- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-24
- Bylos Nr.
- A2-1064-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Albinas Čeplinskas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-185-657/2009 pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. SN2-13792/2003 pagal V. M. ir R. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. SN2-13792/2003 pagal V. M. ir R. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pakeisti šioje byloje 2003 m. spalio 17 d. priimtą teismo sprendimą ir padalinti sutuoktinių turtą – 7 žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), juos paskiriant R. M.
Prašymą grindė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies antrajame ir devintajame punktuose numatytais pagrindais. Nurodė, jog 2003 m. spalio 17 d. sprendimu teismas nutraukė R. M. ir V. M. santuoką, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punkte pareiškėjai nurodė neturintys jokio santuokoje įgyto turto. Vėliau V. M. pardavė pareiškėjų turėtą bendrą turtą – 7 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 9 d. taikos sutartimi V. M. patvirtino, jog minėtas turtas buvo įgytas V. M., buvusios santuokoje su R. M., vardu. Šios naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės sužinojimo data laiko taikos sutarties projekto gavimą 2008 m. rugsėjo 30 d. bei 2008 m. spalio 17 d. Kauno raj. apylinkės teismo teisėjo rezoliuciją priimti jo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Laiko, kad nurodytas turtas buvo bendra jungtinė nuosavybė, todėl po santuokos nutraukimo likus nepadalinto turto, procesas turi būti atnaujintas, siekiant pašalinti aiškią teisės taikymo klaidą teismo sprendime ir tinkamai išspręsti CK 3.59 straipsnyje numatytus bendro turto padalijimo klausimus. Jei teismas laikytų, kad terminas kreiptis atnaujinti procesą yra praleistas, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ( turto pardavimo be pareiškėjo valios, laikino negalėjimo iškelti civilinę bylą).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi prašymą atmetė. Konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Koks turtas buvo įgytas gyvenant santuokoje, matyti iš viešojo registro duomenų. Argumentą, kad pareiškėjas nežinojo apie prašyme nurodomų sklypų bendrosios jungtinės nuosavybės nebuvimą ir šios aplinkybės paaiškėjimą po sprendimo priėmimo, V. M. atsisakius juos jam padovanoti bei pardavus trečiajam asmeniui, laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Minimu argumentu pareiškėjas pats sau prieštarauja, neprašydamas padalinti kito santuokos laikotarpiu įgyto ir kiekvieno iš sutuoktinių atskirai įregistruoto turto – dalies gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo su priklausiniais, svirno ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad R. M. neįvardijo ir aiškios teisės normos taikymo klaidos. Sutuoktiniams priklausė po 1/6 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įgyti V. M. vardu pagal dovanojimo sutartį. Gyvenamasis namas su priklausiniais, svirnas ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo dovanoti R. M. (pridėta civilinė byla Nr. SN2-13792/2003, b.l. 32-37), todėl pareiškėjai pagrįstai nurodė jokio turto santuokos metu neįgiję. Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, aiškios teisės normos taikymo klaidos nepadarė. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nurodė, kad jis skaičiuotinas nuo 2003 m. spalio 17 d., nes visos pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės jam buvo žinomos ne tik teismo sprendimo priėmimo dieną, bet dar iki bylos iškėlimo teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Prašymas atnaujinti procesą nepagrįstai vertintas kaip noras dar kartą pasibylinėti. Tik dabar pareiškėjas gali pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti procesą. V. M. pateiktuose taikos sutarčių projektuose du kartus raštu pripažino, kad turtas, kuris pagal registro duomenis priklausė jai vienai ir dėl to nebuvo traukiamas į skyrybų byloje dalintino turto sąrašą, iš tikrųjų priklausė sutuoktiniams.
Viešojo registro duomenys apie turto savininkus nepaneigia, kad šalia lygiagrečiai įregistruotų juridinių faktų gali klostytis ir kiti turto nuosavybės santykiai. Neatsižvelgta, kad nauja aplinkybė apie sutuoktinių bendro turto teisinį režimą gali paaiškėti po Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-94-214/2009, kurioje keliamas klausimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, baigties. Patenkinus šį reikalavimą, turto nuosavybės formos aplinkybė būtų laikoma egzistavusi jau 2003 m. spalio 17 d., nutraukiant šalių sudarytą santuoką. Sprendžiant dėl bylos atnaujinimo pagrindo buvimo, buvo privalomasis pagrindas sustabdyti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-94-214/2009. Nepagrįstai atsisakyta jį patenkinti - kitame teisme buvo pradėta nagrinėti byla, turinti prejudicinę reikšmę šiai bylai. Jei joje pareikštas ieškinys būtų patenkintas, atsirastų pagrindas atnaujinti santuokos nutraukimo bylą ir pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Nesant nustatyto bendrosios jungtinės nuosavybės fakto, bylos tolimesnis nagrinėjimas yra beprasmis, kadangi nebus galima dalinti turto, kuris šiuo metu priklauso kitam asmeniui.
Jei pastarojoje byloje būtų pripažintas bendrosios jungtinės nuosavybės faktas, reikėtų suprasti, kad teismas į šią aplinkybę privalėjo atsižvelgti, nutraukdamas šalių santuoką 2003 m. spalio 17 d. sprendimu. Dėl šios priežasties negalima teigti, jog nebuvo padaryta CK 3.59 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymo klaida. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nurodytas kaip išvestinis iš kito įrodinėjamo pagrindo – naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl turto nuosavybės formos nustatymo.
Neatsižvelgta, kad, prašydamas atnaujinti galimai praleistą terminą, pareiškėjas rėmėsi svarbiomis priežastimis ir įrodinėjo aplinkybes, jog po sužinojimo 2007 m. pavasarį apie ginčo turto perleidimą, laikinai negalėjo iškelti bylos dėl turto išreikalavimo, restitucijos, sandorių nuginčijimo: nuo kreipimosi į teismą 2008 m. sausio 24 d. iki ieškinio priėmimo 2008 m. spalio 13 d. praėjo beveik 9 mėnesiai. Po ieškinio priėmimo per 4 dienas pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Įgaliojimai padovanoti turtą pareiškėjui patvirtina, kad buvusi sutuoktinė ilgai vilkino klausimo sprendimą geruoju, vis žadėjo perleisti turtą pareiškėjui. Nepagrįsti teismo motyvai dėl praleisto 5 metų termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Šis procesinis terminas nebuvo praleistas.
Tai, kad pareiškėjo buvusios sutuoktinės įgaliojimai padovanoti jam ginčo sklypus yra išduoti po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo praėjus 2-4 mėnesiams, patvirtina V. M. taikos sutartyse pareikštą valią dėl turto nuosavybės formos neatitikimo oficialiai įregistruotiems viešojo registro duomenims. Dėl to neteisinga išvada apie protingų abejonių teismo sprendimu nebuvimą. Teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, t.y. esant bent menkiausiai abejonei dėl pateiktų įrodymų įrodomosios galios (šiuo atveju – 2003 m. spalio 17 d. buvusių registro duomenų teisingumo), jos turi būti patikrinamos atnaujinant procesą, t.y. pasinaudojant vienintele priemone pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus.
Neteisingai spręsta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Neaišku, pagal kokį abiejų atstovų sandorį yra patirtos 1000 Lt atstovavimo išlaidos. Jos priteistos ne šalies (V. M.), o jos atstovo naudai. 42,50 Lt pašto išlaidos valstybei priteistos irgi ne iš šalies (R. M.), o iš jo atstovo.
Prašo panaikinti 2009 m. balandžio 24 d. nutartį bei 2009 m. balandžio 22 d. protokolinę nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo V. M. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pareiškėjas teismui pats pateikė rašytinius įrodymus, jog žemės sklypai V. M. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad bendro dalintino turto neturi. Atnaujinus bylą, R. M. įgytų teisę atsiimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, V. M. atgautų jo sutuoktinės teisinį statusą, o tai jai yra nepriimtina. CPK nenumato prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo sustabdymo pagrindų, todėl šio prašymo nagrinėjimas negali būti sustabdytas. R. M. ištuokos bylą vedė per profesionalų teisininką – advokatą, todėl laikytina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinys ir iš jos išplaukiančios pasekmės jam buvo žinomos ir suprantamos. Santuokos nutraukimo metu 2003 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismui buvo pateikti teisingi duomenys apie R. M. ir V. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tai, kad 2008 m. spalio 13 d. R. M. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nėra pagrindas laikyti, jog šalys 2003 m. spalio 17 d. teismui negalėjo pateikti dokumentais patvirtintų įrodymų apie santuokos metu įsigytą turtą. Kauno miesto apylinkės teismas, 2003 m. spalio 17 d. sprendimu nutraukdamas R. M. ir V. M. santuoką, vadovavosi viešojo registro duomenimis, rodančiais, kad M. turtas buvo padalintas iki santuokos nutraukimo, todėl aiškios teisės normos taikymo klaidos nėra. Terminas pareiškėjo R. M. prašymui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2003 m. spalio 17 d., nes visos aplinkybės, nurodytos kaip naujai paaiškėjusios, jam buvo žinomos ne tik teismo sprendimo priėmimo dieną, bet ir iki bylos iškėlimo. Apie ginčo sklypų perleidimą tretiesiems asmenims R. M. sužinojo jau 2008 m. pradžioje, tačiau į teismą dėl proceso atnaujinimo nesikreipė. Pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą, kadangi buvo pasirinkęs pasyvų elgesį – neveikimą. Nebuvo objektyvių kliūčių paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ar kitokiu būdu ginti savo teisę per penkerių metų laikotarpį, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Pareiškėjo nuomonė dėl jo pateiktų įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Prašymo atnaujinti Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. SN2-13792/2003 pagal V. M. ir R. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu procesą nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. M. ir V. M. susituokė 1994 m. rugsėjo 29 d. Santuokoje 1997 m. rugsėjo 6 d. gimė dukra A., 2001 m. rugsėjo 4 d. – dukra N. 2003 m. spalio 7 d. V. M. ir R. M. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Prie pareiškimo pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodė, kad santuokoje nėra įsigiję jokio turto. Abu sutuoktiniai bylą prašė nagrinėti teismo posėdyje jiems nedalyvaujant, savo interesus pavedė atstovauti advokatei. Pateikė įrodymus iš viešųjų registrų, kad neturi transporto priemonių, bei duomenis apie nekilnojamąjį turtą. Iš 2003 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iki santuokos įregistravimo M. pagal mainų sutartį įsigijo kiekvienas po 1/6 dalį pastato 1A1m ( gyvenamo namo) ir po ½ dalį pastato 3G1p ( garažo) (duomenys neskelbtini). Pagal 1999 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nr. P19/99-0532 ir P19/99-0533 kiekvieno jų vardu buvo įregistruota po 168/1156 žemės sklypo, esančio prie šių pastatų, nuosavybės teisė. 2001 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu V. M. įgijo nuosavybės teisę į septynis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)). 2003 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu R. M. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais bei prie jų esantį 10.0700 ha žemės sklypą. 2003 m. spalio 17 d. sprendimu Kauno m. apylinkės teismas šalių pareiškimą patenkino, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pareiškėjo prašymas atnaujinti bylos procesą grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.
Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri R. M. nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, jis nurodo 2005 m. sausio 24 d. V. M. įvykdytą bendro turto - septynių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) – pardavimą. Teigia, kad 2008 m. kovo 6 d. Kauno raj. apylinkės teismui pateiktame ieškinyje dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu pažymi apie sandorį sužinojęs neseniai ( t. 1 b.l. 11). Nurodo, jog 2008 m. rugsėjo 9 d. taikos sutarties projekte V. M. pripažino šį turtą esant bendrąja jungtine nuosavybe, po santuokos nutraukimo turėjusia užtikrinti šalių dukterų išlaikymą. Faktą, kad po santuokos nutraukimo liko nepadalinta bendroji jungtinė nuosavybė, laiko aiškia CK 3.59 straipsnio taikymo klaida.
Spręsdamas apie ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir LR Aukščiausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normų taikymo praktika.
Pagal ją naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam tikra faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri būtų turėjusi esminę reikšmę bylai, jei pareiškėjui būtų buvusi žinoma jos nagrinėjimo metu. Esminė šių aplinkybių reikšmė reiškia pareiškėjo nurodomų faktų ar įrodymų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Naujai paaiškėję faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Pareiškėjo nurodoma faktinė aplinkybė ( žemės sklypų priklausomumas bendrosios jungtinės nuosavybės teise) šių reikalavimų neatitinka. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir dėl jos naujumo, ir dėl paaiškėjimo pareiškėjui momento.
2008 m. lapkričio 18 d. patikslintame R. M. ieškinyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti bylos procesą, nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus jis su V. M. įsigijo iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių lėšų, 2000 metais V. M. tėvų vardu sudarydami apsimestinį pirkimo – pardavimo sandorį. Paaštrėjus uošvių tarpusavio santykiams, 2001 metais šį turtą jie padovanojo V. M.
Šie faktai reiškia, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė egzistavo ir pareiškėjui buvo žinoma nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau, kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, jis jos teismui neatskleidė. 2008 m. lapkričio 18 d. patikslintame ieškinyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu R. M. nurodė, kad tuo metu gyveno Kanadoje, todėl nuosavybės teisės įgijimas per apsimestinį sandorį atitiko lūkesčius, įgyvendinant žemės nuosavybės teisę.
CPK 366 straipsnio pirmosios dalies devintajame punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad aiškia teisės normos taikymo klaida suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas ( Lietuvos Auškčiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-125/2005).
Turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, registravimo ypatumai yra nustatyti CK 3.88 straipsnio 3 dalyje: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir bylos nagrinėjimo metu minėtasis turtas buvo įregistruotas vieno iš sutuoktinių – V. M. - vardu. Turtas, dovanotas sutuoktiniui, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad jis perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe ( CK 3.89 str. 1 d. 2p.).
Išdėstyti argumentai pagrindžia, kad teismas, priimdamas M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neturėjo jokio pagrindo manyti, jog (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai ( analogiškai – (duomenys neskelbtini) esančio R. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo protingo pagrindo abejoti viešojo registro duomenimis.
Iš aukščiau išvardintų nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1999 metais kiekvieno iš sutuoktinių vardu buvo įsigytos atskiros dalys žemės sklypų prie asmeninės nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini). Pagal nuosavybės teisės įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. trečiąją dalį turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Minima aplinkybė nenurodyta nei kaip proceso atnaujinimo pagrindas, nei kaip atskirojo skundo argumentas, todėl nesvarstytina ( CPK 338 str., 320 str. 1 d.).
2008 m. kovo 6 d. Kauno raj. apylinkės teismui pateiktuoju ieškiniu R. M. nurodė, kad V. M. žemės sklypus pardavė per pigiai, tuo pažeidė jų nepilnamečių vaikų interesus, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais. 2008 m. lapkričio 18 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti apsimestiniu šio turto įgijimo sandorį V. M. tėvų vardu, jų pardavimo trečiajam asmeniui sandorius panaikinti dėl apsimestinumo ir tariamumo bei padalinti kaip santuokoje įgytą turtą.
2009 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-94-214/2009 dėl civilinės bylos pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams R. T., V. M., E. V., A. V., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracija, notarėms Zitai Kasperovičienei, Jolantai Rulienei, Genovaitei Pakerytei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimo sustabdymo, iki bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, teisėjų kolegija konstatavo, kad nepaisant to, kaip bus išspręstas proceso atnaujinimo klausimas byloje Nr. A2-185-657/2009, ieškovas turi teisę atskiru ieškiniu ginti pažeistas, jo manymu, nuosavybės teises, atskiru ieškiniu siekti pripažinti pirkimo pardavimo ir dovanojimo sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją, kadangi santuokos nutraukimo metu objektyviai nebuvo galimas joks bendro sutuoktinių turto dalinimas – šalys ištuokos byloje pareiškė, kad santuokoje įgyto turto neturi, iki šiol ginčo turtas (7 žemės sklypai) oficialiai priklauso kitam asmeniui.
Tą aplinkybę, kad šalys galėjo būti susitarę dėl tolesnio (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų nuosavybės teisės įgyvendinimo po santuokos nutraukimo, tačiau V. M. pareiškėjo lūkesčių nepateisino (minėtuosius žemės sklypus pardavė, pareiškėjui raštu pripažindama buvusią bendrąją jungtinę šio turto kilmę), pareiškėjas neteisingai nurodo kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę CPK 366 str. 1 d. antrajame punkte apibrėžtąja prasme. Ji atsirado po teismo sprendimo patvirtinti šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu egzistavo ne pastaroji, o, anot pareiškėjo, kitokia ginčo turto teisinio režimo aplinkybė, kuri jam buvo žinoma. Jei šio turto teisinis režimas po Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-94-214/2009 baigties ir pakistų, tai nepašalina fakto, kad apie siekiamą įrodyti ginčo turto teisinį režimą pareiškėjas žinojo ir jį įsigyjant V. M. tėvų vardu, ir dovanojimo buvusiai sutuoktinei metu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nelaiko reikšmingais atskirojo skundo argumentų apie buvusį privalomą prašymo nagrinėjimo sustabdymą.
Atskirojo skundo autorius teisingai teigia, kad nuo 2003 m. spalio 17 d. priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo santuokos nutraukimo byloje iki prašymo atnaujinti šios bylos procesą pateikimo 2008 m. spalio 20 d. penkeri metai nebuvo praėję, tačiau apygardos teismas sutinka su apeliacine tvarka revizuojamos nutarties išvadomis dėl praleisto trijų mėnesių termino (CPK 368 str. 1 d.). Apie aplinkybes, nurodomas proceso atnaujinimo pagrindu, pareiškėjas žinojo nuo 2003 m. spalio 17 d., todėl, prašymą atnaujinti procesą pateikdamas beveik po penkerių metų, įstatymų leidėjo nustatytą trijų mėnesių terminą praleido. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti nebuvimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas tokių priežasčių ir nenurodė. Laikydamas, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino nepraleido, kaip galimas prielaidas termino atnaujinimui prašyme nurodė dvi priežastis ( turto pardavimą be jo žinios ir laikiną negalinėjimą iškelti civilinę bylą), jei teismo išvados minimu klausimu būtų priešingos. Kadangi faktiškai proceso atnaujinimo pagrindą sudaro ne pastarosios aplinkybės, prašymas atnaujinti bylos procesą pagrįstai atmestas ir dėl pasibaigusio termino taikyti bylos proceso atnaujinimo institutą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-188/2005 ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai ( 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007 pagal J. V. K. ieškinį atsakovei G. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo). Nenustačius R. M. prašyme atnaujinti santuokos nutraukimo bylos procesą nurodytų pagrindų, nėra protingo pagrindo abejoti 2003 m. spalio 17 d. teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjui praleidus įstatyme nustatytą terminą prašymo atnaujinti procesą pateikimui, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.
Pagal CPK 51 str. nuostatas asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pagal pavedimą ir sutartį V. M. teisme atstovavo advokatas Gintas Gustaitis ir artimas giminaitis – tėvas E. V. Iš kvito t. 1 b.l. 135 matyti, jog E. V. už advokato paslaugas sumokėjo 1000 Lt. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu dėl neteisingai įvardinto asmens, kurio naudai priteistinos advokato pagalbos išlaidos, bei asmens, iš kurio valstybei priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( R. M. atstovo advokato D.Varno; iš nutarties motyvų matyti, kad pastarojoje jos dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas). Minima nutarties dalis patikslintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria atmestas R. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties rezoliucinės dalies antrąją ir trečiąją pastraipas, jas suformuluojant taip:
„Priteisti iš pareiškėjo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) už advokato pagalbą surašant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme.
Priteisti iš pareiškėjo R. M. valstybei 42,50 Lt (keturiasdešimt du litus penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke ,,Swedbankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).“