- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2-2046-748/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14678-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Ieškovas
- M. V., R. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Kęstutis Žickus
- Kategorijos
- 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovų M. V. ir R. B. atstovui advokatui Kęstučiui Žičkui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V. ir R. B. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai M. V. ir R. B. kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą ir prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti ieškovų M. V. ir R. B. naudojamos 790 kv. m. ploto valstybinės žemės ir joje esančio pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kreipiantis su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį; priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovams M. V. ir R. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise (lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį) priklauso pastatas-parduotuvė, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini),. Ieškovai Pastatą įsigijo 2004 m. birželio 29 d., turėdami tikslą jį rekonstruoti ir vykdyti jame ūkine-komercinę veiklą. 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu „Dėl Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detaliojo plano patvirtinimo" Nr. T-345 Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detalųjį planą. Aiškinamajame rašte, aprašant priemones, numatytas neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti, nurodyta, kad: „rekomenduojama griauti pastatai už juos kompensuojant LR įstatymuose nustatyta tvarka yra: Žemaičių pl. nr. 30, nr. 32, ir nr. 13a". Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nebuvo pradėtos. Per visą šį laikotarpį ieškovai negalėjo tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti savo, kaip Pastato savininkų, nuosavybės ir susijusių su ja teisių, kadangi, patvirtinus Detalųjį planą, nebegalėjo būti suformuotas valstybinės žemės sklypas Pastato eksploatavimui (b.l.110-116).
Teismo posėdyje ieškovų atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovams prie pastato yra išskirtas 790 kv.m naudojamos žemės dydis, ieškovai naudojo šį valstybinės žemės plotą nuo 2004 m. Pagal pastato pirkimo-pardavimo sutartį Kauno apskrities viršininkas sutiko, kad būtų perleista žemės nuomos teisė į išnuomotiną žemės sklypo dalį. Ieškovai prašo paimti naudotiną žemę su jiems priklausančiu pastatu. Nuo 2008 metų ieškovas M. V. kelis kartus kreipėsi tiek į Kauno apskrities viršininko administraciją, tiek į Kauno miesto merą, prašydamas spręsti problemą. Atsakovė atsakė, kad neturi galimybių pradėti paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir neturės dar 5 metus, nes savivaldybės biudžete tam nenumatyta lėšų. Savivaldybė nenustatė konkretaus termino, per kurį turi būti pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nėra aišku, kada savivaldybė turės lėšas pradėti procedūrą, todėl 12 metų terminas laikytinas nepateisinamu ir nepagrįstai ilgu nuosavybės teisių suvaržymo terminu, dėl ko ieškovai negali gauti kompensacijos, apribota jų teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti objektą. Pastatas griūva. Galima tik einamąjį remontą daryti, todėl nėra galimybės ieškovams objektyviai išlaikyti savo turtą. Ieškovų nuomone, 3 mėnesių terminas kreiptis pradėti procedūrai dėl žemės ir pastato paėmimo visuomenės poreikiams yra pakankamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su reikalavimu nesutinka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, skirtas Pastato eksploatavimui, teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas nebuvo. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242, teritorija, kurioje stovi Ieškovams priklausantis Pastatas, priskirta perspektyvinės infrastruktūros teritorijoms. Pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu šis administracinis teisės aktas galiojo, Ieškovai turėjo galimybę įvertinti su juo susipažinti ir įvertinti Bendrojo plano sprendinius dar prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį. Detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas Žemaičių plento rekonstrukcijai, ginčo teritorijoje (prie Žemaičių pl., Baltijos g. ir J. Grušo g.) numatant įrengti dviejų lygių sankryžą. Detaliojo plano aiškinamajame rašte išvardinti pastatai (tame tarpe ir ginčo Pastatas), kuriuos numatoma griauti, už juos kompensuojant teisės aktais nustatyta tvarka. Įvertinus teisės aktų nuostatose reglamentuotas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, šiuo metu skundo reikalavimas paimti Pastatą ir jo užimamą teritoriją visuomenės poreikiams negali būti tenkinamas. Buvo parengtas Detalusis planas, numatantis Pastato nugriovimą, tačiau tai vertintina kaip galimos teritorijos raidos galimybės, tačiau konkretus terminas, per kurį numatoma įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, nebuvo nurodytas. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Tiek sąnaudų ir naudos analizės parengimas, tiek pati Žemaičių plento rekonstrukcija ir su ja susijęs žemės sklypų ir pastatų paėmimas visuomenės poreikiams yra susijęs su dideliu lėšų poreikiu, kuris Kauno miesto savivaldybės biudžete šiuo metu nėra numatytas. Kauno miesto savivaldybės administracija, rengdama Kauno miesto savivaldybės 2014 metų biudžeto projektą, yra pateikusi siūlymą įtraukti ginčo teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams finansavimą, tačiau galutinį sprendimą priims Kauno miesto savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą. Iki šiol toks sprendimas priimtas nebuvo, savivaldybės taryba nėra išreiškusi valios imti Detaliajame plane nurodytus žemės sklypus ir pastatus visuomenės poreikiams. Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos nepradėti turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos padalinio vadovas. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog ketina atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbus, kurių atveju privaloma suformuoti žemės sklypą ir įteisinti naudojimąsi šiuo sklypu. Teisės aktų nuostatos suteikia galimybę Pastato savininkams atlikti Pastato paprastąjį ar kapitalinį remontą ir naudoti jį pagal paskirtį (Nekilnojamojo turto duomenimis, Pastato paskirtis -pastatas-parduotuvė). Tuo atveju, jei Ieškovai ketintų Pastatą rekonstruoti (pvz., keisti užstatytą plotą ar aukštingumą) ar statyti naujus statinius, t. y., keisti šiuo metu esamą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, būtų privaloma rengti teritorijos detalųjį planą. Pagal Bendrojo plano sprendinius šioje teritorijoje leistina tik inžinerinės paskirties statinių statyba. Ieškovai niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę su prašymu keisti Bendrojo plano sprendinius, jų neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka. Net ir tuo atveju, jei nebūtų Detaliojo plano ir jo sprendinių, rekomenduojančių Pastatą paimti visuomenės poreikiams, detaliuoju planu žemės sklypas galėtų būti formuojamas tik tokiu būdu, kad atitiktų Bendrojo plano sprendinius, t. y., inžinerinių statinių statybai. Atsakovės nuomone, aplinkybė, jog savivaldybė iki šiol nėra priėmusi sprendimo paimti Ieškovų Pastatą visuomenės poreikiams, Ieškovų teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia.
Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį yra analogiškas atsakovės atsiliepimui.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo asmens atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad nei detaliajame plane, nei kituose teisės aktuose terminai, per kuriuos turi būti įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai nėra nustatyti. Terminas, per kurį bus pradėta Žemaičių plento rekonstrukcija ir pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, nebuvo numatytas. Sąnaudų ir naudos analize turi būti pagrindžiamas būtinumas paimti teritoriją ir pastatus, tai susiję su lėšų poreikiu. Šiems metams biudžetas nepatvirtintas. Sąnaudos ir naudos analizės atlikėjui skelbiamas konkursas (viešasis pirkimas). Prašymas tokias lėšas įtraukti į biudžetą yra pateiktas. Žemaičių plento rekonstrukcija yra vienas iš dviejų prioritetinių projektų. Taryba prieš tai turi išreikšti valią paimti sklypus visuomenės poreikiams. Nepriėmus Tarybai atitinkamo sprendimo, nėra pagrindo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Ieškovams nėra užkirstas kelias naudoti pastatą pagal paskirtį. 2010-10-01 pasikeitę statybą rekomenduojančių teisės aktų reikalavimai, kapitalinis remontas gali būti atliekamas nesuformavus žemės sklypo. Įsigydami Pastatą ieškovai galėjo įvertinti, kad Bendrajame plane teritorija nuo 2003 m. įvertinta kaip inžinerinės paskirties teritorija, todėl komercinės paskirties žemės sklypo, kuris atitiktų pastato paskirtį, suformuoti nebus galimybės. Kauno apskrities valdytojo administracijos sutikime ir pirkimo-pardavimo sutartyje žemės sklypo suformavimo klausimas nėra išspręstas. Ieškovai nesidomėjo, kaip jis sprendžiamas, ar bus galimybė išsinuomoti ar įgyti kitas teises į žemės sklypą. Jei ir nebūtų atliekamos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, ieškovai, norėdami suformuoti žemės sklypą tokį, koks atitiktų pastato paskirtį, turėtų kreiptis dėl Bendrojo plano sprendinių pakeitimo. Realus mažiausias terminas tam, kad būtų galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo, yra mažiausiai pusė metų, nes viešųjų pirkimų procedūroms atlikti reikalingi trys mėnesiai, analizė atliekama pagal sutarties terminą, Tarybos sprendimo projekto parengimas užtrunka vieną-du mėnesius, Taryba renkasi vieną kartą per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovai 2004 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo UAB „Italita“ įsigijo po ½ dalį pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini),. Pirkimo-pardavimo sutarties 7.4 p. nustatyta sąlyga dėl žemės nurodant, jog vadovaujantis LR CK 6.394 str.3d. Kauno apskrities viršininkas sutinka, kad UAB „Italita“ perleistų žemės nuomos teisę žemės sklypo, kurio nuomos klausimas šiai dienai neišspręstas, prie naujiesiems savininkams M. V., R. B. įgyjamo pastato 1E1p (unikalus Nr. 1997-6019-8014), esančio Žemaičių pl. 13a, Kaune. Kauno apskrities viršininko sutikimas buvo išreikštas 2004-06-11 raštu Nr. 10-821 (b.l. 119-123, 124). Namų valdos techninės apskaitos kortelė patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), duomenimis adresu (duomenys neskelbtini),, naudojamos žemės plotas buvo 790 kv.m (b.l. 117). 2004-2012 metais ieškovai už šį žemės plotą mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį (b.l. 125). Laikytina, kad tapę Pastato savininkais ir VĮ Registrų centre įregistravę nuosavybės teisę į Pastatą, Kauno apskrities viršininko sutikimo 2004-06-11 Nr. 10-821 pagrindu ieškovai tapo valstybinės žemės 790 kv.m ploto naudotojais.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 (toliau – Bendrasis planas). Bendrajame plane atsispindi, kad ieškovams priklausantis Pastatas stovi teritorijoje, kuri yra apibrėžiama kaip „Perspektyvinės, po 2010 metų infrastruktūros teritorijos“ (b.l. 52, 53). Bendrasis planas yra viešai paskelbtas Kauno miesto savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.kaunas.lt. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-345 yra patvirtintas Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detalusis planas (toliau – Detalusis planas) (b.l. 16). Šiuo Detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas Žemaičių plento rekonstrukcijai. Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto, visas formuojamas sklypas yra valstybės žemėje. Detalusis planas yra parengtas remiantis Bendruoju planu (b.l.19). Detaliajame plane bei jo Aiškinamajame rašte yra pažymėta, kad ieškovų Pastatas yra UAB „Gebenė“ neveikianti parduotuvė, žemės sklypas nesuformuotas ir patenka į gatvės statybos zoną, žemę rekomenduojama paimti visuomenės poreikiams įstatymais numatytomis sąlygomis ir tvarka (b.l. 17), pastatą rekomenduojama išpirkti ir griauti, pagal LR galiojančius įstatymus (b.l. 18, 19-27).
Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl savivaldybės įpareigojimo pradėti ieškovų naudojamos žemės ir joje esančio Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Privačios žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 45 str. 1 dalyje nustatyta (Įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01), kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama ir valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga <...>.
Žemės įstatymo 45 str. 2 d. numatyta, kad „Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu“. Paimant visuomenės poreikiams žemę, užstatytą statiniais, už asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pagal rinkos vertę (Žemės įstatymo 47 str.1d.).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad paimant ieškovų naudojamą žemės plotą su visa numatyta teritorija visuomenės poreikiams, jie turėtų teisę į atlyginimą pinigais rinkos verte už kartu paimamą jiems priklausantį nuosavybės teise Pastatą.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams detaliai reglamentuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).
Ieškovai savo reikalavimus grindžia tuo, kad neįgyvendinant Detaliajame plane numatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, yra suvaržoma jų nuosavybės teisė į Pastatą, kadangi jiems negali būti suformuotas žemės sklypas Pastato eksploatavimui, dėl to jie negali gauti žemės sklypo nuosavybės ar kito valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, o tai užkerta kelią rekonstruoti statinį bei vykdyti po to jame prekybinę veiklą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas M. V. 2008-07-28, 2010-05-27, 2013-05-06 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir kitas valstybės institucijas dėl žemės sklypo suformavimo, galimybių sudarymo eksploatuoti Pastatą arba jį paimti visuomenės poreikiams. Atsakovas, kitos atitinkamos institucijos pranešė ieškovui, kad žemės sklypas prie Pastato negali būti suformuotas, nurodė, kad pagal Detaliojo plano sprendinius pastatas patenka į gatvės statybos zoną, jį numatyta griauti, tačiau nedelsiant pradėti Pastato paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nėra galimybių ir tokių galimybių nebus dar mažiausiai penkerius metus.
Pažymėtina, kad pagal įstatymą žemės paėmimo visuomenės poreikiams diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, t. y. tik šios institucijos turi teisę spręsti, ar žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams, ar ne ir tai yra išimtinė jų kompetencija. (Žemės įstatymo 45 str.1d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 30 32 punktus vienos iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas bei savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, nustatyta Žemės įstatymo 46 str., imperatyviai reikalauja, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, pagrįstų, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Taigi, nepakanka, kad Detaliajame plane būtų numatyta perspektyvoje paimti žemę visuomenės poreikiams, tačiau turi būti priimtas šiuo klausimu savivaldybės tarybos sprendimas, nustatyta tvarka atlikta sąnaudų ir naudos analizė, apskaičiuotos žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudos ir nauda (išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti) ir kt. (Taisyklių 3 punktas). Toks teisinis reguliavimas įtvirtina tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų egzistavimo būtinumą tam, kad žemė galėtų būti paimta visuomenės poreikiams, ir kartu reiškia, kad nėra besąlygiškos pareigos savivaldybei inicijuoti žemės sklypo išpirkimą visuomenės poreikiams.
Kaip matyti iš atsakovo atsikirtimo, savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo paimti visuomenės poreikiams žemę, kuri pagal Detaliojo plano sprendinius numatyta Žemaičių plento rekonstrukcijai, kartu ir ieškovų Pastatą, be to, nėra atlikta atitinkama sąnaudų ir naudos analizė. Priešingų įrodymų teismui nepateikta. Laikytina, kad tokiomis aplinkybėmis atsakovas (savivaldybė) net neturi faktinių ir juridinių pagrindų bei galimybių nuspręsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas.
Teismas laiko pagrįstu atsakovo atsikirtimą, kad Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nebuvo pradėtos dėl lėšų trūkumo, jos nebuvo numatytos biudžete ir kad atsakovas (savivaldybė) turi įvertinti savo biudžeto galimybes skirti tam reikalingas lėšas, atsižvelgiant į kitų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą. Iš pateiktų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. Nr. T-242 ir 2006 m. rugsėjo 7 d. Nr. T-345 sprendimų matyti, kad juose nėra nustatyta terminų, kada savivaldybės taryba turi priimti sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Teisės normose tai pat nėra nustatyta terminų Bendrojo plano ar Detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2010 m. spalio 8 d. kasacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 3K-3-396/2010, dėl lėšų skirstymo savivaldybės funkcijoms įgyvendinti yra pasisakiusi: „Kad būtų įgyvendintos savivaldos funkcijos, remiamasi ekonominės veiklos pagrindais, įtvirtintais Konstitucijos 121 straipsnyje, Vietos savivaldos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Vietos rinkliavų, Biudžetinės sandaros įstatymuose ir kt. Savivaldybė savarankiškai sudaro ir tvirtina savo biudžetą, paskirsto lėšas funkcijoms įgyvendinti pagal numatytus prioritetus, kurių pasirinkimas ir finansavimo jiems skyrimas priklauso nuo gyventojų išrinktų atstovų (savivaldybės tarybos, mero) politinės valios įgyvendinimo. <...> Vietos savivaldos institucijos savo veikloje yra saistomos savivaldybės gyventojų bendrų interesų ir įstatymuose joms priskirtų funkcijų“.
Nustačius, kad nebuvo nustatytos teisės normose reglamentuotos sąlygos, kurių pagrindu butų galima įpareigoti atsakovą inicijuoti privačios nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).
Pažymėtina, kad ieškovų nuosavybės teisė į Pastatą gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į nustatytą teisės aktų reguliavimą.
Ieškinį atmetus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Iš ieškovų priteistinos proceso išlaidos 30,90 Lt valstybei ( CPK 96str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 270 str., 93str.1d., 96 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini),, gyv. (duomenys neskelbtini),, Italija, 30,90 Lt (trisdešimt litų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.