- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-1253-254/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. B., VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7094-775/2015 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams A. B., VĮ Registrų centro Kauno filialui, VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisių, naudojimosi tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė L. S. kreipėsi į teismu prašydama: 1. panaikinti VĮ Registrų centro NT registre įrašą, kad šulinys ir stoginė 6I1m po ½ dalį priklauso ieškovei ir atsakovei bei VĮ RC Kauno filialo 2014-12-04 sprendimą Nr. 20, kuriais atsisakyta ištaisyti įrašus nekilnojamojo turto registre; 2. pripažinti, kad rūsio patalpos R-1, R-2, R-3, R-4 R-5 ir R-6 yra ieškovės buto priklausinys ir priklauso jai nuosavybės teise; 3. pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į šulinį ir stoginę 6I1m bei įpareigoti ištaisyti registro įrašus; 4. nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą planą. Ieškovė nurodė, kad nors butas įregistruotas su priklausiniu rūsiu, tačiau registre nenurodyta, kokios rūsio patalpos priklauso ieškovei. Be to, pasak ieškovės, registre be jokio teisinio pagrindo šulinys ir stoginė įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove. Kauno apylinkės teismas 2015-02-23 nutartimi pirmąjį ieškovės reikalavimą atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, o kitoje ieškinio reikalavimų dalyje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės L. S. ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir pripažinimo priklausiniu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovė nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, tačiau tik iš dalies pašalino 2015-02-23 nutartyje nurodytus trūkumus – primokėjo žyminį mokestį, pateikė papildomus įrodymus – 1979-03-30 VK sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio ir žemės sklype esančių pastatų planą bei sutartį dėl žemės sklypo neterminio naudojimo. Tačiau, pasak teismo, minėtoje nutartyje buvo nurodyta, jog trečiuoju reikalavimu ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teises į visą šulinį ir stoginę 6I1m bei įpareigoti ištaisyti įrašus registre, tačiau ieškovės pateiktame 2014-10-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, jog ji po J. S. mirties paveldi 1/2 dalį kiemo statinių (tame tarpe šulinį ir stoginę 6I1m). O J. S. tokia nuosavybės dalis buvo įregistruota 1979-03-30 LTD VK sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Teismo vertinimu, paveldėjimo teisės liudijimas ir minėtas VK sprendimas yra ieškovės (ir buvusio turto savininko) nuosavybės įregistravimo pagrindai, todėl siekiant nuginčyti nuosavybės dalį, turėtų būti keliamas dalies paveldėjimo teisė liudijimo ir minėto VK sprendimo pripažinimo negaliojančiais klausimas. Ieškovė, šalindama trūkumus, dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl teismas pažymėjo, kad sprendžiant nuosavybės teisės klausimus ir esant atliktai ginčo pastatų registracijai, būtina nagrinėti nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir jų teisėtumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymima, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, šiltnamis 3Šlg, 299/619 dalys žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), o kitų statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė ir stoginė 611 m) nuosavybės teisės įregistruotos lygiomis dalimis su bendraturte A. B.. Nurodo, kad ieškovė yra J. S. teisių perėmėja, o A. B. - A. T.- T.-S. teisių perėmėja. Teigiama, kad gyvenamas namas buvo statytas jungtinės veiklos sutarties, sudarytos 1971 m. vasario 2 d. A. T. ir jos velionio vyro J. S., pagrindu. Pagal šios sutarties 8 p. J. S. nuosavybės teisėmis teko pastato pirmas aukštas ir rūsio patalpos: garažas 18,94 kv.m. ploto, virtuvė 6,91 kv.m. ploto, sandėlis 6,19 kv.m. ploto, koridorius 4,02 kv.m. ploto ir katilinė 2,69 kv.m. ploto su įėjimu per garažą ir pirmą aukštą. Likusi rūsio dalis teko A. T.. Pagal dabar esančius kadastrinių matavimų duomenis nurodytos patalpos atitinka: R-l 18,94 kv.m., R-2-6,25 kv.m., R-3 2,06 kv.m., R-4-3,93 kv.m., R-5 3,06 kv.m. ir R-6 1,35 kv.m. ploto. Apeliantė nurodo, kad dėl įrašų registre patikslinimo kreipėsi į VĮ „Registrų centras" Kauno filialą, kuris 2014-12-04 sprendimu prašymo netenkino. Kauno filialas nurodė, kad duomenys apie J. S. nuosavybės teises į nekilnojamus daiktus perrašyti iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esančios 1979-01-23 teisinės registracijos išvados patvirtintos DŽDT VK 1979-03-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)ir atitinka šį dokumentą. Apeliantė nurodo, kad šalindama ieškinio trūkumus, teismui pateikė Kauno m. DŽDT VK 1979-03-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedo nuorašus, iš kurių, pasak ieškovės, matyti, kad A. T. pripažintos nuosavybės teisės į gyvenamojo namo lAl/p saikas, o J. S. į nurodyto namo 1 aukštą. Nei ginčijamų rūsio patalpų, nei šulinio bei stoginės 611/m nuosavybės klausimas nurodytu sprendimu nėra išspręstas. Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad prašyti teismo naikinti minėtą sprendimą nėra jokio pagrindo ir ginčo atveju nuosavybės klausimą tarp gyvenamojo namo bendraturčių turi spręsti teismas. Atkreipiamas dėmesys, kad net registre rūsio patalpų priklausomybė nėra nurodyta, o paveldėjimo teisės liudijimas po J. S. mirties ieškovei išduotas tik į butą su rūsiu, nenurodant man priklausančių patalpų, o taip pat į ½ dalį šulinio ir stoginės, todėl ši aplinkybė netrukdo teismui nagrinėti ieškinį. Akcentuojama, kad teismas atsisakė priimti ir tą ieškinio dalį, kuria prašoma nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Apeliantė daro išvadą, kad teismo atsisakymas, kad ieškovė nepakeitė ieškinio dalyko, priimti ieškinį yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirajame skunde keliamas teismo nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu ieškinį, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą (CPK 115 straipsnis) ir ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta.
Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai bei turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai nuosavybės teises į visą šulinį ir stoginę 6I1m, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti rūsio patalpas ieškovei priklausančio buto priklausiniu, panaikinti įrašą registrų centre ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Skundžiama nutartimi teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino dalies 2015-02-23 nutartyje nurodytų trūkumų, t.y., ieškovė neginčija ir nieko nepasisako dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ir jų teisėtumo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šulinio ir stoginės 6I1m. Ieškovės nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2014-10-22 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, o nuosavybės teisė buvusiam statinių savininkui J. S. įregistruota 1979-03-30 LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl minėto paveldėjimo teisės liudijimo ir 1979-03-30 LDT vykdomojo komiteto sprendimo pripažinimo negaliojančiais, nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ir tik ieškovui priklauso teisė pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą. Iš ieškovės ieškinio reikalavimų ir turinio matyti, kad ieškovė ieškinį reiškia dėl nuosavybės teisių pripažinimo (CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktai). Taigi ieškovė, realizuodama savo teisę į teisminę gynybą, suformulavo aiškų reikalavimą - pripažinti jai nuosavybės teises į šulinį ir stoginę 6I1m, panaikinant įrašus nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pasirinko teisių gynimo būdą – nuosavybės teisės pripažinimą (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), o dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo gali būti sprendžiama tik bylos nagrinėjimo metu, t, y., teismas nagrinėdamas bylą pareikštų reikalavimų ribose vertins, ar yra pagrindas panaikinti esamus įrašus nekilnojamojo turto registre ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo statinius. Teismas ieškinio priėmimo stadijos metu neturi teisinio pagrindo spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovei nurodyti, kokius reikalavimus reikšti byloje, siekiant pripažinti jos prašomas nuosavybės teises. Pastebėtina, kad CPK 141 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog keisti ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, o po šios nutarties priėmimo - tik jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi ieškovė turi procesinę teisę priėmus ieškinį keisti ieškinio dalyką.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė taip pat reiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas nebuvo nustatęs trūkumų susijusių su šiuo reikalavimu, todėl nepagrįstai laikė nepaduotu ieškinį ir šioje dalyje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl L. S. ieškinio priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir L. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.