- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-1270-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03911-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos
- Kategorijos
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Rūtos Palubinskaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ir atsakovės Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2193-920/2014 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Kauno rajono Piliuonos vidurinei mokyklai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė panaikinti Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013-02-15 įsakymą Nr. 13-11P „Dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. 2 d.“, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį kūno kultūros mokytojos-metodininkes darbą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y., 2013-02-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 55 kalendorinių dienų atostogų laikotarpį, atsiradusį uždelsus išmokėti darbo užmokestį už atostogas, laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-08-21; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovė nurodė, kad 2008-01-21 ji ir iki reorganizacijos buvusi Kauno rajono Piliuonos vidurinė mokykla sudarė darbo sutartį Nr. 92, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti kūno kultūros mokytoja-metodininke neterminuotam laikotarpiui. Šioje darbo sutartyje esantys darbo sutarties pakeitimai patvirtina, kad ieškovė ir darbdavys buvo susitarę, jog ieškovė dirbs 32,75 val. į savaitę už 3096,70 Lt mėnesinį darbo užmokestį. 2013-02-18 ieškovei nuvykus į gydymo įstaigą paaiškėjo, kad jai negali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, kadangi ieškovė yra atleista. 2013-02-19 ieškovei nuvykus į savo darbo vietą, jai buvo įteiktas 2013-02-15 atsakovės surašytas pranešimas Nr. 13-24, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė buvo įspėta apie atleidimą iš darbo nuo 2013-01-20 ir atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2013-02-14 ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą, darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2013-02-15. Tarp pat ieškovei buvo įteiktas Kauno rajono Piliuonos Vidurinės mokyklos direktoriaus 2013-02-15 įsakymas Nr. 13-11P „Dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. 2 d.“, kuriame nurodyta, kad 2013-02-15 atsakovės laikinai einanti direktorės pareigas R. B. nusprendė ieškovę atleisti iš darbo, nutraukdama 2008-01-21 darbo sutartį Nr. 92 ir nutarė išmokėti šešerių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, mokant ją kas mėnesį nuo atleidimo momento bei išmokėti kompensaciją už nepanaudotas 26 kalendorinės dienas kasmetinių atostogų, viso 2411,15 Lt. Nuo 2012-09-01 atsakovė nesuteikė ieškovei viso darbo sutartimi sulygto darbo krūvio 2012/2013 mokslo metams. 2012-09-07 ieškovė pateikė atsakovei prašymą, kuriuo prašė laikytis darbo sutarties ir suteikti visą 17 kūno kultūros pamokų krūvį. 2012-09-18 atsakovė atsiuntė siūlymą Nr. 12-61, kuriuo siūlė ieškovei dirbti sumažintu darbo krūviu, nors jis jau buvo sumažintas ieškovei nepranešus ir negavus sutikimo. 2012-09-25 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl neteisėtai pakeistų darbo sutarties sąlygų. 2012-09-28 atsakovė pateikė ieškovei dar vieną raštą Nr. 12-78 „Dėl informacijos", kuriame nurodė, kad ištaiso pranešime nurodytas klaidas. 2012-10-18 ieškovė surašė siūlymą atsakovei dėl sumažinto darbo krūvio, kuriame nurodė, jog po reorganizacijos jos padėtis yra pasikeitusi, kadangi darbo krūvis buvo sumažintas perdavus ieškovei auklėtinius kitam mokytojui, perdavus dalį ieškovės turėto krūvio pakaitiniam mokytojui, kuris tuo metu pavadavo mokytoją bei nesuteikiant užklasinių užsiėmimų, kuriuos turėjo iki mokyklų reorganizacijos. 2012-10-12 ieškovė pateikė atsakovei prašymą, kad būtų sudaryta darbo ginčų komisija, kuri išspręstų ginčą dėl neišmokamo viso darbo užmokesčio pagal darbo sutarties sąlygas. 2012-10-31 atsakovė patvirtino, kad sumokės visą darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. 2012-11-01 ieškovė informavo atsakovę, kad nesutinka dirbti naujomis siūlomomis darbo sąlygomis. Atsakovė 2012-11-28 įsakymu nutarė sumokėti skirtumą tarp mokamo darbo užmokesčio ir sutarto darbo sutartimi. 2012-11-02 atsakovė įteikė įspėjimą Nr. 12-96 „Apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva", kuriame buvo nurodyta, jog ieškovė yra įspėjama, kad 2013-01-02 bus nutraukta su ja sudaryta darbo sutartis, bus išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei atleidimo dieną bus išmokėta kompensacija už nepanaudotų kasmetinių atostogų 19 kalendorinių dienų. Gavusi įspėjimą, ieškovė kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga", kuri surašė atsakovui raštą dėl įspėjimo neatitikimo įstatymo reikalavimams. 2012-11-19 atsakovė surašė raštą Nr. 12-1111, kuriuo pasiūlė ieškovei vaduoti K. B., kol ši grįš iš vaiko auginimo atostogų. 2012-11-20 atsakovė pateikė patikslintą įspėjimą, kuriame nurodė, kad ieškovė bus atleista nuo 2013-01-20. 2012-11-20 atsakovė surašė raštą Nr. 12-112 Nr. L-215 „Informacija“, kuriame patikslino, kad ieškovei bus išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Tą pačią dieną ieškovė surašė raštą, kuriame nurodė, kad sutinka pavaduoti mokytoją K. B.. 2012-11-26 atsakovė pateikė raštą Nr. 12-116, kuriame nurodė naujas darbo apmokėjimo sąlygas. 2012-11-28 ieškovė paprašė atsakovės, kad ši sudarytų darbo ginčų komisiją, iškilusiam ginčui dėl nesuteikiamo darbo krūvio spręsti. Darbo ginčų komisija nepriėmė jokio sprendimo, kurį atsakovė būtų privalėjusi vykdyti. Atsakovė priėmė 2012-12-07 įsakymą Nr. 12-81P, kuriuo paskelbė ieškovei prastovą dėl 18.03 pedagoginių valandų krūvio bei nusprendė mokėti ieškovei du trečdalius vidutinio valandinio darbo užmokesčio už priverstinėse prastovose buvimo laikotarpį. Atsakovė informavo ieškovę apie darbo sutarties nutraukimą 2012-11-19 pranešimu, kuriame nurodė, kad 2008-01-21 darbo sutartis Nr. 92, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, bus nutraukta nuo 2013-01-20. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė sirgo laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2013-02-14. Darbo sutartis buvo nutraukta sekančią dieną, t. y., 2013-02-15, kai tik ieškovė sugrįžo į darbą. Skaičiuojant darbo sutarties nutraukimą, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad 2013-01-20 buvo nedarbo diena, todėl darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik 2013-01-21, o įvertinus ieškovės nedarbingumą, darbo sutarties nutraukimo diena turėjo būti 2013-02-19. Atsakovė dar iki 2012-09-01, kada buvo formuojami mokytojų darbo krūviai, nesiekė suteikti ieškovei darbo sutartimi sulygto darbo krūvio. Iki 2012-09-01 ieškovė buvo klasės auklėtoja, kas suteikia tam tikrą krūvį reikalingą pagal darbo sutartį, tačiau nepaaiškinant jai ir jos auklėjamajai klasei, kuri turėjo būti 11 klasė, nesant baigiamajam klasei, klasė buvo paskirta kitai auklėtojai, nors ieškovės vadovaujamos klasės mokiniai išliko po mokyklų reorganizacijos. Ieškovė yra išdirbusi kūno kultūros mokytoja metodininke 22 metus toje pačioje mokykloje, todėl jos turimas darbo stažas liudija apie turimą pirmenybę būti paliktai darbe, o atsakovė turėjo realią galimybę suteikti visą darbo sutartimi sulygtą darbą, jeigu atsakovė nebūtų priėmusi sutartinių darbo santykių su pakaitiniu kūno kultūros mokytoju R. K., kuris buvo ir pensinio amžiaus, ir dirbęs Vaišvydavos pagrindinėje mokykloje. 2012-11-20 ieškovei išreiškus sutikimą dirbti pilna apimtimi pagal darbo sutartį, kadangi darbo sutartis su R. K. buvo nutraukta, atsakovė prarado įstatymu suteiktą teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti ieškovę iš kūno kultūros mokytojos pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013-02-15 įsakymą Nr. 13-11P dėl ieškovės V. P. atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d., 2 d.; grąžino ieškovę į pirmesnį darbą; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 18631 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos bei 152,30 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1700 Lt; priteisė iš atsakovės valstybei 144 Lt žyminį mokestį bei 26,62 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 21 d. ieškovė V. P. ir iki reorganizacijos buvusi Kauno rajono Piliuonos vidurinė mokykla sudarė darbo sutartį Nr. 92, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti kūno kultūros mokytoja-metodininke neterminuotam laikotarpiui, 32,75 val. krūvio į savaitę už 3096,70 Lt mėnesinį darbo užmokestį (t. I, b. l. 14-16). 2013 m. vasario 15 d. atsakovo laikinai einančios direktorės pareigas įsakymu Nr. 13-11P ieškovė atleista iš darbo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2013-01-17 iki 2013-02-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, išmokant jai šešerių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas 26 kalendorinės dienas kasmetinių atostogų, viso 2411,15 Lt (t. I, b.l. 19). 2013 m. vasario 15 d. atsakovo surašytas pranešimas Nr. 13-24 apie ieškovės atleidimą iš darbo ieškovei įteiktas 2013 m. vasario 19 d. (t. I, b. l. 18). 2013 m. vasario 18 d. ieškovei nuvykus į gydymo įstaigą jai nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nes ji buvo atleista iš darbo (t. I, b. l. 17, 102). Teismas nurodė, kad byloje iškilo ginčas dėl Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 13-11P „Dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. 2 d.“, teisėtumo. Bylos medžiaga teismas nustatė, kad šalys nesusitarė dėl ieškovės darbo sąlygų po Kauno rajono Viršužiglio pagrindinės ir Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos reorganizavimo sujungiant mokyklas į naują biudžetinę įstaigą Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklą atsakovo pasiūlytomis sąlygomis mažesniu nei šalių 2008 m. sausio 21 d. sudarytoje darbo sutartyje numatytu darbo krūviu. Vertindamas šalių veiksmų teisėtumą, teismas atsižvelgė į LR DK 135 straipsnyje nustatytas pirmenybės teisės būti paliktam dirbti sąlygas, LR DK 129 straipsnyje nustatytą darbdavio pareigą siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą, LR DK 130 straipsnyje numatytas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pratęsimo sąlygas.
Dėl LR DK 135 straipsnyje nustatytos pirmenybės teisės būti paliktam dirbti sąlygų
Teismas konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama sutartį su ieškove, neatsižvelgė į LR DK 135 str. 1 d. 3 p. nustatytą ieškovės pirmenybės teisę būti paliktai darbe, tokiu būdu darbo sutartį su ieškove nutraukdama neteisėtai. Teismas nustatė, kad ieškovė yra įgijusi 22 metų pedagoginio darbo stažą atsakovo darbovietėje (t. I, b. l. 14-16). Tuo tarpu analogiškose kūno kultūros mokytojo pareigose po reorganizacijos dirbantis R. K. yra sulaukęs pensinio amžiaus (t. I, b. l. 143, 147). Ieškovei pagal Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos 2012-09-01 tarifikacijos sąrašą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus 2012-09-10 (t. III, b. l. 25-26), skirtas 10 val. savaitinis darbo krūvis, R. K. buvo skirtas 12 val. savaitinis darbo krūvis (t. II, b.l. 21-23). Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas atsižvelgti į R. K. pensinį amžių yra laikytinas visiškai pagrįstu, nes jos 22 metų pedagoginio darbo stažas atsakovo darbovietėje reiškia pirmenybės teisę būti paliktai darbe LR DK 135 str. 1 d. 3 p. nustatyta prasme, atsižvelgiant į R. K. pensinio amžiaus apribotą darbuotojo teisinio statuso apsaugą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovo argumentas apie visų kitų mokytojų geranoriškus sutikimus susimažinti darbo krūvį (t. I, b.l. 72, t. II, b.l. 80-81) negali būti laikomas analogiška ieškovės pareiga, ypač atsižvelgiant į nurodytą nelygiavertę jos ir R. K. darbuotojo teisinio statuso apsaugą, nes geranoriškumas šiuo atveju gali būti suprantamas tik kaip ieškovės teisė, bet ne pareiga. Tuo tarpu atsakovės teisė apeliuoti į ieškovės geranoriškumą yra ribojama LR DK 135 str. 1 d. 3 p. nustatytos pareigos laikytis tam tikrų darbuotojų kategorijų pirmenybės teisės būti paliktiems darbe sąlygų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę nesutikti dirbti sumažintu darbo krūviu, jį dalinantis su mažesne socialine apsauga besinaudojančiu mokytoju R. K., bei reikalauti atsakovo atsižvelgti į įstatyme nustatytą jos pirmenybės teisę būti paliktai dirbti.
Dėl LR DK 129 straipsnyje nustatytos darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą
Teismas pripažino svarbiomis bylai aplinkybes dėl atsakovės ieškovei siūlytų darbo sutarties sąlygų pakeitimų, dėl 2012-11-21 atsakovės sudarytos terminuotos darbo sutarties su P. B., dėl 2012-12-03 atsakovės sudarytos terminuotos darbo sutarties su J. B., dėl atsakovės 2013 m. sausio 07 d. raštu Nr. 13-01 pasiūlymo ieškovei nuo 2013 m. sausio 9 d. dirbti 0,25 etatu virtuvės pagalbine darbininke ir 0,25 etatu virėja Piliuonos vidurinės mokyklos Viršužiglio skyriuje, viso 0,5 etato, 4 val. per dieną.
Įvertinęs bylos aplinkybes dėl atsakovės ieškovei siūlytų darbo sutarties sąlygų pakeitimų, teismas konstatavo, kad atsakovui jau nuo 2012-05-24 buvo žinoma apie Kauno rajono Viršužiglio pagrindinės ir Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklų reorganizaciją, taigi jam buvo sudarytos galimybės iki rugsėjo 1 d., kuomet pagal visiems žinomą aplinkybę (CPK 182 str. 1 p.) Lietuvos mokyklose prasideda mokslo metai, derinti su ieškove būsimųjų mokslo metų darbo krūvį. Bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovė 2012-09-07 kreipėsi į atsakovę su prašymu laikytis darbo sutarties, suteikti 17 kūno kultūros pamokų krūvį, sudaryti darbo ginčų komisiją (t. I, b.l. 20). Nepaisant jau prasidėjusių mokslo metų atsakovas siūlymą Nr. 12-61, kuriuo siūlė ieškovei dirbti sumažintu darbo krūviu nuo 2012-09-25 atsiuntė tik 2012-09-18, t. y. praėjus 11 dienų nuo ieškovės kreipimosi (t. I, b.l. 21). Derybos tarp šalių vyko iki 2012-11-20, kai atsakovas ieškovei pateikė patikslintą įspėjimą, kuriame nurodė, kad ieškovė bus atleista nuo 2013 m. sausio 20 d. (t. I, b.l. 55-57), taip pat tęsėsi toliau, kol 2012-12-07 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 12-81P, kuriuo paskelbė ieškovei prastovą dėl 18.03 pedagoginių valandų krūvio (t. I, b.l. 40). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas LR DK 229 str., kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais, taip pat LR DK 203 str., kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo, nes deryboms su darbuotoju buvo naudojamas ne laikotarpis nuo Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-222 priėmimo 2012-05-24, o daugiau nei trijų mėnesių mokslo metų laikotarpis iki 2012-12-07. Toks atsakovo netinkamas ir pavėluotas pareigų vykdymas, teismo vertinimu, neigiamai įtakojo tiek ieškovės darbą, tiek mokymo proceso eigą mokykloje apskritai.
Vertindamas bylos aplinkybes dėl 2012-11-21 atsakovės sudarytos terminuotos darbo sutarties su P. B., kol K. B. grįš iš vaiko priežiūros atostogų (t. I, b.l. 159-161), teismas sprendė, kad bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo nesuteikiant šio darbo krūvio ieškovei. Teismas nurodė, kad viena vertus, ieškovė aiškiai išreiškė savo valią jos 2012 m. spalio 8 d. surašytame siūlyme atsakovui dėl darbo santykių organizavimo, kuriame prašė palikti jai 17 kūno kultūros valandų pamokų krūvį ir nutraukti darbo sutartį su pavaduojančiu mokytoju R. K. (t. I, b.l. 24-25). Atsakovei su mokytoju R. K. 2012-11-16 nutraukus darbo sutartį ir susidariusį darbo krūvį pasiūlius ieškovei, atsakovė neatsižvelgė į 2012 m. spalio 8 d. ieškovės siūlyme ir 2012-11-19 ieškovės pateiktame atsakyme į pasiūlymą esantį sutikimą priimti šį krūvį, bet akcentavo kitas 2012-11-19 ieškovės rašte išdėstytas sąlygas, dėl jų nesiderėjo bei 2012 m. lapkričio 20 d. atsakovės ieškovei pateiktame patikslintame įspėjime formaliai konstatavo ieškovės nesutikimą su atsakovės pasiūlytomis darbo sąlygomis. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko pavaduoti mokytoją K. B. tik iki 2012-11-26 išsprendus jos 2012-11-20 surašytame ir 2012-11-21 atsakovės gautame rašte išdėstytus klausimus, teismo vertinimu, galima konstatuoti, kad ieškovė neatsižvelgė į atsakovės pareigą užtikrinti nepertraukiamą ugdymo procesą mokykloje nuo 2012-11-21 iki 2012-11-26. Todėl teismas konstatavo, kad 2012-11-21 terminuotą darbo sutartį su P. B., kol K. B. grįš iš vaiko priežiūros atostogų, atsakovas galėjo sudaryti, nes privalėjo vykdyti savo LR DK 229 str. nustatytą pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą bei tokiu būdu užtikrinti nepertraukiamą ugdymo procesą mokykloje. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad abi šalys netinkamai vykdė LR DK 35 str., 203 str., 228 str. ir 229 str. nustatytas darbuotojo ir darbdavio pareigas.
Vertindamas bylos aplinkybes dėl 2012-12-03 atsakovės sudarytos terminuotos darbo sutarties su J. B., kol D. K. vaduos D. S., vaduojančia auklėtoja I etatu, teismas rėmėsi DK 129 str. 1 d. nuostata, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 str. 19 p. ir 20 p. nuostatomis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-506 išdėstytais reikalavimais, pagal kuriuos dirbti mokytoju pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas gali asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją (neturintis jos privalo įgyti per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios) ir baigęs mokomąjį dalyką/ugdymo programą, atitinkančią studijų arba dalyko/pedagoginės specializacijos modulio programą, arba pagal aprašo 9 punktą laikomas mokomojo dalyko/srities specialistu. Teismas konstatavo, kad atsakovė privalėjo vaduojančios auklėtojos I etatu darbo krūvį siūlyti ieškovei, kuriai 2012-12-03 atsakovės terminuotos darbo sutarties su J. B. sudarymo metu buvo įteiktas 2012-11-20 patikslintas įspėjimas, kad 2013-01-20 bus nutraukta su ieškove 2008-01-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 92 (t. I, b. l. 55-57). Teismo vertinimu, atsakovė, nevykdydama šios pareigos, pažeidė LR DK 129 str. 1 d. nuostatą, tokiu būdu darbo sutartį su ieškove nutraukė neteisėtai.
Vertindamas bylos aplinkybes dėl atsakovės 2013-01-07 raštu Nr. 13-01 pasiūlymo ieškovei nuo 2013-01-09 dirbti 0,25 etatu virtuvės pagalbine darbininke ir 0,25 etatu virėja Piliuonos vidurinės mokyklos Viršužiglio skyriuje, viso 0,5 etato, 4 val. per dieną, teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią įstatyme nereikalaujama, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbą, tačiau teismas taip pat atsižvelgė ir į vertinant bylos aplinkybes dėl 2012-11-21 atsakovės sudarytos terminuotos darbo sutarties su P. B. jau konstatuotus faktus, kad abi šalys netinkamai vykdė LR DK 35 str., 203 str., 228 str. ir 229 str. nustatytas pareigas. Šias aplinkybes vertindamas 2013-01-07 rašte Nr. 13-01 pateikto pasiūlymo kontekste, teismas konstatavo, kad atsakovė veikė formaliai teisėtai, tačiau selektyviai, nes nutraukė derybas su ieškove dėl jos kvalifikaciją atitinkančio darbo krūvio ir siūlė bet kokį kitą, tačiau visiškai jos išsilavinimo neatitinkantį darbą. Teismo vertinimu, tai reiškia, jog atsakovė nesilaikė LR DK 35 str. nuostatų, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai turi gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, tokiu būdu pažeisdama nurodytas įstatymo nuostatas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė LR DK 129 straipsnyje nustatytą darbdavio pareigą siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą, todėl darbo sutarties su ieškove nutraukimą teismas pripažino neteisėtu.
Dėl LR DK 130 straipsnyje numatyto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino pratęsimo sąlygų
Teismas nustatė, kad 2012-11-20 atsakovė ieškovei pateikė patikslintą įspėjimą, kuriame nurodė, kad ieškovė bus atleista nuo 2013-01-20 (t. I, b.l. 55-57). 2013-02-15 atsakovės laikinai einančios direktorės pareigas įsakymu Nr. 13-11 P ieškovė atleista iš darbo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2013-01-17 iki 2013-02-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą (t. I, b.l. 19). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė nesilaikė LR DK 130 straipsnio 4 dalyje suformuluotos imperatyvios nuostatos dėl įspėjimo termino pratęsimo darbuotojo ligos laikui, tokiu būdu pažeisdama atleidimo iš darbo sąlygas ir terminus.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už atostogas priteisimo
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už 55 kalendorinių dienų atostogų laikotarpį, atsiradusį uždelsus išmokėti darbo užmokestį už atostogas, laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-08-21 (t. I, b. l. 10), tačiau 2013-07-04 rašytiniu pareiškimu ieškovė šio reikalavimo atsisakė (t. II, b.l. 5), todėl šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Teismas sprendė, kad pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, iš atsakovės ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas nustatė, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovės 2008-01-21 sudarytos darbo sutarties Nr. 92 sąlygas šalys sutarė dėl 32,75 val. krūvio į savaitę už 3096,70 Lt mėnesinį darbo užmokestį (t. I, b.l. 14-16). Ieškovė pateikė į bylą 2013-04-25 išvadą dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo (t. I, b.l. 103-104), atsakovė pateikė 2013-04-04 pažymą apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį (t. I, b.l. 20) ir 2013-05-30 pažymą apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį (t. I, b.l. 177). Atsižvelgdamas į tarp šalių kylantį ginčą dėl darbo sutarties sąlygų ir darbo užmokesčio dydžio, teismo konstatuotą aplinkybę dėl 2008-01-21 darbo sutarties su ieškove neteisėto nutraukimo bei faktiškai ieškovės ginčo metu dirbto darbo krūvio neatitikimą darbo sutartimi sulygtam darbo krūviui, teismas vadovavosi 2008-01-21 sudarytos darbo sutartyje Nr. 92 sulygtu 3096,70 Lt mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu (priskaityta suma), laikydamas jį vidutiniu ieškovės darbo užmokesčiu (t. I, b.l. 14-16). Atsižvelgdamas į tai, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta 2013-02-15, apskaičiuodamas vidutinį darbo dienos užmokestį, teismas rėmėsi 2012 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn. bei 2013 m. sausio mėn. darbo dienų skaičiumi – 61, tokiu būdu vidutinį darbo dienos užmokestį laikydamas 152,30 Lt (priskaityta suma). Vertindamas ieškovės prašymą teismas taip pat atsižvelgė į byloje konstatuotas aplinkybes, kad ginčo metu abi šalys netinkamai vykdė LR DK 35 str., 203 str., 228 str. ir 229 str. nustatytas pareigas, o ieškovė neatsižvelgė į atsakovės pareigą užtikrinti nepertraukiamą ugdymo procesą mokykloje nuo 2012-11-21 iki 2012-11-26, tokiu būdu iš dalies, bet netiesiogiai įtakodama jos neteisėtą atleidimą iš darbo. Todėl teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumažino 50 proc., priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės 18631 Lt (priskaityta suma) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo 2013-02-15 dienos iki teismo sprendimo paskelbimo 2014-02-13 dienos bei 152,30 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį (priskaityta suma) nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su šiuo teismo sprendimu konstatuotu neteisėtu ieškovės atleidimo iš darbo faktu. Vertindamas kitų dviejų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kurias privalo įrodyti ieškovė, - žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, egzistavimo faktą, teismas pažymėjo, jog neteisėto atleidimo iš darbo faktas pats savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Nurodė, kad neturtinės žalos atsiradimas tokiu atveju privalo būti siejamas su papildomomis sąlygomis, lėmusiomis atleistam darbuotojui specifines pasekmes, kurių nekompensuoja atleidimo pripažinimo neteisėtu faktas ir priteistos įstatyminės su darbo santykiais susiję išmokos. Šiuo atveju tokiomis specifinėmis pasekmėmis ieškovė įvardijo faktą, kad apie neteisėtą atleidimą iš darbo ji sužinojo netikėtai, nepasibaigus net įspėjimo laikotarpiui, kadangi 2013-02-18 nuvykus į gydymo įstaigą sužinojo, kad yra atleista ir jai negalėjo surašyti dokumento, patvirtinančio ligą, dėl to prarado galimybę gydytis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei apie ketinimą nutraukti su ja darbo sutartį buvo žinoma jau nuo 2012-11-20 (t. I, b.l. 55-57), be to, ieškovei priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį laikytina pakankama kompensacija už jos neteisėtą atleidimą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra siejamas ne su kompensavimu už realiai patirtą žalą, bet su siekiu finansiškai nubausti darbdavį už jo neteisėtus veiksmus ir iš to gaunant papildomą finansinę naudą, kas negali būti vertinama kaip priimtinas savo teisių gynimo būdas. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą atmesti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti iš dalies: priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 46765,24 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo ir po 186,39 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo teismo sprendimo paskelbimo iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismas neteisingai apskaičiavo ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vidutinį darbo užmokestį siejo su pagrindiniu darbo užmokesčiu, numatytu darbo sutartyje, neatsižvelgdamas į faktinį darbo užmokestį. Šiuo atveju, apeliantės vertinimu, teismas, apskaičiuodamas vidutinį mėnesio ir darbo dienos užmokestį, turėjo vadovautis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (toliau - Nutarimas), kurio 3 punkto nuostatos numato, kad į vidutinį darbo užmokestį yra įskaitoma ne tik darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyje, t. y., pagrindinis, tačiau ir įvairūs priedai gauti už faktiškai išdirbtą laiką bei taip įtraukiamos visos įmokos, susijusios su padidintu apmokėjimu ir priedais ir priemokomis prie valandinių tarifinių atlygių. Be to, minėto Nutarimo 6.1 punktas numato, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaičiuojant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio aprašo 3.1-3.4 punktuose, o 6.2 punktas numato, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaičiuojant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Tačiau pirmosios instancijos teismas skaičiavo ne faktines išdirbtas ieškovės darbo dienas, o teorines darbo dienas pagal tų mėnesių kalendorinių dienų išsidėstymą savaitėse, todėl neteisingai apskaičiavo ir priteisė vidutinį darbo užmokestį. Apeliantė nurodo, kad jai priklausantis darbo užmokestis turėjo būti apskaičiuotas atsižvelgiant į trijų mėnesių jos išdirbtą faktinį laiką ir gautą faktinį darbo užmokestį, taigi, jos vidutinis vienos darbo dienos priskaičiuojamas darbo užmokestis buvo 186,39 Lt (5591,76: 30 = 186,39 Lt), o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 3895,55 Lt (186,39 x 20,9 = 3895,55 Lt).
2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistiną vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo, taip pat neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 175, 185 str.). Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu sumažinti jai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes juo sudaromos galimybės darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeisti darbuotojų teises bei teisėtus interesus, taip pat, apeliantės nuomone, tai paneigia LR DK 141 straipsnio 3 dalies ir 297 straipsnio 4 dalies nuostatų prevencinę reikšmę. Apeliantė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų spendimų teisiniai padariniai (LAT 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-547/2009), todėl mano, kad atsakovė turėjo žinoti, jog neturi teisės jos atleisti iš darbo, o jos kaltės dėl neteisėto atleidimo iš darbo nebuvo, nes ji rūpestingai atliko jai pavestas pareigas.
Apeliantė nurodo, kad teismas, neįvertinęs dalies byloje esančių įrodymų, ne tik pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, bet ir nustatė klaidingą aplinkybę, jog ieškovė neva tai trukdė atsakovei užtikrinti mokymo procesą. Teismas neįvertino atsakovės 2012-11-02 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą (t. 1, b. l. 300), kuris patvirtina, kad atsakovė apsisprendė atleisti ieškovę dar 2012-11-02. Tai reiškia, kad elgesys laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2012-11-26 neturėjo jokios įtakos jos apsisprendimui atleisti ieškovę iš darbo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ieškovės veiksmų, išskyrus norą dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą, kuriais ji būtų trukdžiusi atsakovei užtikrinti mokinių mokymosi procesą. Be to, byloje esantis 2012-11-19 ieškovės sutikimas patvirtina, kad ji sutiko pavaduoti K. B. iki bus nutraukta darbo sutartis su ieškove. Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat neįvertino byloje esančių įrodymų: pagrindinio ugdymo dienynų, kurie patvirtina, kad ieškovė buvo pradėjusi dirbti didesniu krūviu dar 2012-11-19 pagal atsakovės direktorės žodinį nurodymą. Taigi, 2012-11-19 atsakovė nebuvo priversta keisti pamokų grafiko, o ieškovei sutikus, pamokos vyko įprasta tvarka; liudytojo G. A. parodymų, kuris patvirtino aplinkybę, kad ieškovė pravedė jiems kūno kultūros pamoką vieną kartą, o vėliau neatėjo buvęs mokytojas. Po ieškovės, kūno kultūros pamokas vedė P. B.; 2012 -11-16 siūlymą Nr. 12-110 užimti atsiradusią laisvą darbo vietą, išėjus R. K.; atsakovės 2012-11-21 įsakymą Nr. 12-69P „Dėl K. B. vadavimo“, kuris patvirtina, kad P. B. buvo paskirtas vaduoti K. B. nuo 2012-11-21 ir įsakymas priimtas po ieškovės rašytinio sutikimo; P. B. ir atsakovės sudarytą darbo sutartį, pagal kurią šis asmuo pradėjo dirbti nuo 2012-11-21 mokytoju; P. B. bakalauro diplomo, patvirtinančio, kad šis asmuo turi tik ekonomikos bakalauro kvalifikacijos laipsnį.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovės padaryto pažeidimo sunkumo turėjo atsižvelgti į tai, kad: atsakovė sąmoningai pažeidė patį sunkiausią darbo teisės pažeidimą, nes teismas pats pripažino, jog atleidžiant ieškovę buvo pažeista tiek atleidimo tvarka, tiek nebuvo pagrindo jos atleisti; atsakovė turėdama pareigą pasiūlyti ieškovei kitą darbą, nepasiūlė nei auklėtojos darbo, ką nustatė pirmosios instancijos teismas, taip pat nepasiūlė ir krepšinio būrelio vadovo darbo. Tai leidžia teigti, kad atsakovė sąmoningai siekė nutraukti darbo sutartį; ieškovė buvo atleista net nesulaukus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, terminui. Šį pažeidimą pripažino ir atsakovė, kas leidžia daryti išvadą, kad bet kokiomis priemonėmis buvo siekiama atleisti ieškovę iš darbo; ieškovė buvo atleista ligos metu, nors tai įsakmiai draudžia Darbo kodekso nuostatos. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė yra sumokėjusi už dalį pažeidimo, t. y. už dvi priverstinės pravaikštos laiką, todėl teismas, priteisdamas dalį darbo užmokesčio ir tokiu būdu grąžindamas atsakovei iš ieškovės tai, kas išmokėta, pažeidė LR Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, teismas nepagrįstai skirtingai vertino ieškovės veiksmų reikšmę vidutiniam darbo užmokesčiui iki teismo sprendimo paskelbimo ir po jo paskelbimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei priklauso vidutinis darbo užmokesti po teismo sprendimo paskelbimo, todėl tokių pačių nuostatų turėjo laikytis ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo paskelbimo, nes LR Darbo kodeksas nenumato, kad vidutinis darbo užmokesčio dydis gali būti nustatomas skirtingais kriterijais iki ginčo išsprendimo teismo momento ir po jo. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės visą priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kadangi atsakovė ir jos atstovas neveikė ir nesiekė greitesnio bylos nagrinėjimo.
3. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo šio ieškinio reikalavimo pagrindo, tuo pačiu ir nenustatė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo laikytinos neteisingomis. Nurodo, kad apie neteisėtą atleidimą ji sužinojo netikėtai, nepasibaigus net įspėjimo laikotarpiui, kadangi 2013-02-18 nuvykus į gydymo įstaigą, sužinojo, kad yra atleista ir jai negalėjo surašyti dokumento, patvirtinančio ligą, dėl to prarado galimybę į nedarbingumo pašalpą. Jai buvo didelis šokas, kadangi ji tikėjosi, jog jai bus taikoma, kaip sergančiam asmeniui, valstybės garantija gauti pašalpą (išmoką) ligos atveju. Dėl ko, ji prarado ramybę, negali naktimis užmigti, pasijuto atsakovės pažeminta ir paniekinta prieš kitus asmenis. Teismas neįvertino, kad ji išgyveno didelį nerimą dėl savo ateities, kadangi ji yra atleista iš darbo ir neturi kito pragyvenimo šaltinio. Jai neigiamus išgyvenimus padidino atsakovės elgesys nesiūlyti jokio kito darbo, kurį ji galėjo dirbti. Taip pat neigiamas emocijas sukėlė tai, kad jos auklėtiniai buvo perduoti kitai mokyklos mokytojai be jokios svarbios priežasties. Teismas neįvertino ir liudytojos J. N. parodymų, patvirtinančių pasikeitusią ieškovės būseną po atleidimo, nes ji tapo nervinga, daug pergyveno dėl neteisėto atleidimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieškove, neatsižvelgė į LR DK 135 str. 1 d. 3 p. nustatytą ieškovės pirmenybės teisę būti paliktai darbe, tokiu būdu darbo sutartį su ieškove nutraukdama neteisėtai. Iš DK 135 straipsnio teisinio reglamentavimo seka, kad pirmenybės būti paliktam darbe teisinis institutas gali būti taikomas tik tuomet, kai darbdavys ar jo steigėjas priima sprendimą mažinti darbuotojų skaičių. Tačiau šiuo atveju, nei Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2012-05-24 sprendimu Nr. TS- 222 „Dėl Kauno rajono Viršužiglio pagrindinės ir Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos reorganizavimo" (t. I, b.l. 108-117), kurio pagrindu Kauno rajono Viršužiglio pagrindinė mokykla sujungta su Kauno rajono Piliuonos vidurine mokykla, nei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-01 įsakymu Nr. ĮS-924 „Dėl Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos struktūros, etatinių pareigybių ir etatų sąrašų suderinimo", kuriuo suderinta Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos struktūra, etatinių pareigybių ir etatų sąrašai (t. I, b.l. 105-107), nei pagal Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos 2012-09-01 tarifikacijos sąrašą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus 2012-09-10 (t. III, b.l. 25-26), nei pagal jokį kitą administracinį ar mokyklos lokalinį aktą nebuvo priimtas sprendimas mažinti darbuotojų skaičių. Paprasčiausiai, remiantis sprendimu dėl mokyklos reorganizacijos ir įsakymų dėl mokyklos struktūros ir etatų buvo sumažintas mokytojams tenkantis krūvis. Nors šie administraciniai aktai yra vieši, o bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei apie juos buvo žinoma nuo 2012-06-22, kai Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos darbuotojų susirinkime svarstytas galimas darbuotojų darbo sąlygų pasikeitimas, galimi darbo krūviai darbuotojams nuo2012-09-01 (t. I, b.l. 120-122), kuriame ieškovė išdėstė savo prašymą palikti 17 kontaktinių ir 5 neformalaus ugdymo pamokų krūvį ir vadovavimą 11 klasei (t. I, b.l. 122). Ieškovė šių administracinių aktų teismui neskundė, taip sutikdama su aplinkybe, kad sujungtus dvi mokyklas ir atsiradus dviem kūno kultūros mokytojams, jos darbo krūvis sumažės. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nors apeliantė jas išdėstė, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju, sujungus Kauno rajono Viršužiglio pagrindinę ir Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklas į naują juridinį asmenį, 17 kūno kultūros pamokų turėjo pasidalinti ieškovė ir K. B. pavaduojantis su mokykla sudaręs terminuotą darbo sutartį R. K., kadangi K. B. buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Visi likę abiejų mokyklų mokytojai, neskundė administracinių aktų dėl mokyklų reorganizavimo ir sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Apeliantė daug kartų siūlė ieškovei dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, netgi tam tikram laikotarpiui (kol neterminuotą darbo sutartį turinti kūno kultūros mokytoja K. B. grįš iš vaiko priežiūros atostogų) siūlė visą darbo krūvį ir užmokestį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko ir reikalavo atleisti pavaduojantį mokytoją R. K., reikalavo jai suteikti visą darbo krūvį ir kėlė kitus neįgyvendinamus reikalavimus, kurie pažeidė apeliantės interesus. Dėl to apeliantei neliko nieko kito, kaip tik spręsti klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 129 straipsnio pagrindu, kas ir buvo padaryta.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovės netinkamas ir pavėluotas pareigų vykdymas neigiamai įtakojo tiek ieškovės darbą, tiek mokymo proceso eigą mokykloje apskritai, todėl pripažintinas LR DK 203 str. ir 229 str. nuostatų pažeidimu. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju teismas, nagrinėjęs ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 129 str. pagrindu, privalėjo tik ištirti ar buvo įstatyme numatyti pagrindai tokiam atleidimui ir ar darbdavys laikėsi atleidimo tvarkos. Todėl net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas jos netinkamas ir pavėluotas pareigų vykdymas, kuris leistų teismui pripažinti LR DK 203 str. ir 229 str. nuostatų pažeidimą, tai neturėtų jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 129 str. pagrindu. Šios bylos kontekste apeliantė pažymi, kad egzistavo tiek DK įtvirtintas pagrindas, leidžiantis atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 129 str., jai nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tiek apeliantės surašyti ir ieškovei įteikti dokumentai (2012-09-18 siūlymas, 2012-11-02 įspėjimas, 2012-11-20 patikslintas įspėjimas (I t., b. l. 21, 30, 55-57) atitinka įstatymo reikalavimus, t.y. juose nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas. Šie dokumentai yra visiškai aiškūs ir suprantami, juose tiksliai nurodytos teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu ieškovė atsisakys dirbti pakeistomis sąlygomis. Ieškovė visą laiką konsultavosi su jos interesus atstovaujančios profesinės sąjungos teisininkais, todėl daryti prielaidų, kad ieškovė nesuprato įspėjimų apie darbo sutarties nutraukimą reikšmės ir sukeliamų teisinių pasekmių, nėra jokio pagrindo.
Apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo visą atsakomybę dėl derybų laiko pradžios, derybų trukmės ir nesėkmingų derybų baigties perkėlė atsakovei. Šiuo atveju būtent atsakovė dėjo visas pastangas, kad būtų išsaugota darbo sutartis, t.y. teikė pasiūlymus dėl kito ir papildomo darbo, pavaduojančiam mokytojui R. K. savo noru palikus darbą siūlė ieškovei laikinai pasiimti visą kūno kultūros mokytojo darbo krūvį iki iš motinystės atostogų grįš K. B., net nusiuntė šį savo siūlymą įteisinančių darbo sutarčių projektus, kas akivaizdžiai rodo, jog darbdavys rūpinosi ieškovės poreikiais. Priešingai, iš pačios ieškovės darbdaviui pateiktų rašytinių atsakymų į siūlymus yra aišku, kad ieškovė su darbdaviu nebendradarbiavo, nesielgė geranoriškai, o kėlė kardinalius, kategoriškus ir darbdaviui neįgyvendinamus reikalavimus palikti jai 17 kontaktinių ir 5 neformalaus ugdymo pamokų krūvį ir vadovavimą 11 klasei, kai net faktiškai tokio krūvio pas darbdavį nebebuvo. Galiausiai, vertinant ieškovės atsisakymus pavaduoti motinystės atostogose buvusią K. B. iki jos grįžimo į darbą, tampa akivaizdu, kad ieškovė pageidavo likti darbe tik tuo atveju, jei pagal neterminuotą darbo sutartį bus suteiktas visas darbo krūvis ir paliktas visas numatytas atlyginimas. Šie reikalavimai negali būti suprantami kaip derybos, o dėl nepasisekusių derybų kalta būtent ieškovė. Apeliantė nesutinka ir su teismo motyvu, kad ji netinkamai organizavo darbuotojų darbą, nesilaikė darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, nes ieškovei visą laiką kol vyko derybos buvo mokamas darbo sutartimi sulygtas pilnas darbo užmokestis iki prastovos už dalį darbo laiko paskelbimo, mokymo proceso eiga mokykloje nesutriko, nes kartu su ieškove dirbo ir R. K., o vėliau ir jį pavadavęs mokytojas. Todėl teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes atsakovės direktoriaus 2013-02-15 įsakymas Nr. 13-11P dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d., 2 d. yra teisėtas ir darbuotoja iš darbo atleista pagrįstai.
3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, pagal savo išsilavinimą galėjo užimti specifines ikimokyklinio ugdymo pedagogo – auklėtojo pareigybes, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė privalėjo vaduojančios auklėtojos I etatu darbo krūvį siūlyti ieškovei. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. ISAK-506 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindimo, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo tvirtinimo" (toliau - Aprašas) 4 punkte numatyta, kad ikimokyklinio ugdymo specialistu laikomas asmuo, kuris baigęs mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms studijų programą arba edukologijos studijų krypties programą ir turintis auklėtojo kvalifikaciją. Ieškovė neatitiko Aprašo 4 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. nėra baigusi mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms studijų programos, taip pat nėra baigusi edukologijos studijų krypties programos ir nėra įgijusi auklėtojo kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, kad DK 129 str. 1 d., susijusi su darbdavio pareiga pasiūlyti darbuotojui kitą darbą darbovietėje, taikoma tik tokiems darbams, kuriems darbuotojas turi reikiamą kvalifikaciją (profesiją), darytina išvada, kad atsakovė negalėjo ieškovei pasiūlyti darbo, kurio ji negali atlikti, nes neturi teisės aktuose nustatytos reikiamos kvalifikacijos. Nors ieškovė nurodė, kad jai turėjo būti taikomas Aprašo 16 punkte nurodytas 2 metų pereinamasis laikotarpis reikiamai kvalifikacijai įgyti, tačiau tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti. Ieškovė iki 2013 m. rugsėjo 1 d. nedirbo ikimokyklinio ugdymo specialistu, todėl 2 metų pereinamasis laikotarpis pedagogo kvalifikacijai įgyti negali būti taikomas. Taigi, teismo padaryta išvada, jog atsakovė pažeidė LR DK 129 str. 1 d. nuostatą, tokiu būdu, darbo sutartį su ieškove nutraukė neteisėtai, yra nepagrįsta, prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams.
4. Teismas išvadą, kad atsakovė nesilaikė LR DK 130 str. 4 d. numatytos imperatyvios nuostatos dėl įspėjimo termino pratęsimo darbuotojo ligos laikui, padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pats sau prieštaraudamas. Teismas sprendime nurodė, kad nustatyta aplinkybe laiko, tai, jog ieškovė nuo 2013-01-17 iki 2013-02-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl nesuprantama, kodėl teismas nusprendė, jog atsakovė, atleisdama ieškovę sekančią dieną po jos nedarbingumo pabaigos, t. y. 2013-02-15, pažeidė imperatyvias LR DK 130 str. 4 d. nuostatas. Apeliantė pažymi ir tai, kad tiek jos atstovė, tiek liudytoja teismui paaiškino, kad ieškovė jos atleidimo dieną dalyvavo savo profesinės sąjungos suvažiavime kitame Lietuvos Respublikos mieste, todėl abejonių dėl jos nedarbingumo darbdaviui net nekilo. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą neteisėtu, kadangi imperatyvi DK 130 str. 5 d. teisės norma nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė pažeidė DK 130 str. 4 d. reikalavimus, ieškovės reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ją į ankstesnį darbą negalėtų būti tenkintas, kadangi šiuo atveju ieškovė turėtų teisę reikalauti tik vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, o teismas galėtų tik perkelti ieškovės atleidimo datą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškovę grąžinti į ankstesnį darbą, tačiau šios sprendimo dalies nemotyvavo nei vienu argumentu ar teisės norma, kas reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo ir jo panaikinimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Apeliantė pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu jos atstovė akcentavo, kad ieškovės grąžinimas į darbą yra nebegalimas, kadangi pagal neterminuotą sutartį mokykloje dirba ir visą darbo krūvį gauna viena kūno kultūros mokytoja, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, dėl to nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog 2008 m. sausio 21 d. ieškovė V. P. ir iki reorganizacijos buvusi Kauno rajono Piliuonos vidurinė mokykla sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti kūno kultūros mokytoja-metodininke neterminuotam laikotarpiui, šalys pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą 2012 metams susitarė, kad ieškovė dirbs 32,75 val. darbo valandų savaitėje, o darbdavys mokės 3096,70 Lt mėnesinį darbo užmokestį (1 t., b. l. 14-16).
2012 05 24 Kauno rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo reorganizavo Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklą ir Kauno rajono Višužiglio pagrindinę mokyklą, susijungiant jas į naują biudžetinę įstaigą Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklą, kuri tęsia veiklą, o Višužiglio mokykla veiklą baigs (1 t. b.l. 108-109). Minėtų įstaigų reorganizavimo sąlygose buvo numatyta, kad jo tikslas yra sudaryti visiems mokiniams kokybiško ugdymo sąlygas ir racionaliau naudoti lėšas, racionaliau spręsti klasių komplektavimo, mokinių vežiojimo, mokytojų įdarbinimo klausimus, tikslingiau naudojant biudžeto lėšas (Sąlygų 4 ir 7 punktai, 1 t. b. l. 111). Reorganizavimo pabaiga-2012 08 31 diena (1 t. b. l. 112). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 06 01 įsakymu (1 t. b.l. 105) patvirtino reorganizuotos įstaigos Piliuonos vidurinės mokyklos struktūrą (1 t. b. l. 106). Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos 2012 06 22 susirinkime darbuotojai, tame tarpe ir ieškovė, buvo informuoti apie vykdomą reorganizavimą darbdavio įstaigoje, buvo atkreiptas dėmesys į galimus darbo sąlygų pasikeitimus, darbuotojai išsakė pageidavimus dėl darbo sąlygų (1 t. b. l. 111, 112). Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos pedagogų tarybos 2012-08-30 posėdyje buvo svarstyti auklėjamųjų klasių, mokytojų darbo krūvio būsimo formavimo, neformalaus ugdymo, elektroninio dienyno įvedimo ir kiti klausimai (2 t. b.l. 24-30), nutarta 6 klasės vadove skirti V. P..
Byloje nustatyta, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo 2009 06 19 įsakymu Nr. T1-124 patvirtintą Kauno rajono savivaldybės įstaigų pedagogų ir kitų darbuotojų Tarifikacijos sąrašo rengimo aprašą, ugdymo įstaigos direktorius iki kiekvienų metų rugsėjo 5 dienos turi parengti ir pateikti Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriui tvirtinti mokyklos Tarifikacijos sąrašą (3 t. b.l. 25, 26). Byloje nustatyta, kad pagal 2012 09 10 dieną patvirtintą Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos darbuotojų ir pedagogų 2012-09-01 tarifikacijos sąrašą (3 t. b. l. 30, 31) ieškovei V. P. buvo skirtas 12,5 valandos savaitinis darbo krūvis-kūno kultūrai dėstyti 9 valandos, neformalaus sporto projekto rengimui-1 valanda ir 2,5 valandos už vadovavimą klasei (3 t. b. l. 30).
Teisėjų kolegija nustatė, jog dėl to, kad ieškovei nuo 2012 09 01 nebuvo suteiktas darbo sutartyje numatytas darbo krūvis ir dėl to sumažėjus ieškovės darbo apmokėjimui, kilo ginčas tarp ieškovės ir darbdavio dėl darbo sąlygų ir jį šalys sprendė tokiu būdu:
Kauno rajono Piliuonos vidurinei mokyklai ieškovė 2012-09-07 pateikė prašymą, kuriuo ieškovė prašė laikytis darbo sutarties ir suteikti visą 17 kūno kultūros pamokų krūvį, sudaryti darbo ginčų komisiją, nes žodžiu klausimas su atsakovo direktore nebuvo tinkamai išspręstas (1 t. b. l. 20). 2012 m. rugsėjo 18 d. atsakovas atsiuntė siūlymą Nr. 12-61, kuriame pranešė, kad 2012 05 24 Kauno rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo reorganizavo Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklą ir Kauno rajono Višužiglio pagrindinę mokyklą, paaiškino, kad formuojant ir įgyvendinant ugdymo turinį, mokytojams nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. sumažėjo darbo krūviai, pasiūlė ieškovei dirbti sumažintu 9 kontaktinių kūno kultūros pamokų darbo krūviu nuo 2012-09-25, įspėjo, kad nesutikus su pakeistomis darbo sąlygomis, ieškovė bus atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnį (1 t. b. l. 21). Ieškovė ir atsakovė kilusį darbo ginčą dėl darbo sąlygų pakeitimo toliau sprendė raštais, siūlymais, atsakymais (1 t. b. l. 22-26). 2012 m. lapkričio 2 d. atsakovas ieškovei įteikė įspėjimą Nr. 12-96 „Apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva", kuriame buvo nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ieškovė yra įspėjama, kad 2013 m. sausio 2 d. bus nutraukta su ja sudaryta darbo sutartis, bus išmokėta penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei atleidimo dieną bus išmokėta kompensacija už nepanaudotų kasmetinių atostogų 19 kalendorinių dienų laiką (1 t. b. l. 30). 2012-11-16 atsakovė ieškovei pateikė siūlymą Nr. 12-110, kuriuo pasiūlė ieškovei nuo 2013-11-19 vaduoti K. B., kol ši grįš iš vaiko auginimo atostogų (1 t. b. l. 32). 2012-11-19 ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo 2012-11-02 įspėjime nurodytą dviejų mėnesių atleidimo terminą, ji gali vaduoti mokytoją K. B. tik iki jos atleidimo iš darbo pabaigos (1 t. b. l. 35). 2012 m. lapkričio 20 d. atsakovas ieškovei pateikė patikslintą įspėjimą, kuriame nurodė, kad ieškovė bus atleista nuo 2013 m. sausio 20 d. (1 t. b. l. 55-57). 2012 m. lapkričio 20 d. atsakovas surašė raštą Nr. 12-112 Nr. L-215 „Informacija", kuriame patikslino, kad ieškovei bus išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka (1 t. b. l. 33). Ieškovė 2012 11 21 atsakovei įteikė reikalavimą sumokėti sumažėjusi darbo užmokesčio skirtumą nuo 2012 09 01 iki 2012 11 20, pareikalavo iš dalies atstatyti sutartą darbo krūvį iki 31,25 valandos per savaitę (nes tuo metu buvo atleistas K.), pareiškė, kad sutiktų tokiomis sąlygomis tęsti darbo santykius (2 t. b. l. 37). Atsakovas 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu nutarė ieškovei sumokėti 4604, 26 lt darbo užmokesčio skirtumą tarp mokamo ir sutarto darbo sutartimi darbo užmokesčio, kai darbuotoja 2012 09 01-2012 11 29 dirbo mažesniu darbo krūviu (1 t. b. l. 29).
2013 m. vasario 15 d. atsakovo laikinai einančios direktorės pareigas įsakymu Nr.13-1P ieškovė atleista iš darbo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2013-01-17 iki 2013-02-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, išmokant jai šešerių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas 26 kalendorinės dienas kasmetinių atostogų, viso 2411,15 Lt (1 t. b. l. 19). 2013 m. vasario 15 d. atsakovo surašytas pranešimas Nr. 13-24 apie ieškovės atleidimą iš darbo ieškovei įteiktas 2013 m. vasario 19 d. (1 t. b. l. 18).
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui (1 t. b. l. 5-11), prašė panaikinti Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013-02-15 įsakymą Nr. 13-11P „Dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d. 2 d.“, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti į pirmesnį kūno kultūros mokytojos-metodininkes darbą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y., 2013-02-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 55 kalendorinių dienų atostogų laikotarpį, atsiradusį uždelsus išmokėti darbo užmokestį už atostogas, laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-08-21; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013-02-15 įsakymą Nr. 13-11P dėl ieškovės V. P. atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d., 2 d.; grąžino ieškovę į pirmesnį darbą; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 18631 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos bei 152,30 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kitoje dalyje reikalavimus atmetė (3 t. b. l. 87-100).
Apeliaciniais skundais ieškovė ir atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, ieškovė mano, kad teismas nepagrįstai priteisė per mažą kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, nes neteisingai nustatė ieškovės darbo užmokesčio dydį, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistiną vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo, be pagrindo nepriteisė prašomos neturtinės žalos sumą. Atsakovė įrodinėja, kad teismas netinkamai kvalifikavo kilusį darbo ginčą, neteisingai taikė DK normas, reglamentuojančias
pirmenybės teises būti paliktam dirbti, kadangi pas atsakovą nebuvo mažinamas darbuotojų skaičius, o po reorganizacijos mokykloje sumažėjus darbo krūviui, ieškovei buvo siūloma dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, kurių ji atsisakė, buvo siūlomas kitas darbas, kurio ji taip pat atsisakė, atsakovas taip pat teigia, kad teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškovę grąžinti į ankstesnį darbą, tačiau šios sprendimo dalies nemotyvavo nei vienu argumentu ar teisės norma, kas reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo ir jo panaikinimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.
Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos apeliacinis skundas tenkintinas visiškai
V. P. apeliacinis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei reiškiant reikalavimus iki atleidimo iš darbo darbdaviui dėl sulygto darbo sutartimi darbo krūvio suteikimo, darbo užmokesčio skirtumo tarp mokamo ir sutarto darbo sutartimi darbo užmokesčio sumokėjimo, po atleidimo iš darbo pareiškiant reikalavimus atsakovui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, pripažinimo ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu ir grąžinimo į pirmesnį kūno kultūros mokytojos-metodininkes darbą, jog tarp šalių kilo ginčas dėl esminės sulygtos darbo sąlygos-apmokėjimo už darbą laikymosi, taip pat dėl šios sąlygos pakeitimo prielaidų buvimo ir pakeitimo procedūrų tinkamo laikymosi (LR DK 95 str., 120 str., 203 str.), taip pat atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnį pagrindų buvimo ir atleidimo procedūrų laikymosi (LR DK 129 str. 1 d., 130 str.).
Dėl ugdymo įstaigų reorganizavimo pasekmių, darbo sutarties sąlygų keitimo pagrindo buvimo
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 05 24 Kauno rajono Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo reorganizavo Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklą ir Kauno rajono Viršužiglio pagrindinę mokyklą, susijungiant jas į naują biudžetinę įstaigą Kauno rajono Piliuonos vidurinę mokyklą. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 06 01 įsakymu (1 t. b.l. 105) patvirtino reorganizuotos įstaigos Piliuonos vidurinės mokyklos struktūrą (1 t. b. l. 106). Teisėjų kolegija vertina, kad po ugdymo įstaigų reorganizavimo pasikeitė naujai įkurtos ugdymo įstaigos darbo organizavimas, kadangi dalis mokytojų, dirbusių panaikintoje ugdymo įstaigoje toliau dirbo dirbti Piliuonos vidurinėje mokykloje, buvo naujai suformuojant 18 klasių, paliktas Viršužiglio skyrius, kuriame mokosi 2 klasės, mokytojai paskirstyti klasių vadovais (2 t. b. l. 27-30). Nustatyta, kad po reorganizacijos 2012 09 01 Piliuonos vidurinėje mokykloje dirbo du kūno kultūros mokytojai V. P. ir K. B., kuri buvo išleista vaiko gimdymo ir priežiūros atostogų nuo 2011 09 01 (2 t. b. l. 153-155). Iki K. B. bus minėtose atostogose, nuo 2011 09 01 jai pavaduoti Viršžuiglio pagrindinėje mokykloje buvo priimtas kūno kultūros mokytoju R. K. (2 t. b. l. 150). Pagal nustatyta tvarka parengtą ir 2012 09 10 dieną patvirtintą Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos darbuotojų ir pedagogų 2012-09-01 tarifikacijos sąrašą (2 t. b .l. 23, 3 t. b. l. 30, 31) ieškovei V. P. buvo skirtas 12,5 valandos savaitinis darbo krūvis-kūno kultūrai dėstyti 9 valandos, neformalaus sporto projekto rengimui-1 valanda ir 2,5 valandos už vadovavimą klasei. R. K. buvo skirtas 12 val. savaitinis darbo krūvis-8 kūno kultūros pamokos ir 4 neformalaus sporto ir sveikatingumo renginių organizavimui (2 t. b. l. 21-23). Byloje nustatyta, kad ir visiems kitiems, po reorganizacijos likusiems dirbti mokytojams sumažėjo darbo krūviai (2 t. b. l. 72).
Visos šios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegija daryti išvadą, jog atliktas ugdymo įstaigų reorganizavimas buvo realus, sukėlė tam tikrus juridinius faktus ir pasekmes, reorganizavimas lėmė, kad pasikeitė naujai įregistruotos įstaigos darbo organizavimas, tai sąlygojo pedagogų ir tuo pačiu ieškovės darbo krūvio sumažėjimą, dėl to atsakovė neturėjo jokių galimybių suteikti ieškovės galiojančioje darbo sutartyje numatyto jai 32,75 darbo valandų savaitėje darbo krūvio, kadangi po reorganizacijos patvirtintą tarifikacijos sąrašą buvo numatyta mokykloje 17 valandų kūno kultūrai, keletas valandų sporto renginių organizavimui (2 t. b .l. 23, 3 t. b. l. 30, 31), bei keletas valandų už vadovavimą klasei. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pradėta ir vykdoma ieškovės atžvilgiu darbo sąlygų pakeitimo procedūra buvo pagrįsta.
Dėl nustatytų darbo sąlygų pakeitimo procedūrų vykdymo
Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo sutarties keitimas reiškia joje sulygtų sąlygų pakeitimą. Darbo teisėje pripažįstama, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. Pakeisti darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, o darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminu. Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis.
Kauno apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pasisakė, kad atsakovė jau nuo 2012-05-24 žinojo apie Kauno rajono Viršužiglio pagrindinės ir Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklų reorganizaciją, todėl buvo galimybė iki rugsėjo 1 d. derinti su ieškove būsimųjų mokslo metų darbo krūvį, tačiau šios pareigos nevykdė, įspėjimui ir deryboms dėl darbo sąlygų pakeitimo buvo naudojamas ne laikotarpis (nuo Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. TS-222 priėmimo 2012-05-24), o daugiau nei trijų mėnesių mokslo metų laikotarpis iki 2012-12-07. Teismas todėl sprendė, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas LR DK 229 straipsnyje, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotoju poreikiais, pažeidė LR DK 203 straipsnio nuostatas, įpareigojančias, kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso 120 straipsnio 3 dalis), darbdavį raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo. Todėl Kauno apylinkės teismas sprendimą panaikinti atsakovo administracijos vadovės 2013 vasario 15 d. įsakymą Nr. 13-11P dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 1 d., 2 dalį motyvavo ir aukščiau nurodomu atsakovės netinkamu ir pavėluotu įstatymo nustatytų pareigų vykdymu.
Teisėjų kolegija su šiuo apylinkės teismo vertinimu nesutinka. Kaip jau minėta anksčiau šiame teismo sprendime, pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo 2009 06 19 įsakymu Nr. T1-124 patvirtintą Kauno rajono savivaldybės įstaigų pedagogų ir kitų darbuotojų Tarifikacijos sąrašo rengimo aprašą, ugdymo įstaigos direktorius iki kiekvienų metų rugsėjo 5 dienos turi parengti ir pateikti Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriui tvirtinti mokyklos Tarifikacijos sąrašą (3 t. b. l. 25, 26). Byloje nustatyta, kad pagal 2012 09 10 dieną patvirtintą Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos darbuotojų ir pedagogų 2012-09-01 tarifikacijos sąrašą (3 t. b. l. 30, 31) ieškovei V. P. buvo skirtas 12,5 valandos savaitinis darbo krūvis-kūno kultūrai dėstyti 9 valandos, neformalaus sporto projekto rengimui-1 valanda ir 2,5 valandos už vadovavimą klasei (3 t. b. l. 30). Teisėjų kolegija todėl vertina, kad nuo Tarifikacijos sąrašo patvirtinimo dienos atsakovė galėjo pradėti darbo sąlygų pakeitimo procedūrą, nes tik tada paaiškėjo, kad dėl ugdymo įstaigos darbo organizavimo pakeitimo pagal sudarytą bendrą ugdymo įstaigos Tarifikacijos aprašą, nėra galimybės suteikti ieškovei sulygtą darbo sutartimi darbo krūvį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, paaiškėjus anksčiau nurodytai aplinkybei dėl darbo krūvio sumažėjimo, jau 2012 09 18 ieškovei pranešė, kad ieškovei siūloma dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, sumažintu 9 valandų darbo krūviu (1 t. b.l. 21). Vėliau darbdavys 2012 09 28 raštu patikslino siūlymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nustatė 1 mėnesio terminą (1 t. b. l. 23). 2012 11 01 ieškovė atsakė darbdaviui, kad nesutinka su siūlymu dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (1 t. b. l. 28). Atsakovas 2012 11 02 įteikė ieškovei įspėjimą, kuriame nurodė, jog ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, todėl bus atleista iš darbo pagal DK 129 str. 2 d., išmokant piniginę kompensaciją (2 t. b. l. 30). 2012 11 16 atsakovės administracija ieškovei pranešė, kad nuo 2012 11 19 atsiranda laisva daro vieta vaduot vaiko auginimo atostogose esančią K. B., atsakovas siūlė suteikti ieškovei 12 kontaktinių valandų-8 kūno kultūros pamokas, 4 neformaliojo ugdymo valandas , siūlė šį darbą ieškovei dirbti iki K. B. grįš iš vaiko auginimo atostogų (2 t. b. l. 32). 2012 11 9 atsakymu (2 t. b. l. 35) atsakovė sutiko vaduoti K. B., tačiau tik iki tos dienos, kai ji bus atleista iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį pagal atsakovo siūlymą, nes nėra sutikusi dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Vėliau, 2012 11 20 ieškovė pateikė atsakovui reikalavimą iš dalies atstatyti buvusį darbo krūvį iki 31,25 valandų per savaitę, sumokėti nepriemoką už dirbtą laiką sumažintu krūviu, tada sutiktų vaduoti K. B. iki ji grįš iš vaiko auginimo atostogų (2 t. b. l. 37) 2012 11 19 Kauno Piliuonos vidurinės mokyklos direktorės įsakymu 2012 11 28 ieškovei buvo išmokėta 4604, 26 lt darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kai ji nuo 2012 09 01 iki 2012 11 29 dirbo sumažintu darbo krūviu (1 t. b. l. 29). Ieškovė 2012 11 28 pateikė reikalavimą atsakovui sudaryti darbo ginčų komisiją, joje atstatyti nuo 2012 09 01 sulygtą darbo sutartyje darbo krūvį, grąžinti auklėjamąją klasę, paskirti neformalaus ugdymo būrelius, sumokėti darbo užmokesčio skirtumą, 5 procentų palūkanas nuo darbo užmokesčio nepriemokos. Darbo ginčų komisia2012 12 06 sprendimo dėl ginčo nepriėmė (1 t. b. l. 37-39).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad darbdavys ėmėsi visų galimų veiksmų ir priemonių kad ieškovė galėtų dirbti pas atsakovą minimaliai pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. teikė pasiūlys dėl kito ir papildomo darbo, pavaduojančiam mokytojui R. K. savo noru palikus darbą siūlė Ieškovei laikinai pasiimti visą kūno kultūros mokytojo darbo krūvį iki iš motinystės atostogų grįš K. B., nusiuntė šį savo siūlymą įteisinančių darbo sutarčių projektus, kas akivaizdžiai rodo, jog darbdavys rūpinosi ieškovės poreikiais. Teisėjų kolegija iš pačios ieškovės darbdaviui pateiktų rašytinių atsakymų į siūlymus nustatė, kad ji su darbdaviu nebendradarbiavo, nesielgė geranoriškai, o paprasčiausiai kėlė kategoriškus ir kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu darbdaviui neįgyvendinamus reikalavimus palikti jai 17 kontaktinių ir 5 neformalaus ugdymo pamokų krūvį ir vadovavimą 11 klasei, suteikti darbo sutartyje numatytą 32. 25 valandų savaitinį darbo krūvį, kai faktiškai tokio krūvio pas darbdavį nebebuvo. Galiausiai, vertinant ieškovės atsisakymus pavaduoti motinystės atostogose buvusią K. B. iki jos grįžimo į darbą (2012-11-19 ieškovė atsakymas, kuriame ji nurodė, kad atsižvelgiant į 2012-11-02 įspėjime nurodytą dviejų mėnesių atleidimo terminą, ji gali vaduoti mokytoją K. B. tik iki jos atleidimo iš darbo pabaigos (2 t. b. l. 35) arba 2012-11-21 ieškovės raštas, kad ji sutinka pavaduoti mokytoją K. B. tik iki 2012-11-26 išsprendus klausimus dėl jos pilno darbo krūvio atstatymo (1 t. 34)), tampa akivaizdu, kad ieškovė sutiko dirbti tik nepakeistomis darbo sąlygomis t. y., jei pagal neterminuotą darbo sutartį bus suteiktas visas darbo krūvis ir paliktas visas numatytas atlyginimas.
Teismas, spręsdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti, ar įspėjimas atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Minėta, kad darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl svarbių priežasčių, bet jos turi būti nurodytos įspėjime tokiu būdu, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį. Iš byloje esančių darbdavio raštų, siūlymų, ieškovės atsakymų ir reikalavimų turinio matyti, kad įspėjimai apie būsimą darbo sutarties nutraukimą nutraukimo pagrindus ir pasekmes ieškovei buvo aiškūs, suprantami, todėl jie pilnai atitiko įstatymo leidėjo įtvirtintus formos ir turinio reikalavimus.
Esant šios nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo administracija nenusižengė įstatymo leidėjo nustatytų privalomų procedūrų siūlydama ieškovei darbą pakeistomis jo apmokėjimo sąlygomis.
Dėl kito darbo siūlymo, kaip būtinosios sąlygos prie atleidžiant darbuotoją iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu
Minėta, kad viena iš privalomų sąlygų atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnį yra tai, kad darbuotojo negalima perkelti jam sutinkant į kitą darbą. Faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindą (išskyrus atvejį, kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laiką). Nesant šio juridinio fakto, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004). Taigi darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis darbdavys privalo iki pat faktinio atleidimo iš darbo ieškoti galimybės tokį darbuotoją perkelti jo sutikimu dirbti į kitą darbą, o esant darbuotojo sutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, turi pareigą perkelti darbuotoją dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Kauno apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog Piliuonos vidurinė mokykla pažeidė LR DK 129 straipsnio nuostatas siūlyti ieškovei užimti kitas pareigas. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagal savo išsilavinimą galėjo užimti specifines ikimokyklinio ugdymo pedagogo - auklėtojo pareigybes, todėl konstatavo, kad atsakovė privalėjo vaduojančios auklėtojos I etatu darbo krūvį siūlyti ieškovei, kuriai 2012-12-03 atsakovės terminuotos darbo sutarties su J. B. sudarymo metu buvo įteiktas 2012-11-20 patikslintas įspėjimas, kad 2013-01-20 bus nutraukta su ieškove 2008-01-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 92 (t. I, b. l. 55-57). Teismo vertinimu, atsakovė, nevykdydama šios pareigos, pažeidė LR DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą, tokiu būdu darbo sutartį su ieškove nutraukė neteisėtai.
Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. ISAK-506 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindimo, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo tvirtinimo" (Žin., 2005, Nr. 43-1395) (toliau - Aprašas) 4 punkte numatyta, kad ikimokyklinio ugdymo specialistu laikomas asmuo, kuris baigęs mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms studijų programą arba edukologijos studijų krypties programą ir turintis auklėtojo kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. V-1485 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. ISAK-506 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašo tvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2011, Nr. 99-4680) (toliau - Aprašo pakeitimas) (aktuali redakcija nuo 2011-08-05 iki 2013-07-10) 1.2.7. punktu buvo papildytas Aprašas 16 punktu, kuris nustatė, kad dirbti mokytoju pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas gali asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją (neturintis jos privalo įgyti per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios) ir baigęs mokomąjį dalyką/sritį atitinkančias programas." Aprašo pakeitimo 2 punktas nustatė, kad įsakymo 1.2.7 punktas įsigalioja nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.. Iš aukščiau šiame teisėjų kolegijos sprendime analizuotų teisės aktų turinio matyti, jog ieškovė neatitiko Aprašo 4 punkte nustatytiems reikalavimams, t.y. nėra baigusi mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms studijų programos, taip pat nėra baigusi edukologijos studijų krypties programos ir nėra įgijusi auklėtojo kvalifikacijos, dėl šių priežasčių negalėjo eiti ikimokyklinio ugdymo auklėtojos pareigų ir darbdavys neturėjo teisės ieškovei siūlyti šio darbo, kadangi jis neatitiko jos kvalifikacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad DK 129 straipsnio 1 dalis, susijusi su darbdavio pareiga pasiūlyti darbuotojui kitą darbą darbovietėje, taikoma tik tokiems darbams, kuriems darbuotojas turi reikiamą kvalifikaciją (profesiją), darytina išvada, kad apeliantė negalėjo ieškovei pasiūlyti darbo, kurio ieškovė negali atlikti, nes neturi teisės aktuose nustatytos reikiamos kvalifikacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kvalifikacijos reikšmė yra ypatingai svarbi, nes pedagogas dirba su socialiai jautria asmenų grupe - ikimokyklinio ugdymo mažamečiais vaikais, todėl privalo turėti reikiamą pasirengimą. Ieškovė įrodinėjo, kad jai turėjo būti taikomas minėto Aprašo 16 punkte nurodytas 2 metų pereinamasis laikotarpis reikiamai kvalifikacijai įgyti, tačiau tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti. Ieškovė iki 2013 m. rugsėjo 1 d. nedirbo ikimokyklinio ugdymo specialistu, todėl 2 metų pereinamasis laikotarpis pedagogo kvalifikacijai įgyti negali būti taikomas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimui, t. y. nėra baigusi mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms studijų programos ir Aprašo 16 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. nėra baigusi mokomojo dalyko/srities atitinkamos programos, kuriais vadovaujantis Aprašo pakeitimo 2 punktu 2 metų pereinamasis laikotarpis nėra taikomas.
Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pažymėjo, kad atsižvelgiant į bylos esančius duomenis, jog ieškovė sutiko pavaduoti mokytoją K. B. tik iki 2012-11-26 išsprendus jos 2012-11-20 surašytame ir 2012-11-21 atsakovės gautame rašte išdėstytus klausimus, galima konstatuoti, kad ieškovė neatsižvelgė į atsakovo pareigą užtikrinti nepertraukiamą ugdymo procesą mokykloje nuo 2012-11-21 iki 2012-11-26. Todėl teismas konstatavo, kad 2012-11-21 terminuotą darbo sutartį su P. B., kol K. B. grįš iš vaiko priežiūros atostogų, atsakovas galėjo sudaryti, nes privalėjo vykdyti savo LR DK 229 straipsnyje nustatytą pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą bei tokiu būdu užtikrinti nepertraukiamą ugdymo procesą mokykloje, todėl ieškovei nesutikus dirbti atsakovo siūlomomis darbo sąlygomis, teismo vertinimu 2012 11 21 sudaryta darbo sutartis su P. B. ieškovės teisių nepažeidė. Teisėjų kolegija su tokiu Kauno apylinkės teismo situacijos vertinimu sutinka. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo ir įspėjimų turinio matyti, kad ieškovė sutiko dirbti vietoj atleisto K. ir pavaduoti laikinai K. B. tik su ta sąlyga kad jai bus suteiktas sutartyje sulygtas darbo krūvis, sumokėtas atlyginimo skirtumas ir tik iki sueis įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas (2 t. b.l. 32-38). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nebendradarbiavo su darbdaviu, kėlė tokias sąlygas, kurių įgyvendinti darbdavys neturėjo galimybės. Tačiau teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir jas nepagrįstai vertino ieškovės naudai.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2013 m. sausio 07 d. raštu Nr. 13-01 (1 t. b.l. 81) ieškovei darbdavys siūlė nuo 2013 m. sausio 9 d. dirbti 0,25 etatu virtuvės pagalbine darbininke ir 0,25 etatu virėja Piliuonos vidurinės mokyklos Viršužiglio skyriuje, viso 0,5 etato, 4 val. per dieną, prašė apie apsisprendimą pranešti iki 2013 01 08 dienos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Piliuonos vidurinės mokyklos administracija išnaudojo visas galimybes, kad įvykdytų įstatymo leidėjo nustatytą pareigą iki pat atleidimo iš darbo dienos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Piliuonos vidurinės mokyklos administracija įrodė, jog įvykdė būtinąją sąlygą prieš atleidžiant ieškovę iš darbo pasiūlyti jai kitą darbą mokykloje, todėl nepažeidė LR DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Dėl teismo sprendimo motyvo, jog ieškovė turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti, LR DK 135 straipsnio pagrindu
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad Piliuonos vidurinės mokyklos administracija, nutraukdama sutartį su Ieškove, neatsižvelgė į LR DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą ieškovės pirmenybės teisę būti paliktai darbe, tokiu būdu darbo sutartį su ieškove nutraukdama neteisėtai. Teismas šią išvadą padarė nustatęs tas aplinkybes, jog ji turėjo 22 metų darbo stažą ugdymo įstaigoje, o kitas mokytojas K. buvo pensinio amžiaus. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis nesutinka, nes nagrinėjamu atveju LR DK 135 str. įtvirtintos teisės normos ginčo santykiams nėra taikomos. LR DK 135 str. 1 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi šio straipsnio punktuose išvardinti darbuotojai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno rajono savivaldybės Tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. TS-222 „Dėl Kauno rajono Viršužiglio pagrindinės ir Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos reorganizavimo" (1 t. I, b.l. 108-117), Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-01 įsakymu Nr. ĮS-924 „Dėl Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos struktūros, etatinių pareigybių ir etatų sąrašų suderinimo", (1 t. I, b.l. 105-107), nei Kauno rajono Piliuonos vidurinės mokyklos 2012-09-01 tarifikacijos sąrašu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus 2012-09-10 (3 t. b.l. 25-26), nei pagal jokį kitą priimtą administracinį ar mokyklos administracijos aktą nebuvo priimtas sprendimas mažinti dirbančių mokytojų skaičių. Dėl pirmenybės teisės būti paliktam dirbti LR DK 135 straipsnyje numatytais pagrindais yra sprendžiama tik kai darbovietėje yra mažinamas darbuotojų skaičius, o ne kai priimamas sprendimas pakeisti darbo sąlygas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas sąlygojo, jog darbuotojo ir darbdavio ginčas buvo išspręstas neteisingai.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadą, jog atsakovas nesilaikė LR DK 130 str. 4 d. suformuluotos imperatyvios nuostatos dėl įspėjimo termino pratęsimo darbuotojo ligos laikui, tokiu būdu pažeisdamas atleidimo iš darbo sąlygas ir terminus. Šią išvadą teismas padarė įvertines tas faktines aplinkybes, kad ieškovė 2012 11 20 buvo įspėta dėl atleidimo iš darbo 2013 m. sausio 20 d. (1 t. b. l. 55-57), jog ieškovė nuo 2013-01-17 iki 2013-02-14 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jog 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 13-11 P buvo atleista iš darbo (1 t. b. l. 19). Teisėjų kolegija pažymi, kad terminai skaičiuojami LR DK nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad ieškovei nustatytas 2 mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas baigėsi 2013 01 21 dieną. Kadangi ieškovė šią dieną buvo nedarbinga, jos atleidimo iš darbo terminas buvo pagrįstai pratęstas darbuotojo ligos laikotarpiui, todėl Piliuonos vidurinė mokykla teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovę iš darbo jos pirmąją darbo dieną nedarbingumui pasibaigus (LR DK 130 str. 4 d.).
Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir kompensacijos priteisimo, plačiau nesvarsto dėl ieškovės neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad darbdavio ir darbuotojo ginče dalyvavo profesinės sąjungos atstovai, ieškovė siūlė raštuose suderinti darbo sąlygų pakeitimus su profesinės sąjungos darbuotoju, atstovu, teisininku. Piliuonos vidurinė mokykla iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos siekė sužinoti, ar yra galimai ieškovė išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus, jei taip, prašė pateikti tai įrodančius dokumentus (1 t. b. l. 44, 57, septinta pastraipa). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė teismui ir atsakovui dokumentų, įrodančių, kad ji yra išrinkta į darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamuosius organus, nepateikė, todėl dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamame teismo sprendime netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 185 str.), neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nustatančias darbo sąlygų keitimo procedūras, darbdavio prievolės atleidžiamam darbuotojui siūlyti kitą darbą vykdymą, pirmenybės teisės būti paliktam dirbti kai mažinamas darbuotojų skaičius taikymo sąlygas (LR DK 120 str., 129 str. 130 str., 135 str.), dėl ko neteisingai išsprendė šalių ginčą. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį, duomenų apie jos turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (3 t. b .l. 129). Šias išlaidas atsakovė prašo priteisti iš ieškovės (3 t. b. l. 128). Prašymas tenkintinas (LR CPK 93 str. 1 d.). Byloje valstybė patyrė 26,62 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti.
Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškovės V. P. ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Piliuonos vidurinei mokyklai (į.k. 302831847) 144 Lt turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.