Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo N. L. prašymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo N. L. prašymą, t. y. vykdymo procese - vykdomosiose bylose Nr. 0179/10/00247 ir Nr. 0179/10/00248 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. M. pakeitė pradinį išieškotoją S. M. (M.) į naują išieškotoją N. L. Teismas nustatė, jog 2010-02-12 Vilniaus miesto 30-ojo biuro notaras M. S. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 296 ir 297 išieškoti iš vekselio davėjos A. M. neapmokėtas vekselių sumas vekselio turėtojui S. M. (M.), kad vykdomieji raštai perduoti vykdyti antstoliui R. V., kad 2010-12-10 reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi S. M. besąlygiškai ir neatšaukiamai perleido N. L. reikalavimo teises, kylančias iš 2009-08-03 ir 2009-08-21 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, t. y. reikalavimo teisę į suteiktą ir negrąžintą 215 873,94 Lt dydžio skolą ir visas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas palūkanas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog yra pagrindas vykdymo procese pakeisti pradinį išieškotoją S. M. (M.) į naująjį išieškotoją N. L.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, kurios sudaro procesinių dokumentų faktinį ir teisinį pagrindą, civilinės bylos ir vykdomųjų bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdymo procese pakeitė išieškotoją reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp N. L. ir S. M. (M.), pagrindu.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-02-12 Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S. išdavė vykdomuosius įrašus dėl bendros 215 873,94 Lt skolos bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už nesumokėtą vekselio sumą nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įrašo vykdymo dienos (b. l. 4, 5). Šių vykdomųjų įrašu pagrindu pradėtas vykdymo procesas (b. l. 7, 8). S. M. ir N. L. 2009-12-10 sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, kuria pradinis kreditorius S. M. neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius perėmė iš pradinio kreditoriaus visas pagal 2009-08-03 ir 2009-08-21 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių pagrindu 2010-02-12 išduoti vykdomieji įrašai Nr. 296 dėl 200 805,52 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų bei Nr. 297 dėl 15 068,42 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš A. M., kylančias ar su ja susijusias pradinio kreditoriaus teises, įskaitant pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, tačiau neapsiribojant šia teise (b. l. 2). Pareiškėjas N. L. kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese pakeisti pradinį išieškotoją S. M. (M.) nauju išieškotoju N. L. (b. l. 1). Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas tenkino šį rašymą ir pakeitė išieškotoją vykdymo procese. Suinteresuotas asmuo A. M. savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pradinis išieškotojas suklaidino, pateikdamas klaidingą informaciją apie skolos susidarymo aplinkybes ir skolos dydį, kad ji iš pradinio išieškotojo nėra gavusi jokių pinigų, kad nesutinka su reikalavimo perleidimo sutartimi, nes neatitinka skolos susidarymo pagrindas, suma, pažeistas reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 p. Su šiais atskirojo skundo argumentais nesutiktina.

CPK 596 str. 1 d. nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Kasacinis teismas cesijos klausimu yra pasisakęs, kad skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 str. 7 d. skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju reikalavimas kildinamas iš vekselių, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai. Po vykdomųjų įrašų išdavimo ir jų pateikimo antstoliui vykdyti, pradinis kreditorius S. M. ir naujasis kreditorius N. L. 2010-12-10 sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimą suinteresuotas asmuo A. M. buvo informuota 2010-12-27 pranešimu apie reikalavimo teisių perleidimą, prie pranešimo pridedant reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties kopiją, pranešimas ir sutarties kopija A. M. buvo išsiųsti 2011-12-31 (b. l. 9, 11). Suinteresuotas asmuo A. M. nurodo, kad minėtą pranešimą gavo 2011-01-05. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog A. M. buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, informuojant ją atskiru pranešimu ir įteikiant cesijos sutartį. Aplinkybė, jog pagal reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties 2.3 p. pradinis kreditorius per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos privalo raštu pranešti skolininkui apie reikalavimo perleidimą pagal šią sutartį, nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką, t. y. tik A. M. pranešus apie reikalavimo teisės perleidimą, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jai teisinius padarinius. Taigi tai, jog pranešimas išsiųstas vėliau nei per 5 darbo dienas, suinteresuoto asmens teisių nevaržo labiau negu apie cesiją ji būtų informuota pagal reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties 2.3 p. Byloje nėra duomenų, kad reikalavimo perleidimo teisių sutartis yra nuginčyta ar panaikinta nustatyta tvarka, kad yra CK 6.102 str. nustatyti pagrindai, kai draudžiama perleisti reikalavimą, kad reikalavimas buvo perleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (CK 6.101, 6.103 str., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 13 str.). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, esant reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarčiai, t. y. nustatęs, jog kitam asmeniui perėjo išieškotojo materialinės ir subjektinės teisės, vykdymo procese pakeitė išieškotoją, todėl suinteresuoto asmens A. M. atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Suinteresuoto asmens A. M. argumentai apie tai, kad pradinis išieškotojas suklaidino teismą ir pareiškėją, kitas institucijas, pateikdamas klaidingą informaciją apie skolos susidarymo aplinkybes ir skolos dydį, kad pradinis išieškotojas S. M. jai niekada nėra skolinęs jokių pinigų, kad vekselį dėl 200 000 Lt ji pasirašė M. M. (M.) jai grasinant, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo, o ne dėl vekselių, vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais (tokie reikalavimai byloje nebuvo pareikšti), vekseliai ir vykdomieji įrašai nėra nuginčyti.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens A. M. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš suinteresuoto asmens A. M. asmenų 12,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.