- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- AN2-77-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00020-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. R.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. A. (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje, bylos teisenos pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą (toliau – pareiškėjas) dėl J. G. jam priklausančio miško keliuke pastatyto kelio ženklo „Eismas draudžiamas“, nes nėra visumos aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti, jog įvykdytas nusižengimas dėl eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutartimi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. A. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. A. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą bei grąžinti medžiagą Institucijai papildomam tyrimui atlikti dėl J. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį.
3.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad 2002 m. gruodžio 19 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 1733 ir 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1470 žemės reformos žemėtvarkos projektuose keliukas yra nurodytas kaip bendro naudojimo, jis pavaizduotas jam priklausančiame sklypo plane, kaip įvažiavimas į jam priklausančią asmeninę gyvenamąją teritoriją, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Planai patvirtinti ir įregistruoti VĮ Registrų centro Tauragės filiale, aptariamas keliukas yra pažymėtas ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištraukoje. Todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl vertinama, kad keliukas yra J. G. ir jame eismas nevyksta. Pareiškėjas pažymi, kad kito įrengto kelio nėra, todėl juo tikrai vyksta eismas, o jo pateikti oficialūs duomenys nebuvo įvertinti, nors pati Institucija prašė teismo grąžinti medžiagą jiems dėl išsamaus tyrimo atlikimo, tačiau teismas priėmė skubotą ir neteisingą nutarimą, rėmėsi apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-411-606/2021, kurioje sprendimas buvo priimtas pagal visus jau surinktus duomenis, o ne kaip šiuo atveju, kai nebuvo atliktas išsamus tyrimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. prašo pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniame skunde pareiškėjas D. R. teigia, kad 2002 m. gruodžio 19 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 1733 ir 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1470 žemės reformos žemėtvarkos projektuose keliukas yra nurodytas kaip bendro naudojimo, jis pavaizduotas jam priklausančiame sklypo plane, kaip įvažiavimas į jam priklausančią asmeninę gyvenamąją teritoriją, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), aptariamas keliukas yra pažymėtas ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištraukoje, o kito įrengto kelio nėra, todėl juo tikrai vyksta eismas, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl vertinama, kad keliukas yra J. G., ir jame eismas nevyksta.
8. ANK 459 straipsnis numato atsakomybę už eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
9. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. Technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės.
10. Kelių eismo taisyklių 3.7 punkte nurodyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
11. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 10 punkte numatyta, jog eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atmetė pareiškėjo skundą iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatęs, kad 1,4100 ha žemės sklypas (miško ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. G. ir S. G., kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėtame miške būtų kelias (Kelių eismo taisyklių 3.7 punktas), kad tai patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2022 m. lapkričio 21 d. Nr. 85-G-12932 atsakymas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, iš kurio matyti, kad minėtame sklype nėra suprojektuotas bendro naudojimo kelias, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento 2023 m. sausio 5 d. Nr. AD-178 rašte nurodyta, jog šiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)), pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis, pažymėto keliuko nėra, kad šiame rašte taip pat konstatuota, jog išanalizavus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nenustatyta, kad minimame žemės sklype būtų įregistruotas kelio servitutas, bei padaryta išvada, kad minėtas kelias galimai yra įrengtas neteisėtai bei D. R., važinėdamas J. G. nuosavybės teise miško keliuku, pažeidžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalis. Remdamasis šiomis nustatytomis ir aptartomis aplinkybėmis, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-411-606/2021, apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. G. kelio ženklą „Eismas draudžiamas“ buvo pastatęs ne kelyje, ir ne kaip kelių eismo dalyvis, o jam nuosavybės teise priklausančiame miško keliuke, (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi pats, ir kuriame kelių eismas nevyksta, todėl J. G. negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriuose numatyta, kad keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama, taip pat negalėjo pažeisti ir Kelių eismo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimų.
14. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 1,4100 ha žemės sklypas (miško ūkio paskirties), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. G. ir S. G.. Tačiau nustatyta aplinkybė, jog minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso konkrečiam savininkui, kad netgi, jeigu minėtame sklype nėra suprojektuotas ir kaip bendro naudojimo kelias, savaime dar nereiškia, jog šiame sklype apskritai nėra suprojektuoto kelio, kad juo būtų galima važiuoti ir kitiems asmenims galbūt tik nustačius servitutą. Todėl ir statant eismo reguliavimo priemones kelyje, būtų būtina suderinti su policija, išsiaiškinus visas atitinkamas aplinkybes dėl tokios eismo reguliavimo priemonės statymo galimybės, nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje yra pateikti vieni kitiems prieštaraujantys duomenys dėl to, ar aptariamas miško keliukas laikytinas keliu ar ne. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento rašte pažymėta, kad išanalizavus VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nenustatyta, kad žemės sklype įregistruotas kelio servitutas, todėl padaryta išvada, kad kelias galbūt įrengtas neteisėtai, bei D. R., važinėdamas J. G. nuosavybės teise priklausančio miško keliuku, pažeidžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalis. Ir šiuo atveju vėlgi tai, kad nenustatyta, jog žemės sklype įregistruotas kelio servitutas, nei paneigia, nei patvirtina aplinkybę, ar aptariamas miško keliukas laikytinas keliu ar ne. Kartu pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento rašte ir nurodoma, kad dėl minėtų aplinkybių pradėtas tyrimas (b. l. 56–57). Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis pareiškėjo D. R. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J. G. pateiktas žemės sklypo planas, 2002 m. gruodžio 19 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 1733 ir 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1470 patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose yra pažymėtos kelio atkarpos, kuriomis galbūt teisėtai D. R. gali patekti į savo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Todėl nagrinėjamu atveju būtina išsamiai ir nuosekliai įvertinti visus esamus duomenis, kad tarp jų neliktų jokių prieštaravimų dėl to, ar ginčo miško keliukas teisiškai laikytinas keliu ar ne, ir tik tokiu atveju bus galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl J. G. veiksmų, susijusių su kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ pastatymu, bei jo atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir atsiliepime į skundą bei apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. taip pat prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. A. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą bei bylą grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
15. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-411-606/2021, kuria remiamasi skundžiamoje nutartyje, priešingai, nei šioje byloje esant prieštaringiems duomenims dėl kelio buvimo apskritai, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, buvo objektyviai nustatyta, kad asmuo laikiną kelio ženklą buvo pastatęs ne kelyje, ir ne kaip kelių eismo dalyvis, o nuosavybės teise priklausančioje kiemo aikštelėje.
16. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutartis ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. A. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas naikintini bei byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutartį bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. A. 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir bylą grąžinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.