Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1697-619/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
2A-1697-619/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10044-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Virginijus Kairevičius, Andrutė Kalinauskienė (pran.)
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
L. D., V. Š., V. D., S. D.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1697/2011
Vieningas teisminio proceso Nr.2-01-3-10044-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

sekretoriaujant Violetai Kamašinienei

dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovei Neringai Aleksonytei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. D., V. Š., V. D., S. D., trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė nutraukti 2001-02-26 Vilniaus m. savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2-21, sudarytą tarp UAB „Šilėja“ ir L. D., panaikinti 2008-06-17 susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.40-S08/3806/966, sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir L. D., iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus m. savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, kad ginčo butas 2001-02-26 buvo neterminuotai išnuomotas L. D.. Ieškinį grindė CK 6.611 str., motyvuodamas tuo, kad 2009-09-30 susidariusi skola už gyvenamųjų patalpų nuomą siekė 320,48 Lt, įsiskolinimas UAB „Vilniaus energija“ - 11512,06 Lt, skola UAB „Šilėja“ už komunalines paslaugas sudaro 603,01 Lt, UAB „Vilniaus vandenys“ skola 2009-05-26 d. 261,68 Lt. Susidariusi skola yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį bei atsakovus iškeldinti.

Atsiliepimas

Atsakovai L. D., V. D., S. D. atsiliepime į ieškinį (b. l. 44-45) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ginčo butą nuomoja daugiau kaip 25 metus, visą laiką mokesčius mokėjo tvarkingai. Butu naudojasi pagal paskirtį, prižiūri nuomojamą butą. Įsiskolinimai atsirado nuo 2008 m. dėl šeimos sunkios materialinės padėties. 2009 m. rugpjūčio mėn. gavo pretenziją iš ieškovo, kurioje nurodyta skola UAB „Vilniaus energijai“ 11.250,53 Lt, skola už nuomą 314,9 Lt. Skolą UAB „Vilniaus energija“ sumažino iki 4302,70 Lt, skolą už buto nuomą padengė pilnai. Visų skolų sumokėti iš karto negali, tačiau likusią skolą galėtų išmokėti per metus. Iškeldinimas būtų žiauri priemonė sunkmečiu. L. D. nurodo, kad ji bedarbė, anūkė S. D., nors jau pilnametė, tačiau dar mokosi vidurinėje mokykloje. Vyras V. Š. gauna tik 509 Lt už buvusį kenksmingą sveikatai darbą. Pajamas už 2009 m. iš darbo biržos gavo sūnus V. D., šiuo metu jis gavo nuolatinį darbą. Šeimos materialinė padėtis kiek pagerėjo, įsiskolinimą galės padengti. Ieškinys teismui už skolas nėra pateiktas nei jiems, nei ieškovui.

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su ieškiniu sutiko (b. l. 33-34).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad taikant CK 6.611 str. normą privalu vadovautis CK 6.217 str. 2 d. kriterijais bei CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, turi būti nustatoma šalių interesų pusiausvyra bei atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę. Įvertinęs įrodymų visumą teismas nustatė, kad atsakovai daugiau kaip tris mėnesius, laikotarpiais nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. kovo mėn. ir nuo 2009 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. nemokėjo nuomos mokesčio, daugiau kaip tris mėnesius, nuo 2008 m. gruodžio mėn. nebuvo sumokėję už šilumos energiją, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai iš esmės likvidavo nuomos mokesčio įsiskolinimą, dengia įsiskolinimus ir kitiems tiekėjams, byloje nėra duomenų, kad dėl skolų už butui teiktas komunalines paslaugas jų teikėjai būtų kreipęsi į teismą. Konstatavo, kad įsiskolinimai atsirado ne dėl atsakovų piktybinio nenoro atsiskaityti, o dėl sunkios jų materialinės padėties, nes L. D. nuo 2009-12-17 registruota darbo biržoje, nedarbo išmokų negavo (b. l. 57). V. D. buvo bedarbis nuo 2009-02-24 (b. l. 56), įsidarbino 2010-06-01, jam mokama minimali mėnesinė alga (b. l. 87). L. D. anūkė S. D. buvo moksleivė, o šiuo metu yra studentė, mokosi Rusijos valstybiniame I. K. vardo universitete dieniniame skyriuje (b. l. 85-86). V. Š. gauna apie 500 Lt/mėn kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nuo 2010-01-01 gaunamas iš UAB „Vingera“ darbo užmokestis 400 Lt/mėn.. Taigi, atsakovų šeimoje nuo 2009-10 mėn. iki 2010 m. birželio mėn. pajamas gavo tik V. Š.. Duomenų, kad atsakovai turėtų kitą būstą, kuriame galėtų apsistoti, kito turto, nėra. Kaip matyti, šiuo metu atsakovų turtinė padėtis pagerėjusi, V. D. įsidarbino, L. D. gaus senatvės pensiją. Tai rodo atsakovų ketinimų tęsti nuomos santykius ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų rimtumą, o likę įsiskolinimai nėra dideli. Teismas ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad nuomos sutarties nutraukimas esamoje situacijoje neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros ir būtų neadekvati padarytam teisės pažeidimui priemonė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Siekiant nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, pakanka

turėti įrodymų, jog asmenys nuolat, t.y. ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už komunalines paslaugas. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovai nevykdė šių įsipareigojimų iki ieškinio pateikimo teismui, nuomos mokestis nebuvo sumokėtas net ir nuomotojui pareiškus ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Iš nuomininkų atsiskaitymo tvarkos aiškiai matosi, kad atsakovai laikotarpiais nuo 2008 08 mėn. iki 2009 03 mėn., 2009 05 – 08 mėn., 2010 01 – 03 mėn. nei karto nemokėjo nuomos mokesčio, t.y. iš esmės pažeidė sutartį. Akivaizdu, jog buvo teisinis pagrindas iškeldinti atsakovus iš gyvenmųjų patalpų, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Teismo nurodoma aplinkybė, kad nuomininkai tiek po įspėjimo, tiek bylos nagrinėjimo metu mažino susidariusius įsiskolinimus, nepaneigia fakto, kad buvo padarytas esminis nuomos sutarties pažeidimas.

Teismas netenkino ieškinio vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais principais, tačiau

CK 1.5 str. numatyti principai taikomi tada, kai įstatymas ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, ir kai teismas aiškina bei taiko įstatymus (CK 1.5 str. 3 d., 4 d.). CK 6.611 str. nesuteikia teismui teisės atsižvelgus į tam tikras aplinkybes netaikyti nuomininkams neigiamų pasekmių, atsižvelgti vien į nuomininkų interesus, ignoruojant savininko teisėtus interesus yra neteisinga, nesąžininga, neprotinga. Todėl teismas iškreipė iš esmės taikytinų įstatymų nuostatas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Teismas formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktiką, kad atsakovų sunki

materialinė padėtis atleidžia juos įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Tokia praktika yra ydinga ir nepateisinama, kadangi bus sudarytos sąlygos socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika.

Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo,

Šalies argumentai

pilnai palaiko ieškovo nuomonę ir sutinka su pateiktu skundu, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atsisakė nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kai nuomininkai yra ją pažeidę, sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nemokėdami nuomos mokesčio bei mokesčių už būstui teikiamas komunalines paslaugas, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje šiuos pažeidimus pagal savo finansines galimybes stengėsi pašalinti.

Apelianto nuomone, teismas, nustatęs faktą, kad nuomininkai iš esmės pažeidė sutartį, privalėjo taikyti CK 6.611 str. numatytą sankciją ir patenkinti jų ieškinį. Tokie apelianto dėstomi argumentai pripažįstami nepagrįstais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ginama žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, jam suteikta teisė aiškinti ir taikyti įstatymus ir tai teismas turi daryti ne tiesmukai, o atsižvelgdamas į jų tikslą, prasmę, o taip pat visais atvejais, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, kad apeliantas remiasi bendraisiais gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimo pagrindais, neatsižvelgdamas į socialinio būsto nuomos sutarties tikslus, paskirtį bei tokių sutarčių nutraukimo specifiką. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad taikant CK 6.611 str. privalu vadovautis CK 1.5 str. nustatytais teisingumo ir protingumo principais, turi būti įvertinama nuomininko kaltė dėl sutarties pažeidimo, bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto turi būti nustatoma šalių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-26 d. nutartis Nr. 3K-3-1124/2003; 2003-11-26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1124/2003, 2010-10-25 d. nutartis Nr. 3K-3-410/2010). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, kad atsakovai nuomos bei kitų komunalinių mokesčių nesumokėjo dėl susidariusios sunkios turtinės padėties, t.y. dėl to, kad L. D. nuo 2009-12-17 registruota darbo biržoje, nedarbo išmokų negavo (b. l. 57), V. D. buvo bedarbis nuo 2009-02-24 ( b. l. 56), įsidarbino tik 2010-06-01, jam mokama minimali mėnesinė alga (b. l. 87), L. D. anūkė S. D. buvo moksleivė, o šiuo metu yra studentė, (b. l. 85-86), V. Š. gauna apie 500 Lt/mėn kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nuo 2010-01-01 gaunamas iš UAB „Vingera“ darbo užmokestis sudaro 400 Lt/mėn.. ir į tą faktą, kad bylos nagrinėjimo eigoje iš esmės likvidavo nuomos mokesčio įsiskolinimą, reguliariai už nuomą atsiskaito, dengia įsiskolinimus ir kitiems komunalinių paslaugų tiekėjams, pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovų iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) ir būtų neproporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Mokesčių nemokėjimo faktą sąlygojo ne atsakovų aplaidumas, nerūpestingumas, o susiklosčiusi itin sudėtinga šeimos finansinė padėtis.

Apeliantas teigia, kad teismas formuoja tokią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktiką, kuri paneigia socialinio būsto paskirtį ir formuojamą socialinę politiką. Pažymėtina, kad savivaldybė, teikdama socialinį būstą vykdo jai priskirtą socialinės paramos funkciją (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ). Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnis). Bedarbio statusas, kurį nagrinėjant bylą, turėjo viena iš atsakovių, sąlygoja socialinės paramos poreikį. Todėl ieškovas, įgyvendinantis įstatymu jam priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų savo teisės nutraukti sutartį įgyvendinti tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar labiau pabloginama. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė, kaip socialinio būsto nuomotoja, nebendradarbiavo su atsakovais, nesiūlė jiems kitokių problemos sprendimo būdų, tai yra persikraustyti į mažesnį būstą, ko pasakoje sumažėtų nuomos ir komunaliniai mokesčiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš apelianto Vilniaus miesto savivaldybės nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

Nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. spendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Andrutė KalinauskienėTeisėjai Dalia KačinskienėVirginijus Kairevičius