Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 2 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2015 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 30 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. P., panaudodamas fizinį smurtą ir peilį pagrobė svetimą turtą, t. y. 2016-01-26 apie 13 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pareikalavo K. M. pinigų, kadangi nukentėjusysis pinigų nedavė, E. A., priėjęs prie ant sofos-lovos sėdinčio K. M., įrėmė peilį į kaklą, po to S. P. su E. A. pargriovė nukentėjusįjį ant sofos-lovos, E. A. pasukus kaklą K. M. ir laikant, tokiu būdu sukeliant fizinį skausmą, S. P. pagrobė iš nukentėjusiojo marškinių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 10 eurų vertės ir toliau reikalavo pinigų. Nukentėjusiajam K. M. paaiškinus, kad pinigų neturi E. A. apieškojęs spintelę rado lagaminą, kuriame buvo nukentėjusiojo piniginė, iš kurios K. M., išsigandęs susidorojimo, pats išėmė iš savo piniginės 10 eurų ir padavė juos E. A.. Tokiu būdu E. A., veikdamas bendrininkų grupe su S. P., panaudodamas fizinį smurtą ir peilį, pagrobė K. M. priklausančio turto už 20 eurų.

Be to, E. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. P., 2016-01-26 apie 17:30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur reikalavo K. M. pinigų. Kadangi nukentėjusysis pinigų nedavė, nes jų neturėjo, E. A. atvirai, K. M. matant, pagrobė jam priklausančią barzdaskutę „Philips“ 30 eurų vertės, medžiaginę rankinę, neturinčią turtinės vertės, o S. P. 10 eurų vertės piniginę, kurioje buvo nukentėjusiojo banko ir nuolaidų kortelės, neturinčios turtinės vertės. Tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami į patalpą, atvirai pagrobė K. M. priklausančio turto už 40 eurų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis E. A. visiškai prisipažino bei atlygino padarytą žalą, jam nukentėjusysis pretenzijų neturi. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis E. A. su bendrininku ketino iš nukentėjusiojo skolintis pinigų, o nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, veikiamas abstinencijos būsenos. Apeliaciniame skunde abejojama, ar reali laisvės atėmimo bausmė yra tinkamas problemos sprendimo būdas.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo buto durys buvo neužrakintos, nukentėjusysis pats pasakė – „užeikite“, todėl jis nepadarė įsibrovimo ar įsilaužimo į butą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.)

Įsibrovimas į patalpą yra objektyvus kvalifikuotos vagystės sudėties požymis, kurį nustačius veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. baudžiamojon atsakomybėn už svetimo turto pagrobimą traukiama ir tuo atveju, kai į patalpą įsibraunama panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl įėjimo į butą tikslo (kasacinė nutartis Nr. 2K-214/2010). Tokioje situacijoje apgaulė panaudojama kaip būdas prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti. Pirmos instancijos teismo baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pats nuteistasis E. A., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė, jog nukentėjusysis K. M. nenorėjo jų įsileisti, todėl S. P. pamelavo, kad atnešė anksčiau pagrobtą telefoną. Analogiškas aplinkybes duodamas parodymus, kurie buvo pagarsinti ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir nukentėjusysis K. M.. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis E. A. su bendrininku panaudojo apgaulę tam, kad galėtų patekti į nukentėjusiojo butą ir įvykdyti nusikalstamą veiką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įsibrovimo nebuvimo atmestini ir nuteistojo nusikalstama veika neperkvalifikuotina.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. A. kelia ir bausmės individualizavimo klausimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Skirdamas bausmę nuteistajam E. A., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 1 d. 2 p.) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., padarymą numatytos šios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau, į tai atsižvelgta jau nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmąja instancija – apylinkės teismas nuteistajam E. A. pripažino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. A. skyrė švelnesnes laisvės atėmimo bausmes nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Nuteistasis E. A. anksčiau yra teistas net 10 kartų, nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, būnant recidyvistui, todėl nelaikytina, kad nuteistasis E. A. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nubaustas per griežtai. Dėl šių priežasčių nėra teisėto pagrindo apeliantui taikyti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.