Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Elenai Petuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž., institucija, teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, tretieji asmenys AB SEB bankas, R. J., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė. Sutuoktiniams su vaikais gyvenant Švedijoje, atsakovas pradėjo susitikinėti su kaimynystėje gyvenusia moterimi. 2015 m. lapkričio mėnesio viduryje ieškovė, perskaičiusi atsakovo telefone trumpąsias žinutes, suprato, kad jis su kita moterimi palaiko ne tik draugiškus, bet ir intymius santykius. Atsakovas, praėjus kuriam laikui, patvirtino, kad draugauja su kita moterimi, pasiūlė grįžti pagyventi į Lietuvą. Sutuoktiniai planavo kartu su vaikais automobiliu vykti į Lietuvą 2016 m. balandžio 19 d., persikeliant keltu. Nurodo, kad ieškovė su vaikais nuvyko iki kelto, o atsakovas, pasakęs, kad atvažiuos su draugu automobiliu, nepasirodė, todėl ieškovė į Lietuvą su vaikais išvyko viena. Nuo tada sutuoktiniai bendro ūkio neveda, kiekvienas atskirai tvarko savo pajamas ir išlaidas. Atsakovas su kita moterimi gyvena Anglijoje. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes tai atitiktų jų interesus, poreikius, gyvenimo ir buities sąlygas, vaikai yra išreiškę norą gyventi su motina. Taip pat prašo priteisti vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, mano, kad atsakovas yra darbingas, todėl turi galimybę teikti materialinį išlaikymą vaikams (b. l. 1-5).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių vaikų: M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamosios vietos nustatymas su mama S. Ž., kuri pati visapusiškai rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, ugdymu, sveikata, atitiks jų interesus. Atstovė teisme palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 7). Gyvenant santuokoje jiems gimė vaikai – M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir G. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini). (b .l. 8-9). Nuo 2016 m. balandžio 19 d. ieškovė ir atsakovas nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškinyje prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškinyje nurodyta, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė. Ieškovė nurodė, kad šeimoje santykiai pašlijo 2015 m. lapkričio mėnesį, jai sužinojus apie tai, kad atsakovas turi kitą moterį. 2016 m. balandžio 19 d. sutuoktiniai planavo kartu su vaikais automobiliu išvykti į Lietuvą persikeliant keltu, tačiau atsakovas tą dieną prie kelto nepasirodė, todėl ieškovė į Lietuvą su vaikais išvyko viena. Ieškovė ir atsakovas santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2016 metų balandžio 19 d., neveda bendro ūkio. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį neigia neištikimybės faktą, nurodydamas, kad ieškovė neieškojo darbo, kad prisidėtų prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, ši aplinkybė buvo viena iš barnių priežasčių. Byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą, ieškovė nepateikė, vien tik nurodymas, kad kitas sutuoktinis buvo (yra) neištikimas, nepakankamas prezumpcijos buvimui konstatuoti, būtina įrodyti neištikimybės faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Taip pat ir atsakovas nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys ir nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis), todėl santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Nepilnamečiai vaikai M. Ž. ir G. Ž. nuo gimimo gyvena su ieškove, yra tinkamai prižiūrimi (b. l. 31), atsakovas sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina (b. l. 47), todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3. 174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su vaikais

Nei ieškovė, nei atsakovas bendravimo tvarkos su vaikais nustatyti neprašo, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl tėvų bendravimo su vaikais nėra, todėl bendravimo tvarka tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų nenustatoma.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui iki M. Ž. ir G. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė nepilnamečių vaikų poreikius, kuriems patenkinti minimaliai per mėnesį reikia po 400 Eur kiekvienam vaikui, šias išlaidas kiekvienam vaikui sudaro: maistui po 100 Eur, drabužiams, avalynei – po 100 Eur, vitaminams, vaistams, higienos prekėms – po 80 Eur, lavinimosi priemonėms, mokymo priemonėms – po 50 Eur, komunaliniams mokesčiams, kurui – po 70 Eur (b. l. 3). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikus išlaikyti jai padeda tėvai ir sesuo, o atsakovas abiejų vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria 200 Eur. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė prašo per didelio išlaikymo vaikams dydžio, tačiau to nepagrindžia, su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės ir pastovios, todėl vaikų išlaikymui kas mėnesį galintis skirti po 100 Eur kiekvienam vaikui (b. l. 46). Tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sumažėjusį darbingumo lygį, taip pat kad jis dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, tačiau jam to dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių nepavyko padaryti. Teismas pažymi, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis ir atsakovas turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaikų poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dirba UAB „Optimata“, jos darbo užmokestis sudaro nuo 270 Eur iki 370 Eur per mėnesį. Su vaikais gyvena nuomojamame bute, už kurį moka nuomos mokestį. Nors ieškovė tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tačiau teismas kaip reikšmingą aplinkybę įvertina tai, kad vaikai nuo 2016 m. balandžio 19 d. gyvena tik su ieškove, todėl jai tenka didesnė jų priežiūros ir kasdienio rūpesčio našta.

Remiantis į bylą pateiktais bei teismo surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti inžinieriniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 21-23). Sutuoktiniai turi skolą ir skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2008 m. spalio 9 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-41). Ieškovės vardu yra įregistruotas vienas keleivinis automobilis – VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 390 Eur.

Atsižvelgdamas į vaikų išlaikymui priteisti nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiams vaikams išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo skolą po 200 Eur už mėnesį kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2016 m. rugsėjo 6 d. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Jeigu tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Byloje nustatyta, kad šalys skyrium gyvena nuo 2016 m. balandžio 19 d., posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį skiria 200 Eur. Todėl ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų M. Ž., gimusio 2006 m. gruodžio 10 d., ir G. Ž., gimusios 2009 m. spalio 3 d., naudai priteistinas 1735,34 Eur išlaikymo įsiskolinimas (po 190 Eur už mėnesį kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d., CK 3.200 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys išlaikymo viena iš kito nereikalauja, todėl šis klausimas priimant sprendimą santuokos nutraukimo byloje nesprendžiamas (CPK 385 straipsnio 1 dalis.).

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: 0,0994 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus inžinierinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 18 542 Eur ir kurį ieškovė prašo po santuokos nutraukimo padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise. Prieštaravimų dėl nekilnojamojo turto vertės ir padalijimo atsakovas neišreiškė, šis reikalavimas tenkintinas (CK 3.117 straipsnio 1 d.).

Šalys santuokos metu įgijo automobilį VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė yra 500 Eur, atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su tokia automobilio verte, teigia, kad transporto priemonės rinkos kaina yra 3000 Eur, pateikė internetiniame puslapyje www.autogidas.lt tokių pačių parduodamų automobilių išrašą, iš kurio matyti jų kainos. Tačiau minėtame išraše nurodytos parduodamų automobilių kainos gali neatitikti realios automobilių vertės. Įrodymų apie tai, už kiek buvo įsigytas automobilis VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra pateikta.

Ieškovė ieškinyje prašė santuokoje įgytą automobilį priteisti jai. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime neprieštaravo dėl automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, tačiau prašė priteisti jam pusės automobilio vertės dydžio kompensaciją (b. l. 47-48).

Teismas įvertinęs tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu ieškove; kad transporto priemonė yra būtina kasdieniniams poreikiams tenkinti, t.y. vežioti juos į mokyklą, papildomus užsiėmimus, ypatingai nuo rudens iki pavasario tamsiuoju paros metu, kuomet vaikams savarankiškai grįžti nėra saugu; kad atsakovas automobiliu nesinaudoja; kad įpareigojimas ieškovę kompensuoti atsakovui pusė jo vertės padarytų neigiamą įtaką kartu su ieškove gyvenantiems vaikams, nes tie pinigai gali būti panaudoti geriau vaikų poreikių tenkinimui, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį, t. y. automobilį VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise, be įpareigojimo kompensuoti atsakovui priklausančio turto vertės dalį (CK 3.123 straipsnis).

Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad 2008 m. spalio 9 d. ieškovė, atsakovas ir R. J. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį (b. l. 36-41), pagal kurią už sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą atsako solidariai. Ieškovės reikalavimas, atsakovui, trečiajam asmeniui ir kreditoriui neprieštaraujant, tenkintinas, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo už prievolių vykdymą pagal 2008 m. spalio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB banku, ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo R. J. kreditoriui AB SEB bankui atsako solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

I. S. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. liepos 22 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6). Kadangi ieškovė yra visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, iš jos žyminis mokestis proporcingai jos patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nepriteistinas. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 22 d. pirmine pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei yra suteikta teisinių paslaugų už 253,47 Eur (b. l. 122). CPK 96 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 190,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 313,50 Eur žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus (20,50 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams, 293 Eur už santuokoje įgyto turto padalijimą) ir 13,32 Eur pašto išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1735,34 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 34 centų) išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d.

Paskirti ieškovę S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.

Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal 2008 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius pastatus – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 18 542 Eur (aštuoniolika tūkstančių penki šimtai keturiasdešimt du eurai) po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis, ieškovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise.

Padalinti ieškovės S. Ž. ir atsakovo M. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisti po santuokos nutraukimo ieškovei S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį VW TOURAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo už prievolių vykdymą pagal 2008 m. spalio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su AB SEB banku, j. a. k. 112021238, ieškovė S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovas M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB SEB bankui atsako solidariai.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 313,50 Eur (tris šimtus trylika eurų 50 centų) žyminį mokestį, 13,32 Eur (trylika eurų 32 centus) pašto išlaidas ir 190,10 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 10 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centrui.