str., priteisti iš atsakovo ne 520, 63 Eur, kaip buvo nurodyta ieškinyje, o 420,63 Eur žalos atlyginimo už apgadinta namo sieną; ieškinio reikalavimo dalyje dėl 100 Eur žalos atlyginimo už sugadintą lango rėmą priteisimo atsisakė; taip pat prašė priteisti 15 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtų 70Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovo atstovas teisme neprašė priimti sprendimą už akių, o prašė bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2016-01-29 adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas (namo siena), kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šio įvykio ieškovas (draudikas) išmokėjo draudėjui G. B. 520,63 Eur draudimo išmoką už apgadintą namų turtą, tai yra: 420,63 Eur draudimo išmoką sudaro tiesioginės namo sienos atstatymo išlaidos, paskaičiuotos pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti, o 100 Eur atlyginta už sugadintą lango rėmą. Nurodo, kad remiantis Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dėl šio įvykio atsakingas yra N. P.. Todėl ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pagal CK 6.1015 str. pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Ieškovo atstovas teisme prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nes, apklausus liudytoju draudėją namo savininką G. B., paaiškėjo, jog lango rėmas buvo sugadintas anksčiau nei įvyko nagrinėjamas įvykis 2016-01-29 ir pats namo savininkas G. B. nežino kas sugadino lango rėmą, nes nematė. Todėl teisme ieškovo atstovas atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl 100 Eur žalos atlyginimo už sugadintą lango rėmą priteisimo iš atsakovo. Nurodė, jog 2016-01-29, apie 00.20 val., draudėjui G. B. būnant namuose (duomenys neskelbtini), atsakovas N. P., mėtydamas akmenis į G. B. priklausančio namo sieną ją apgadino. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovas (draudikas) užvedė žalos bylą, apskaičiavo draudimo išmoką : už namo sienos apgadinimą (sienos išardymo darbai, sienos apkalimas, karnizų nuardymas, atstatymas – visi darbai pagal sąmatą) ir ją 2016-04-22 išmokėjo draudėjui G. B., todėl prašo taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Nurodė, kad, atsakovas neturėjo teisės gadinti kito asmens turto. Jeigu atsakovas nebūtų mėtęs akmenų į lentelėmis apkaltą draudėjo G. B. namo sieną, šis turtas nebūtų sugadintas, todėl ieškovas atsakovo kaltės neįrodinėja, nes neteisėti veiksmai savaime suponuoja ir preziumuoja kaltę. Nurodė, kad 2016-04-29 ieškovas atsakovui pateikė pretenziją, kuria buvo prašoma atsakovo per 15 d. , tai yra iki 2016-05-14, atlyginti žalą, tačiau iki atsiliepimo šioje byloje pateikimo atsakovas buvo pasyvus , su ieškovu nebendravo, žalos neatlygino. Nurodė, kad prokuroro 2016-03-21 nutarimu atsakovas buvo įtariamas sugadinęs svetimą turtą (namo sienos dailylentes), tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes tokia veika yra privataus kaltinimo bylos dalykas, dėl kurios iškėlimo tiesiogiai į teismą turi kreiptis pats nukentėjęs asmuo G. B..
Atsiliepimas
A. N. P., kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l.79), į teismo posėdį neatvyko, dokumentų , pateisinančių savo neatvykimą nepateikė, todėl laikytina, jog neatvyko be svarbių priežasčių. Atsiliepimais (b.l.34-36 ir b.l.58) su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad: atliktas ikiteisminis tyrimas jo (atsakovo) kaltu nepripažino, o pats nukentėjusysis G. B. privataus kaltinimo tvarka dėl jo turto sužalojimo į teismą nesikreipė; G. B. policijos pareigūnams nepateikė ant namo esančių vaizdo kamerų ir akmenų (plytų), kuriais, kaip teigia, buvo apmėtytas jo namas; G. B. neapskundė prokuratūros nutarimo bei nesikreipė į teismą dėl šios nusikalstamos veikos privataus kaltinimo tvarka, todėl G. B. neatsakingai prižiūrėjo savo turtą, nepadėjo policijai ir teismui išaiškinti šį nusikaltimą.
Liudytojas G. B. parodė, kad 2016-01-29, apie vidurnaktį (tikslaus laiko neprisimena) jam su draugu G. K. esant jo ( G. B.) sodo namelyje adresu (duomenys neskelbtini), pasigirdo, jog kažkas metama į namo sieną: išgirdo 2 - 3 trenksmus į namo sieną. Parodė, kad jis atidarė langą ir pašvietęs prožektoriumi pamatė kaimyną N. P., metantį į sieną akmenį, ir vėl pasigirdo trenksmas į namo sieną. N. P., pamatęs kad į jį žiūri ,nubėgo. Viso sienoje, kuri apkalta dalylentėmis, buvo išmuštos 4 skylės. Parodė, kad N. P. yra kaimynas, kuris gyvena šalia. Parodė, kad naktį nėjo aiškintis su kaimynu, tačiau ryte iškvietė policiją, kurie išaiškino, jog reikia rašyti pareiškimą dėl incidento tyrimo. Todėl jis tokį pareiškimą ir parašė. Parodė, kad privataus kaltinimo tvarka į teismą dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo nesikreipė, todėl, kad draudimas jam atlygino žalą, išmokėdamas draudimą. Parodė, kad ieškovas jam 2016-04-22 atlygino ir 100 Eur žalą už sugadintą lango rėmą, tačiau šis lango rėmas buvo sugadintas anksčiau nei 2016-01-29 įvykis (apmėtant sieną ), o kas apgadino lango rėmą jis (G. B.) nežino.
Liudytojas G. K. parodė, kad 2016-01-29 jam viešint pas draugą G. B. pastarojo sodo namelyje ir jiems esant virtuvėje, apie vidurnakty, išgirdo trenksmus į namelio sieną. Pažiūrėjęs per langą pamatė G. B. kaimyną N. P. ( kurio tuo metu pavardės nežinojo tik iš matymo) metant į namo sieną akmenį. G. B. pašvietė prožektoriumi ir N. P. nubėjo. Jiedu (liudytojas su G. B.) apžiūrėjo namo sieną ir pamatė skyles bei sienoje įstrigusius akmenis.
Ieškovo atstovas teisme atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl 100Eur žalos atlyginimo už sugadintą lango rėmą priteisimo. Atsisakymas priimtinas ir tenkintinas, o byla dalyje dėl 100Eur žalos atlyginimo už sugadintą lango rėmą priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovo atstovo aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir G. B. 2015-10-03 sudarė būsto draudimo sutartį, kuria nuo 2015-10-30 iki 2016-10-29 buvo apdrausti draudėjo G. B. – pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l.5-8). Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (b.l.11-12) ir jo priedu (b.l.13) nustatyta, kad 2016-01-29 buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sodų bendrija „P“. (duomenys neskelbtini), - vėliau šio objekto adresas pakeistas b.l. 84-85 – VšĮ RC duomenų banko išrašas - į (duomenys neskelbtini)) – tai yra kaimynas apmėtė namą akmenimis, ko pasekoje buvo pažeista išorinė siena: pažeistos, sulaužytos apdailos plastikinės dailylentės (reikia keisti); pažeista, sugadinta apšiltinimo medžiaga, izoliacinė plėvelė (reikia keisti). Akte nurodyta, jog kadangi išorinė sienos apdaila sumontuota 2006 m. nėra galimybės pakeiti atskiras lenteles, reikia keisti visą plotą. Ieškovas žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-04-21 draudimo išmokos apskaičiavimu (b.l.15, 16-17) nustatė 420,63 Eur tiesiogines namo sienos atstatymo išlaidas, kurios ir sudarė draudėjui G. B. 2016-04-22 išmokėtą draudimo išmoką (b.l.18, 19). Ieškovas 2016-04-29 atsakovui N. P. pateikė pretenziją ( b.l.20).
Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūra 2016-03-21 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l.9-10) nustatė, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas gavus 2016-02-02 G. B. pareiškimą, jog 2016-01-29, apie 00:20 val., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), N. P. apgadino namo sieną, padarydamas G. B. 3000Eur turtinę žalą. Nukentėjusysis G. B. teigia, kad sieną akmenimis sugadino kaimynas N. P.. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas G. K.. Apklaustas įtariamuoju N. P. kaltės nepripažino. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta viešosios tvarkos sutrikdymo požymių. N. P. veika, sugadinant G. B. namo sieną, nesukėlė BK 284 str. 1 d. numatytų pasekmių, tačiau turi požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. (tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas). Kadangi turto sunaikinimas ar sugadinimas pagal BPK 407 str., 417 str. priskiriamas prie privataus kaltinimo bylų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas, todėl bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05323-16 buvo nutrauktas, o nukentėjusiajam G. B. išaiškintina teisė kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.
Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. numato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės-buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str. , 6.249 str.).
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nagrinėjamu atveju iš ieškovo atstovo aiškinimo, liudytojų G. B. ir G. K. parodymų, pateiktų fotonuotraukų, surašyto turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo, prijungtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, kitų bylos duomenų, nustatyta, kad N. P. 2016-01-29, apie vidurnaktį, mėtė akmenis į G. B. priklausančio sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini) ( b.l.5-8), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (b.l.84-85), - dalylentėmis apkaltą sieną ir ją apgadino. Tokie atsakovo veiksmai - akmenų mėtymas į namo sieną - traktuojami kaip neteisėti ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ir namo savininkui (draudėjui) G. B. padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju žalos dydis buvo paskaičiuotas pagal pateiktą lokalinę sąmatą ( b.l. 15, 16-17). Apdrausto sužaloto turto savininkui (draudėjui) G. B. ieškovas išmokėjo 420,63Eur draudimo išmoką už sugadintą namo sieną, todėl prašo priteisti iš atsakovo 420,63Eur dydžio žalos už sugadintą namo sieną atlyginimo. Remiantis CK 6.1015 str.1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmoktų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 420,63Eur dydžio žalos atlyginimas už sugadintą namo sieną.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo . Pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovui priteistinas 420,63 Eur dydžio žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-04-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK79 str., 88 str. 1 d. 6 p.ir 9p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str.1d.). Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.1. str., 1.5 str., 6.263 str.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-02 nutartis civilinėje byloje 2S-1428-524/2013).
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsisakius ieškinio reikalavimų ir bylą tuo pagrindu nutraukus, yra pažymėjęs, jog taikant CPK 94 str. 1 d., įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013) Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti vertinamos ieškovo pareikšto atsisakymo nuo dalies ieškinio priežastys. Teismas sprendžia, jog ieškovė ieškinio reikalavimą dėl 100Eur žalos už apgadintą lango rėmą atlyginimo priteisimo iš atsakovo teismui pateikė nepagrįstai (iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje ieškovė su draudėju G. B. netgi nesiaiškino ar namo lango rėmą apgadino N. P. ar ne ) , ieškovo procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas ir apdairus, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos už nepagrįstai pareikštą ieškinio reikalavimą nuo kurio ieškovas atsisakė neatlyginamos.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo šias turėtas bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio, 70 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 85 Eur. Patenkinus ieškinį dėl 420,63 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir atsisakius ieškovui ieškinio dalyje dėl 100 Eur žalos atlyginimo priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 68,67 Eur ( 85 Eur x 80,79%= 68,67Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d. ir 94 str.).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei 94 straipsnio 1 dalimi valstybės naudai priteisiama viso 24,61 Eur (b.l.1 – pažyma) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, o būtent: iš atsakovo N. P. 19,88 Eur (24,61 Eur x 80,79%) , iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 4,73 Eur ( 24,61Eur x 19,21 %) .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 15 str. , 260 str. , 270 str., 293 str. 1 d. 4 p.
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl 100 Eur žalos atlyginimo už sugadintą lango rėmą priteisimo nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Likusioje dalyje ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo N. P., g. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ j. a. kodas 110051834, buveinės adresas Vilnius, J. B. g. 12, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, naudai 420,63 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų 63 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos – 2017 m. balandžio 18 d. (2017-04-18) – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,67 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 67 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo N. P. 19,88 Eur (devyniolika eurų 88 ct), o iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 4,73 Eur (keturis eurus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant VMI prie LR FM sąskaiton, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.