Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovams M. R., E. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. paaiškino, kad savo automobilį buvo apdraudęs privalomuoju draudimu. Jis nežinojo, jog E. M. yra praradęs teisę vairuoti. E. M. pas jį į servisą „Autofiksai“, kur dirbo, atvažiuodavo automobiliu, su juo turėjo bendrą draugą. Prieš perduodant savo automobilį, daugiau nei metus jį matydavo vairuojant kitą automobilį. E. M. prašė automobilio nuvažiuoti apsipirkti, buvo kažkokie skubūs reikalai. Automobilį perdavė penktadienį vakare, o šeštadienį turėjo grąžinti. E. M., paskambinęs po poros valandų pasakė, kad padarė avariją. Tada ir sužinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Girto E. M. nėra matęs, nesukėlė jis jokių abejonių. Pirmą kartą taip nutiko, dabar galvoja, kad reikėtų pasidomėti ar asmuo turi vairavimo teises. Automobilį susiremontavo iš savo lėšų, E. M. jam dar skolingas. Draudžiant automobilį nebuvo minčių, kad paskui reikės atlyginti žalą.

A. E. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 8 d., apie 17 val. 40 min., Taikos pr. ir Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis – atsakovui M. R. priklausantis automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas neturinčio teisės vairuoti atsakovo E. M., atsitrenkė į transporto priemonę „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Eismo įvykio metu automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudimo bendrovėje ADB „C. V. I. G.“, įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. sutartį (draudėjas M. R., draudimo liudijimo Nr. LT/AKA 1721977). Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. pagal transporto priemonės likutinės vertės paskaičiavimo 2021 m. gegužės 12 d. žalos bylą Nr. 21/300-10362 išmokėjo automobilio „Honda“ savininkui Ž. P. 1707 Eur draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti.

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų – už eismo įvykį atsakingo E. M. ir transporto priemonės savininko M. R. – 1707 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Ginčo dėl ieškovės apskaičiuoto žalos dydžio byloje nėra, tačiau atsakovas M. R. nesutika, kad jis padarytą žalą turi atlyginti solidariai su A. M., motyvuodamas tuo, kad faktą, jog A. M. neturi teisės vairuoti sužinojo tik po eismo įvykio – iki tol ne kartą jį matė važinėjantis automobiliu, todėl net nepagalvojo, jog pastarasis neturi teisės vairuoti. Tokiu būdu, atsakovo M. R. teigimu, nėra pagrindo taikyti solidariąją abiejų atsakovų atsakomybę Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes jo veiksmuose nėra deliktinės atsakomybės sąlygų.

Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Civilinė atsakomybė (tiek deliktinė, tiek sutartinė) atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė.

Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo M. R.. Atsakovas E. M. nebuvo sutarties šalis. Atsakovas E. M. vairavo neturėdamas teisės vairuoti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą ir padarė žalos. Jam kaip eismo įvykio kaltininkui tenka su tuo susijusios pasekmės ir kyla deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovė turi teisę reikalauti E. M. grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

Su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas (TPVCAPDĮ, CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.

Kaip yra nurodęs Lietuvos A. T., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos A. T. 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis – TPVCAPDĮ 22 straipsnis, – suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytų TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, sąrašas yra baigtinis (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

Akcentuotina, jog civilinės atsakomybės draudimo teisiniai santykiai yra trinariai, t. y. juose įprastai dalyvauja trys asmenys: už eismo įvykį atsakingos transporto priemonės savininkas (valdytojas), pastarojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs ir šios rūšies draudimo apsaugą suteikęs draudikas (draudimo bendrovė) ir nukentėjęs (žalos patyręs asmuo) – naudos pagal draudimo sutartį gavėjas, dar kitaip vadinamas draudimo išmokos gavėjas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio norma, suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, taikytina draudiko ir draudėjo (transporto priemonės savininko ar valdytojo) teisiniam santykiui, kuris iš esmės yra vidinis draudimo teisinis santykis, jis taip pat yra ir sutartinis santykis.

Teisės aktai draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, sieja su priežastinio ryšio tarp nustatytų pareigų pažeidimo ir eismo įvykio buvimu. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė – draudikė, pareiškusi reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovo – draudėjo M. R. – išmokėtos draudimo išmokos sumą, įrodinėjo, jog atsakovo M. R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino, jog jam priklausančios transporto priemonės, kuria buvo sukeltas įvykis ir padaryta žala, neužvaldytų trečiasis asmuo – šiuo atveju už eismo įvykį atsakingas E. M., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Ieškovė rėmėsi normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą – CK 6.270 straipsnio 3 dalimi, ir įrodinėjo, kad atsakovo M. R. neteisėti veiksmai lėmė žalą, kuri būtų atlyginama CK 6.270 straipsnyje nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu nebūtų sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Esant apdraustai transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei eismo įvykio metu, atsakovo E. M. padaryta žala buvo atlyginta išmokant draudimo išmoką. Kaip jau minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, bet ieškovė jų byloje neįrodinėjo ir jos byloje nenustatytos. Taigi ieškovė iš esmės neįrodinėjo atsakovo M. R. atsakomybės TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, t. y. kad atsakovas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas konkrečias pareigas – neteisėtų veiksmų, kurie suponuotų galimybę taikyti draudėjo atsakomybę nurodyto straipsnio pagrindu, priežastinio ryšio tarp pareigų pažeidimo ir kilusios žalos.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015, išaiškino, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul (nekonkuravimo) principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul (nekonkuravimo) principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas M. R. tranporto priemonę atsakovui E. M. perdavė būdamas įsitikinęs, kad pastarasis turi teisę vairuoti transporto priemones – jis niekada nematė jo neblaivaus, eilę kartų iki eismo įvykio jį matė vairuojant kitas transporto priemones. Byloje nėra duomenų, kad M. R. jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų perdavęs komerciniais tikslais ar už atlygį, ji buvo perduota neilgam laikui – eismo įvykis įvyko po dviejų valandų po automobilio perdavimo E. M.. Pastarasis, nors teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime, pasirašytame kartu su M. R., nurodė, kad prieš pradėdamasis naudotis M. R. automobiliu jį patikino, jog turi visus reikiamus dokumentus. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. R., prieš perduodamas transporto priemonę E. M., atliko elementarius būtinus veiksmus tikslu įsitikinti, kad transporto priemonę perduoda tinkamam vairuotojui. Teismo įsitikinimu, atsakovui E. M. sąmoningai suklaidinus M. R., jog jis turi vairuotojo pažymėjimą, jam ir kyla pareiga atlyginti visą eismo įvykio metu jo paties kaltais veiksmais padarytą žalą. Pažymėtina, kad pretenzinį reikalavimą iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė pareiškė tik atsakovui E. M.. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovei pasirinkus poziciją reikšti reikalavimą atsakovui M. R. delikto pagrindu, tačiau neįrodžius neteisėtų šio atsakovo veiksmų TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio išimtinius atvejus, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, gali įgyvendinti regreso teisę į draudėją, taikymo aspektu, priežastinio ryšio tarp draudėjo pareigų pažeidimo ir kilusios žalos, ieškinio reikalavimas atsakovui M. R. atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo E. M. priteistina 1707 Eur žalos atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo E. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo E. M. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis bei valstybei 31,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei ADB „C. V. I. G.“, juridinio asmens kodas 304080146, 1707 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septynių eurų) išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,36 Eur (trisdešimt vieno euro 36 ct) bylinėjimosi išlaidas (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.