- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- I-8015-811/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-8), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis laikotarpiais nuo 2013-09-17 iki 2013-09-24, nuo 2014-10-06 iki 2014-10-13, nuo 2016-06-10 iki 2016-06-15 buvo gydomas LAVL palatose nepriimtinomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad LAVL jis buvo laikomas palatose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų; palatose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl, būdamas nerūkančiu asmeniu, turėjo kvėpuoti nuodingu oru; etapavimo į LAVL dienomis pareiškėjas likdavo be pietų ir negaudavo sauso davinio; laikino sulaikymo patalpose nebūdavo sanitarinio mazgo, todėl pareiškėjas neturėdavo galimybės atlikti gamtinių reikalų ir dėl to turėdavo kęsti pilvo skausmus; LAVP pareigūnų atliekamų asmens kratų metu būdavo nepagarbiai elgiamasi su pareiškėju ir jo daiktais; palatos buvo nesuremontuotos, jose nebuvo tinkamo apšvietimo, taip pat nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl tvyrojo blogas kvapas, laikėsi drėgmė ir trūko oro, palatose buvo palaikoma per žema patalpos oro temperatūra; palatose trūko inventoriaus (kėdžių, stalo, spintelių); palatose esantis sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jame buvo įrengta tik skylė grindyse, sanitariniame mazge nebuvo šilto vandens; palatose buvo laikomas kartu su ŽIV infekuotais bei hepatitu sergančiais asmenimis; kamerų langai buvo purvini ir su grotomis. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, pablogėjo jo sveikatos būklė (dėl netinkamo apšvietimo pablogėjo rega, dėl netinkamos kokybės minkštojo inventoriaus (čiužinių) ir patalynės naudojimo ant kūno atsirado žaizdų).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36-40).
Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai nepagrįsti. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, pateikti negali. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes šioje įstaigoje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, be to LAVL privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų sergant užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija visada stengiasi, pagal galimybes, paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas. Palatų langai pritaikyti vėdinimui (atidarant ir uždarant langą), o ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema) užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžia rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tokio pobūdžio informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 str. 1 d. 1 ir 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ir aplinkybę, kad informacija apie draudimą rūkyti iškabinta LAVL, atsakovės atstovė mano, kad LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu. TKĮ nenumato galimybės skirstyti asmenų į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kameras, taip pat nenumato ir specialių rūkymo vietų, todėl TKĮ nustatytas draudimas rūkyti galioja visoje ligoninės teritorijoje. Palatų oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. LAVL sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios nesergančius pacientus bei darbuotojus. LAVL gydomo asmens izoliavimas nuo kitų asmenų vien todėl, kad jis yra ŽIV infekcijos nešiotojas, medicininiu požiūriu nepateisinamas ir šiuo atveju ypatingos saugos priemonės nereikalingos. Pareiškėjui maitinimas buvo tiekiamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Valgiaraštis patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“. Naujai atvykusiems į LAVL asmenims karštas maistas (jei pavėluoja pietums) patiekiamas pagal nustatytą dienotvarkę. Jei suimtieji ir/ar nuteistieji atvyksta į LAVL pavėlavę pietums (pagal LAVL dienotvarkę), tokiems asmenims visada sudaroma galimybė papietauti, jie nuvedami į valgyklą. Asmens kratos LAVL atliekamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Laikino sulaikymo patalpa, kurioje atliekama visuminė ar dalinė asmens krata, atitinka Lietuvos higienos normose HN 76:2010 ir HN 134:2015 nustatytus reikalavimus. Esant suimtųjų / nuteistųjų prašymams, jie visada nuvedami į tualetą. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą – Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad jos patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais, nepagrįsta prašoma priteisti neturtinės žalos suma ir neįrodytas ryšys tarp LAVL veiksmų / neveikimo bei atsiradusių pasekmių, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja LAVL, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad jis laikotarpiais nuo 2013-09-17 iki 2013-09-24, nuo 2014-10-06 iki 2014-10-13, nuo 2016-06-10 iki 2016-06-15 buvo gydomas LAVL palatose sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (per mažas palatos plotas, netinkama palatos būklė ir kt.) (b. l. 1-8). Atsakovės atstovės LAVL ir Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos į bylą pateiktoje medžiagoje (atsakovės atsiliepime į skundą, pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 2739-556/1324, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 13-A/2012/5092) (b. l. 14-35, 36-40, 41-43) esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iki 2016-06-21 skundo padavimo teismui LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2013-09-25 iki 2013-09-2, nuo 2013-09-26 iki 2013-09-27, nuo 2014-10-17 iki 2014-10-22 ir nuo 2016-06-10 iki 2016-06-15. Atsakovės atstovės LAVL atsiliepimas į skundą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas LAV buvo gydomas aukščiu nurodytais laikotarpiais, pareiškėjui buvo įteiktas 2016-08-31 (b. l. 96, 97). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo skunde suformulavo prašymą teismui išreikalauti iš LAVL visą skundo nagrinėjimui reikalingą medžiagą, taip pat į tai, kad pareiškėjas, gavęs LAVL atsiliepimą į skundą, nepatikslino laikotarpio, už kurį prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, skunde teismui nurodydamas laikotarpius, už kuriuos prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, padarė rašytinį apsirikimą netiksliai nurodydamas laikotarpių, kurių metu buvo gydomas LAVL, pradžią ir baigą, todėl laikytina, kad šioje byloje laikotarpiai, už kuriuos nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, yra nuo 2013-09-25 iki 2013-09-2, nuo 2013-09-26 iki 2013-09-27, nuo 2014-10-17 iki 2014-10-22 ir nuo 2016-06-10 iki 2016-06-15.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.). Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytais atvejais.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su patalpų plotu
Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą sieja su per mažu vienam asmeniui tenkančiu LAVL palatų plotu.
Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurių 11¹.4 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas laikotarpiais nuo 2013-09-25 iki 2013-09-26 Vidaus ligų skyriaus 6 (palata panaikinta) palatoje; nuo 2013-09-26 iki 2013-09-27 Chirurgijos skyriaus 3 (28,49 m², 6 lovos) palatoje; nuo 2014-10-17 iki 2014-10-22 Chirurgijos skyriaus 4 (34,06 m², 8 lovos) palatoje; nuo 2016-06-10 iki 2016-06-15 Chirurgijos skyriaus 25 (21,25 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje (b. l. 36-40). Atsakovės atstovė pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL nevedama ir nepateikė teismui duomenų, paneigiančių pareiškėjo skundo teiginį apie netinkamas laikymo sąlygas, pasireiškusias nesuteikiant pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto (b. l. 36-40). Nepaneigus pareiškėjo skundo teiginių apie netinkamas laikymo sąlygas, pasireiškusias minimalaus gyvenamojo ploto nesuteikimu ir nustačius, kad iš viso pareiškėjas LAVL buvo gydomas 15 dienų, darytina išvada, kad visais šioje byloje nagrinėjamais periodais buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų 5,1 m² gyvenamąjį plotą. Dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį nesuteikiant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų atitinkančio ploto palatos.
Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu
Pareiškėjas nurodo, kad palatose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, be to, sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, nes nebuvo klozeto, o tik anga grindyse.
Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. HN 76:2010 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) 21 p. nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Atskirą nuo palatos tualeto įrengimą nustato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 p. kuriame nustatyta, kad įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).
Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, esančiame adresu http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas, pateikiamą sąvokos „klozetas“ išaiškinimą, šis žodis reiškia „išvietę su kriaukle”, žodžio „išvietė“ sąvoka reiškia „tualetą“, o sąvoka „unitazas“ – “tualeto kriauklę”.
Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad teisės aktai nustato imperatyvų reikalavimą laisvės atėmimo vietos sanitariniame mazge įrengti unitazą (klozetą), kaip atskirą santechnikos įrenginį, o patį sanitarinį mazgą įrengti atskiroje patalpoje.
EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą.
LAVL atsiliepime į skundą nepateikė jokių argumentų dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (b. l. 36-40). Atsiliepimo į skundo priedų turinys patvirtina, kad palatose esantis sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (b. l. 78, 83, 92, 93). Duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginį, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengtas unitazas (klozetas), o tik skylė grindyse, byloje nėra.
Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y., kad palatose, kuriose LAVL buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, taip pat, kad sanitariniame mazge nebuvo įrengtas klozetas, pripažintina, kad LAVL palatų, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p., HN 47:2011 32 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, pasireiškusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iš esmės yra pagrįsti.
Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių
Pareiškėjas teigia, kad LAVL palatos buvo nesuremontuotos, jose nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimo, tvyrojo drėgmė, trūko inventoriaus, į palatų sanitarinį mazgą nebuvo tiekiamas karštas vanduo ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 2 d. 6, 7 p. nuostatomis, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).
Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su netinkama palatų būkle ir įrengimu, yra abstraktaus pobūdžio, nes iš skundo teiginių turinio negalima spręsti, kuo konkrečiai pareiškėjas grindžia tokius skundo teiginius (kokiais faktiniais duomenimis remdamasis pareiškėjas teigia, kad palatos buvo nesuremontuotos (seniai remontuotos), kokiu būdu pareiškėjas nustatė, kad palatose buvo per didelė drėgmė, per mažas apšvietimas ir kt.), todėl tokie skundo teiginiai negali būti teismo tinkamai ištirti ir įvertinti. Pažymėtina, kad higienos normos HN 76:2010 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) 46 p. įtvirtintas reikalavimas LAVL turėti leidimą - higienos pasą. Analogiška nuostata nustatyta Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 4 d. 2 p. Vadovaujantis minėto įstatymo 21 str. 5 d., reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant tą veiklą, kuriai būtinas leidimas - higienos pasas, nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos saugos teisės aktai. Tai reiškia, kad LAVL, kurios veiklai būtina turėti leidimą - higienos pasą, gali būti keliami ir bendro pobūdžio teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 leidimas - higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l. 91) patvirtina aplinkybę, kad LAVL asmenys gydomi sąlygomis, atitinkančiomis sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad LAVL patalpos pagal poreikį yra periodiškai remontuojamos (b. l. 86, 89-90). HN 76:2010 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis turi atitikti šiuos reikalavimus: šiltuoju metų periodu – patalpos oro temperatūra 18–28 ⁰C, santykinė oro drėgmė - 35–65 %, oro judėjimo greitis - 0,15–0,25 m/s; šaltuoju metų periodu atitinkamai -18–22 ⁰C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s (26 p.); laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 p.). Atsakovės atstovė patvirtino, kad LAVL palatose yra langai, pritaikyti vėdinimui ir ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje, o patalpų remontas atliekamas pagal poreikį (b. l. 36-40). Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. kad LAVL palatų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, būklė neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškėjo tik deklaratyviai pareikštų argumentų dėl jam neigiamas pasekmes sukėlusių gyvenimo sąlygų negalima vienareikšmiškai vertinti vien tik pareiškėjo naudai. Iš byloje esančios medžiagos (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-18, 2015-11-06, 2016-11-10 patikrinimo aktų, b. l. 53-59) turinio matyti, kad patikrinimai dėl laikymo sąlygų tam tikrose palatose atliekami pagal gautus skundus. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų neteikė skundų LAVL administracijai, t. y. neprašė pagerinti jo laikymo sąlygas. Pažymėtina, kad šiuo metu palatų, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, būklės, buvusios pareiškėjo gydymo LAVL metu, nėra galimybės nustatyti. Taigi, pareiškėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovės atstovės pateiktų argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo teigti, kad LAVL palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.9 p <...> iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,6 cm skersmens plieninius virbus <...>. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad apsauginių grotų įrengimas ant LAVP palatų langų atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl pareiškėjo teiginio, kad į palatos sanitarinį mazgą nebuvo tiekiamas karštas vanduo, teismas pasisako, kad HN 76:2010 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) 21 p. nuostatos nenustatė reikalavimo į sanitarinį mazgą tiekti karštą vandenį, todėl šiuo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas. Pareiškėjas teigia, kad sveikatos būklės pablogėjimą jam sukėlė naudojimasis netinkamos kokybės čiūžiniais ir patalyne. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nereglamentuoja čiužinių ir kito minkšto inventoriaus susidėvėjimo lygio. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas teikė LAVL skundus / prašymus dėl netinkamos čiužinių būklės, taip pat nenustatyta, kad dėl, pareiškėjo teigimu, netinkamos čiužinių ir patalynės būklės, buvo padaryta žala jo sveikatai.
Dėl skundo teiginio, kad palatose jis buvo laikomas kartu su ŽIV infekuotais ir hepatitu sergančiais asmenimis teismas pasisako, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 str. atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (2 dalis); izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 dalis); pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (4 dalis); LAVL atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (5 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2003-04-30 įsakymu Nr. V-250 patvirtino Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi areštinėse izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, sąrašą, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog nuteistieji asmenys, sergantys Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio areštinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimą izoliuoti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečios pasekmės jam kilo dėl to, kad jis buvo laikomas palatose kartu su ŽIV ir hepatitu sergančiais asmeniu. Tuo tarpu, kaip matyti iš aukščiau pateikto teisinio reguliavimo, asmenys, sergantys ŽIV liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio sudaryta komisija priėmė sprendimą tokį asmenį izoliuoti. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Teismas sutinka su LAVL atsiliepime išdėstyta pozicija, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2015-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1826-624/2015). Atsižvelgus į tai, kas nurodyta aukščiau, pripažintina, kad nagrinėtoje skundo reikalavimo dalyje LAVL administracija pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būtų kildinama pareiškėjo nurodyta neturtinė žala.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (2014-12-23 įstatymo Nr. XII-1529 redakcija, aktuali nuo 2015- 05-01) 19 str. 1 d. 1, 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius) visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, taip pat bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Minėto straipsnio 4 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. HN 76:2010 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal HN 134:2015 7 p., laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. LVAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ir kitose bendro naudojimo patalpose, LAVL administracija privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).
Atsakovės atstovės atsiliepime į skundą nurodoma, kad vadovaujantis HN 76:2010 ir TKĮ nuostatomis LAVL patalpose rūkyti yra draudžiama (b. l. 36-40). Informacija apie tai yra iškabinta visose LAVL palatose, koridoriuose, bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iškabinti užrašai, įspėjantys apie draudimą rūkyti. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina atsakovės atstovės teismui pateikta medžiaga (b. l. 60-64). Taigi, apie draudimą rūkyti LAVL patalpose buvo tinkamai informuoti tiek šioje įstaigoje gydomi asmenys, tiek ir administracijos darbuotojai. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad palatose buvo rūkoma. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad dėl rūkymo palatose būtų kreipęsis į LAVL administraciją su prašymu pašalinti šį pažeidimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas niekuo nepagrindė skundo teiginių, jog etapavimo į LAVL dienomis jis negaudavo pietų bei sauso davinio, laikino sulaikymo patalpose jam nebūdavo sudaroma galimybė nueiti į sanitarinį mazgą, o LAVP pareigūnų atliekamų asmens kratų metu būdavo nepagarbiai elgiamasi su juo pačiu bei jo daiktais. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą paneigė aukščiau paminėtus pareiškėjo skundo teiginius ir nurodė, kad LAVL gydomų asmenų maitinimas ir asmens krata atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų, taip pat pažymėjo, kad naujai atvykusiems į LAVL suimtiesiems ir / ar nuteistiesiems karštas maistas (jeigu jie pavėluoja pietums) patiekiamas pagal nustatytą dienotvarkę. Jei suimtieji ir / ar nuteistieji atvyksta į LAVL pavėlavęs pietums (pagal LAVL dienotvarkę), LAVL pareigūnai visada pasiūlo ir sudaro galimybę suimtiesiems ir / ar nuteistiesiems papietauti, nuvesdami juos į valgyklą.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta aukščiau, pripažintina, kad nagrinėtoje skundo reikalavimų dalyje LAVL administracija pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš kurių galėtų būtų kildinama pareiškėjo nurodyta neturtinė žala.
Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013-09-25 iki 2013-09-2, nuo 2013-09-26 iki 2013-09-27, nuo 2014-10-17 iki 2014-10-22 ir nuo 2016-06-10 iki 2016-06-15 buvo laikomas LAVL pažeidžiant Taisyklių 11¹.4 p. nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, taip pat pažeidžiant Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p., HN 47:2011 32 p. nustatytus sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, pasireiškusių pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas ir netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iš esmės yra pagrįsti. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad, kalėdamas tokiomis sąlygomis (per mažo ploto palatose, kurių sanitariniai mazgai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų), pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą ir patalpų įrengimą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, pagal kurią panašiose bylose, už vieną dieną laikymo netinkamomis sąlygomis LAVL priteisiamas 6–10 Eur žalos atlyginimas (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-1112-442/2016, A-756-556/2016), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 105 Eur (15 dienų x 7 Eur), todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti priteistina 105 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo G. J. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo reikalavimo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.