- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1314-413/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- M. V., R. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. V. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2046-748/2014 pagal ieškovų M. V. ir R. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai M. V. ir R. B. kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą ir prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti ieškovų M. V. ir R. B. naudojamos 790 kv. m ploto valstybinės žemės ir joje esančio pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kreipiantis su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį.
Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise (lygiomis dalimis, po 1/2 dalį) priklauso pastatas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Ieškovai Pastatą įsigijo 2004 m. birželio 29 d., turėdami tikslą jį rekonstruoti ir vykdyti jame ūkine-komercinę veiklą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-345 „Dėl Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detaliojo plano patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detalųjį planą. Aiškinamajame rašte, aprašant priemones, numatytas neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti, nurodyta, kad: „rekomenduojami griauti pastatai už juos kompensuojant LR įstatymuose nustatyta tvarka yra: Žemaičių pl. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nebuvo pradėtos. Per visą šį laikotarpį ieškovai negalėjo tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti savo, kaip Pastato savininkų, nuosavybės ir susijusių su ja teisių, kadangi atsakovei patvirtinus detalųjį planą, jiems nebegalėjo būti suformuotas valstybinės žemės sklypas Pastato eksploatavimui. Savivaldybė nenustatė konkretaus termino, per kurį turi būti pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, ir nėra aišku, kada atsakovė turės lėšų pradėti tokią procedūrą, todėl ieškovai negali gauti kompensacijos, apribota jų teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti objektą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, skirtas Pastato eksploatavimui, teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas nebuvo. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242, teritorija, kurioje stovi ieškovams priklausantis Pastatas, priskirta perspektyvinės infrastruktūros teritorijoms. Pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šis administracinis teisės aktas galiojo, ieškovai turėjo galimybę su juo susipažinti ir įvertinti Bendrojo plano sprendinius dar prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo parengtas Detalusis planas, numatantis Pastato nugriovimą, tačiau tai vertintina kaip galimos teritorijos raidos galimybės, tačiau konkretus terminas, per kurį numatoma įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, nebuvo nurodytas. Pažymėjo, jog dėl lėšų stygiaus savivaldybės taryba nėra išreiškusi valios paimti detaliajame plane nurodytus žemės sklypus ir pastatus visuomenės poreikiams. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog ketina atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbus, kurių atveju privaloma suformuoti žemės sklypą ir įteisinti naudojimąsi šiuo sklypu. Teisės aktų nuostatos suteikia galimybę Pastato savininkams atlikti Pastato paprastąjį ar kapitalinį remontą ir naudoti jį pagal paskirtį. Tuo atveju, jei ieškovai ketintų Pastatą rekonstruoti ar statyti naujus statinius, t. y., keisti šiuo metu esamą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, būtų privaloma rengti teritorijos detalųjį planą. Pagal Bendrojo plano sprendinius šioje teritorijoje leistina tik inžinerinės paskirties statinių statyba. Ieškovai niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę su prašymu keisti Bendrojo plano sprendinius, jų neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, aplinkybė, jog savivaldybė iki šiol nėra priėmusi sprendimo paimti ieškovų Pastatą visuomenės poreikiams, ieškovų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų M. V. ir R. B. 30,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, jog būtent valstybės institucijos ir savivaldybių tarybos turi tiesę spręsti, ar žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams, ar ne, kadangi tai yra išimtinė jų kompetencija. Tam nepakanka, kad vien detaliajame plane būtų numatyta perspektyvoje paimti žemę visuomenės poreikiams, tačiau turi būti priimtas šiuo klausimu savivaldybės tarybos sprendimas, nustatyta tvarka atlikta sąnaudų ir naudos analizė. Kadangi savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo paimti visuomenės poreikiams žemę, kuri pagal detaliojo plano sprendinius numatyta Žemaičių plento rekonstrukcijai, taigi kartu ir ieškovų Pastatą, neatlikta sąnaudų ir naudos analizė, teismas sprendė, jog tokiomis aplinkybėmis atsakovas (savivaldybė) neturi faktinių ir juridinių pagrindų bei galimybių nuspręsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja, kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nustatytos teisės aktuose reglamentuotos sąlygos, kurių pagrindu butų galima įpareigoti atsakovą inicijuoti privačios nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad ieškovų nuosavybės teisė į Pastatą gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į nustatytą teisės aktų reguliavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti ieškovų M. V. ir R. B. naudojamos 790 kv. m ploto valstybinės žemės ir joje esančio pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kreipiantis su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį; priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-345 ir juo patvirtinto Detaliojo plano turinio (plano sprendinių), kadangi savivaldybė, šiuo sprendimu patvirtindama detalųjį planą, jame suprojektuodama Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių pl. statytojams žemės sklypą ir nurodydama, kad Pastatas, patenkantis į gatvės statybos zoną, yra paimtinas visuomenės poreikiams (išpirktinas) įstatymu nustatyta tvarka ir griautinas, tokiu būdu nusprendė, kad ieškovų naudojama valstybinė žemė, kurioje yra Pastatas, yra reikalinga visuomenės poreikiams – Žemaičių pl. rekonstrukcijai.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino Kauno miesto savivaldybės veikimo (neveikimo) laiko atžvilgiu. Apeliantų nuomone, Kauno miesto savivaldybė objektyviai gali tiek pagrįsti visuomenės poreikį, tiek nurodyti tikslą, kuriam reikalinga paimti ieškovų naudojamą valstybinę žemę ir joje esantį Pastatą, tačiau neprotingai ilgai delsia tą padaryti, kas yra neteisėta, kadangi terminas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pradėti turi būti nustatomas ir jis negali būti neprotingai ilgas. Be to, visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas atliekamas dar rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, jog ginčo atveju toks pagrindimas jau buvo (turėjo būti) atliktas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė nepagrįstai delsia iki šiol atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Apeliantai pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog rengiant detalųjį planą nebuvo atlikta sąnaudų ir naudos analizė, ji turėjo būti atlikta per protingą terminą po detaliojo plano parengimo ir patvirtinimo, tačiau to nebuvo padaryta ir tai padaryti delsiama.
4. Nepagrįsta teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybei neatlikus vieno iš parengiamųjų veiksmų (sąnaudų ir naudos analizės), ieškovai netenka teisės reikalauti, kad jų naudojamos valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas būtų sprendžiamas iš esmės. Pasak apeliantų, žemės paėmimas visuomenės poreikiams nėra vienkartinis veiksmas, o yra trunkamoji procedūra, kurios metu atliekama eilė įvairių veiksmų, tame tarpe parengiamųjų veiksmų, iš kurių vienas yra sąnaudų ir veiklos analizė. Tuo tarpu ieškovų pareikštas reikalavimas apima savyje ir reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlikti visus be išimties procedūrinius veiksmus (tame tarpe sąnaudų ir naudos analizę), reikalingus (būtinus) kreipiantis su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį.
5. Teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino bei skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl to, ar Kauno miesto savivaldybės neveikimu (nepateisinamai ilgą laikotarpį nepradedant valstybinės žemės ir joje esančio Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų) nėra pažeidžiami konstituciniai principai – teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo.
6. Teismas pažeidė Teismų Įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, nesivadovavo Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl analogiškų bylų sprendimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant termino reikšmę (svarbą) nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniuose santykiuose ir tokio termino nebuvimo ir (ar) nesilaikymo teisinius padarinius (pasekmes) daikto savininkui. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi detaliojo plano sprendinius dėl Pastato paėmimo visuomenės poreikiams, nenustatė termino, per kurį Pastatas turės būti paimtas visuomenės poreikiams, nors toks terminas privalomai turi būti nustatytas.
7. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovės argumentu dėl lėšų trūkumo, pateisino Kauno miesto savivaldybės neveikimą. Apeliantų nuomone, lėšų trūkumas ir jų nenumatymas Kauno miesto savivaldybės 2014 m. biudžete, negali būti kliūtimi protingam ir pagrįstam nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams terminui nustatyti. Delsiant atlikti minėtus veiksmus, nebuvo sudarytos sąlygos apeliantams tinkamai ir visapusiškai, savo nuožiūra ir interesais įgyvendinti nuosavybės teisės ir iš jos išplaukiančių teisių. Nors ir esant suvaržytai apeliantų teisei naudoti Pastatą prekybinei veiklai ir gauti iš to ekonominės naudos, iš jų vis tiek yra reikalaujama mokėti tiek žemės nuomos, tiek nekilnojamojo turto mokesčius. Apeliantų nuomone, taip pažeidžiami teisėti jų lūkesčiai.
8. Deklaratyvus pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovų nuosavybės teisė į Pastatą gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į nustatytą teisės aktų reguliavimą, yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais ir motyvais. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neišanalizavo, neįvertino ir dėl to nepagrįstai nenustatė ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo susiklosčiusioje ginčo situacijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtinusi detalųjį planą, tokiu būdu nusprendė, kad ieškovų naudojamas žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams. Atsakovė pažymi, jog teritorijų planavimo dokumentas negali būti traktuojamas kaip sprendimas paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams. Parengtame Detaliajame plane buvo nustatytas tam tikras ginčo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, pagal kurį numatytas ir Pastato griovimas, tačiau šie sprendiniai vertintini kaip galimos suplanuotos teritorijos raidos galimybės, o ne kaip savivaldybės tarybos valia paimti apeliantų žemės sklypą visuomenės poreikiams. Pažymi, jog teritorijų planavimo dokumentas (detalusis ar specialusis planas) yra tik vienas iš privalomų dokumentų, teikiamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui kartu su prašymu paimti žemę visuomenės poreikiams.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovų naudojamai teritorijai ir Pastatui egzistuoja konkretus visuomenės poreikis, tačiau dėl savivaldybės nepagrįsto neveikimo nėra atitinkamai įformintas. Atsakovė pažymi, jog tik atlikus sąnaudų ir naudos analizę, yra apskaičiuojamos išlaidos, būtinos paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms įgyvendinti, įvertinama visuomenės gautina nauda, apskaičiuojama įgyvendinimo ir galimybių grynoji esama vertė ir kitos aplinkybės. Pagal jos išvadas gali būti sprendžiama, ar reali projekto įgyvendinimo nauda bus didesnė, nei patirtos projekto įgyvendinimo išlaidos, ar Savivaldybė turės pakankamai resursų procedūroms atlikti, ar nėra alternatyvių galimybių įgyvendinti teritorijų planavimo sprendinių, nevykdant paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes teisingai įvertino, padarė teisingą išvadą, jog šiuo klausimu teisinis reguliavimas įtvirtina tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų egzistavimo būtinumą tam, kad žemė galėtų būti paimta visuomenės poreikiams, ir kartu reiškia, kad nėra besąlygiškos pareigos savivaldybei inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės poreikiams. Nesant teisės aktais reikalaujamų duomenų, patvirtinančių paėmimo visuomenės poreikiams naudingumą ir efektyvumą, savivaldybė neturi teisinio pagrindo inicijuoti Pastato ir jam priskirto žemės sklypo paėjimo visuomenės poreikiams procedūros.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino savivaldybės veikimo (neveikimo) laiko atžvilgiu. Atsakovė nurodo, jog savivaldybė, prieš priimdama sprendimą dėl ginčo teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams, privalo elgtis atidžiai bei rūpestingai ir nėra pagrindo inicijuoti paėmimo visuomenės poreikiams proceso, jei nėra galimybės užtikrinti šio proceso vykdymui ir užbaigimui būtinų finansinių lėšų. Atsakovės nuomone, realias neigiamas pasekmes nekilnojamojo turto savininkams galėtų sukelti būtent Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kadangi nuo jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, keisti ar kitaip suvaržyti daiktiniu teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti. Šiuo metu savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams. Nei administraciniuose aktuose dėl minėtų teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo, nei teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimą, nėra nustatyta terminų, per kuriuos turi būti įgyvendinti Bendrojo plano ar Detaliojo plano sprendiniai. Be to, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis apeliantų nurodytoje kasacinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2009, pateiktais išaiškinimais, kadangi priešingai, nei šio ginčo atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje nenagrinėjo klausimo dėl teritorijų planavimo dokumentuose numatytų sprendinių įgyvendinimo terminų.
4. Atsakovė nesutinka su apeliantų teiginiu, kad apeliantų teisės naudotis Pastatu yra varžomos tik dėl to, jog savivaldybė nepradėjo Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų ir nenurodė termino, per kurį ketina tai padaryti. Atsakovė pažymi, jog apeliantų teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jiems priklausantį Pastatą turi atitikti Bendrajame plane numatytus reikalavimus. Pagal bendrąjį planą, jei apeliantai ketintų plėtoti veiklą šioje teritorijoje, joje būtų leistina tik inžinerinės paskirties statinių statyba. Tokia sąlyga Bendrajame plane įtvirtinta dar prieš apeliantams įsigyjant ginčo Pastatą. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantai neturi galimybės naudoti Pastatą pagal jo paskirtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad savivaldybei neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, realiai pažeidžiamos apeliantų teisės bei teisėti lūkesčiai.
5. Atsakovė pažymi, jog teismams nesuteikta teisė vykdyti viešojo administravimo subjektų funkcijas. Įvertinti viešojo intereso egzistavimą ir visuomenės poreikį ginčo teritorijai yra priskirta būtent savivaldybės kompetencijai, todėl tik savivaldybė gali priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procesą. Apeliantų reikalavimo patenkinimas reikštų, kad teismas vertina ne savivaldybės veiksmų teisėtumą, o sprendžia klausimą, kuris pagal teisės aktų nuostatas priskirtas savivaldybės kompetencijai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo M. V. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2046-748/2014 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į skundą iš esmės grindžiamas tapačiais atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis garantuoja nuosavybės neliečiamumą ir nurodo, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Šios nuostatos reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jį (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams reglamentuojamas Civilinio kodekso 4.100 – 4.102 straipsniuose. CK 4.100 str. 1 dalyje nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu statiniams statyti asmenų ne nuosavybės teise naudojamas žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, tai už statomus ar jau pastatytus ir tiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat už sodinius turi būti atlyginama pinigais arba rinkos kaina (CK 4.102 straipsnio 1 dalis).
Dėl nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros
Ieškovų teigimu, jų teises pažeidžiančiu aktu pripažintini Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-345 „Dėl Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detaliojo plano patvirtinimo“ detaliojo plano sprendiniai, kuriais rekomenduojama paimti visuomenės poreikiams ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį statinį, esantį Žemaičių pl. 13a, Kaune, šį statinį nugriauti ir už jį kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nenurodant paminėtų veiksmų įvykdymo terminų. Taigi byloje nėra ginčo dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams objektyvaus egzistavimo ir/ar būtinumo, ar kompensacijos dydžio, nes dėl jos dar nebuvo derėtasi, tačiau keliamas klausimas dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), įgyvendinant savo pačios priimtą teisės aktą, (ne)teisėtumo.
Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams. LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau –Taisyklių) 2 punkte nustatyta, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė), siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 punkte nurodyto aiškinamojo rašto priedas. Sąnaudų ir naudos analizė parengiama vadovaujantis Taisyklių 3 punkto nuostatomis. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Taisyklių II-ojo skyriaus „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia“ 5.1 punkte nurodoma, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos prašymu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai yra pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatyto ant naudojamos 790 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, bendraturčiai (t. 1, b. l. 13-15). Atsakovė yra parengusi ir 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtinusi žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovams priklausantis pastatas, detalųjį planą, kurio sprendiniais nuspręsta: paimti visuomenės poreikiams ieškovų pastatą, šį statinį nugriauti ir už jį kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau, kaip jau minėta, šiame savivaldybės administraciniame akte nenumatyta tolimesnė sprendimo įgyvendinimo tvarka ir terminai (t. 1, b. l. 16-27, 29, 38).
Apibendrinant faktines bylos aplinkybes ir minėtą ginčijamos situacijos (ieškovų reikalavimo pradėti žemės ir pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą) teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė yra pradėjusi parengiamuosius ieškovams priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams veiksmus (procedūras), todėl teisiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūras atsakovė turi priimti papildomus teisės aktus. Be to, ar pradėta turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, gali būti vertinama ne vien vadovaujantis tuo, ar priimtas tokio pavadinimo ir turinio dokumentas, kurio turinį sudarytų teiginiai dėl procedūros pradėjimo, bet gali būti vertinama ir pagal kitus institucijos priimtus sprendimus, raštus ar veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008.
Minėta, kad sąnaudų ir naudos analizė gali būti sudedamoji teritorijos, kurioje prašoma paimti žemę visuomenės poreikiams, detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas. Atsakovė iki šiol tokio dokumento nėra parengusi ir nenustatė terminų tolimesnei 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-345 įgyvendinimo tvarkai. Taigi praėjus aštuoneriems metams nuo sprendimo priėmimo, tolimesnė ieškovams priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūra išlieka neaiški. Todėl delsimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą negali būti pateisinamas, nes, visų pirma, žemės paėmimu visuomenės poreikiams yra patenkinamas viešasis interesas. Antra vertus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimas yra susijęs su asmenų, kurių žemę rengiamasi paimti visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių suvaržymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ir tais atvejais, kai asmenims nenustatomi jų nuosavybės teisės suvaržymo terminai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-1670-10). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje 2009 m. spalio 8 d. nutartyje konstatavo, kad nuosavybės suvaržymo ar paėmimo procedūra ir tvarka turi būti nustatyta ir aiški. Jos aiškumas apima ir tai, kad turi būti nustatyti terminai ir jų laikomasi, o jeigu jie pratęsiami, tai esant pagrindui ir tik būtinais atvejais, t. y. dėl svarbių priežasčių. Jeigu sprendžiama, kad daiktas iš savininko gali būti paimtas, tai turi būti nustatomas terminas aplinkybėms išsiaiškinti ir sprendimui priimti, ar daiktas bus paimamas ir kokie iki to ribojimai skiriami daikto savininkui. Kitu atveju būtų sudaromos sąlygos nesant svarbių priežasčių ir be teisinio pagrindo varžyti savininko teises neribotą laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad asmenų nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama tais atvejais, kai asmenims nenustatomi jų nuosavybės teisės suvaržymo terminai arba jie negali reikalauti kompensacijos (pvz., 1982 m. rugsėjo 23 d. byla Sporrong and Lönnroth v. Sweden; Nr. 7151/75; 7152/75 ir kt.). Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad lėšų trūkumas ir jų nenumatymas Kauno miesto savivaldybės 2014 m. biudžete, negali būti kliūtimi protingam ir pagrįstam nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams terminui nustatyti. Kol procedūros nevykdomos, savininkai negali įgyvendinti teisių į kompensaciją, o teisės rekonstruoti statinį ir vykdyti normalią ūkinę veiklą yra varžomos tuo pagrindu, kad ieškovų turtą numatyta paimti visuomenės poreikiams.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos aiškinant termino svarbą nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniuose santykiuose, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdama į atsakovės argumentus dėl kitų būtinų sąlygų, reikalingų savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-345, įgyvendinimui, teisėjų kolegija sprendžia tikslingu ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti šešių mėnesių terminą žemės ir pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms pradėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas neriboja savivaldybės diskrecijos teisės atlikti teritorijos, kurią numatyta paimti visuomenės poreikiams, tolimesnių procedūrų, įskaitant, bet neapsiribojant tiek lėšų, reikalingų šiam projektui vystyti, nustatymu, tiek priimant sprendimus dėl tolimesnės minėtos teritorijos planavimo (tvarkymo) eigos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje priėmus naują sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Paduodami ieškinį ieškovai sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme bei 144 Lt šio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 10, t. 2, b. l. 14). Pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ieškovai turėjo 9 325,49 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir 4 415,90 Lt apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b. l. 135-137, t. 2, b. l. 31-35). Pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovės priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nuostatų 8.2, 8.9, 8.16, 8.17, 8.18 punktus, reglamentuojančius advokato maksimalius įkainius už procesinių dokumentų paruošimą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams. Nustačius, jog ieškovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija minėtose Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, ieškovams iš atsakovės priteistina bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 6 690 Lt. Ryšium su procesinių dokumentų siuntimu valstybė turėjo 30,90 Lt išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl ieškinį tenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę (į. k. 111106319) ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos pradėti ieškovų M. V. (a. k. 740329) ir R. B. (a .k. 551753) naudojamos 790 kv. m ploto valstybinės žemės ir joje esančio pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kreipiantis su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (į. k. 111106319) ieškovams M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 3 345 Lt (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (įst. k. 111106319) 30,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.