Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau –Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu V. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

V. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, per nustatytą laikotarpį, t.y. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau –Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Šiuo savo neveikimu V. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. T. buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (bylos nagrinėjimo laikas ir vieta nurodyta administracinio nusižengimo protokole). V. T. pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka jai nedalyvaujant, kartu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl administracinio kaltinimo ir galimos nuobaudos. Nesant procesinių kliūčių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka V. T. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Rašytiniame paaiškinime V. T. nurodė, jog įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla - naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėje (Komiso parduotuvė). Ji yra vienintelė įmonės akcininkė. Taip pat buvo įmonės direktorė ir dirbo parduotuvėje, nuomojamuose patalpose, (duomenys neskelbtini). Įmonė dirbo nuostolingai, todėl 2017 m. sausio 31 d., kaip vienintelis akcininkas, priėmė sprendimą stabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.(penkeriems metams). Buvo nutrauktos nuomos ir visos paslaugų teikimo sutartys, sumokėti visi mokesčiai, uždaryta banko sąskaita. Registrų Centrui už 2017 metus buvo pateikta nulinė metinė finansinė atskaitomybė. 2018 m., 2019 m. ir iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios veiklos, todėl Registrų Centrui nebuvo pristatyta metinė finansinė atskaitomybė už šiuos metus. Pripažįsta kaltę, kad laiku nepranešė Registrų Centrui, dėl įmonės veiklos sustabdymo. Yra pensininkė, gyvena viena, mano, kad ši įmonė jai daugiau nereikalinga, todėl pasibaigus karantinui pradės įmonės uždarymo procedūras.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

V. T. kaltę padarius administracinius nusižengimus, be jos pačios paaiškinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b.l. 4-6) matyti, kad V. T. nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore. Nuo 2012-07-16 registruota kaip vienintelė įmonės akcininkė. Kaip vadovė, ji yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Tokiu būdu, sistemiškai žiūrint į šių teisės normų turinį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d.

Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog paskutinį kartą bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys) buvo teikti 2018-04-18 (b.l. 5).

Aptariami finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo atvejai yra atskiri savarankiški trunkamieji nusižengimai, kurių atskaitos taškas – skirtingi finansiniai metai. Finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas tinkamu laiku užtraukia administracinę atsakomybę, kurios pradžios momento skaičiavimas prasidėjo skirtingu laiku, t. y. atitinkamai 2019 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2018 m.) ir 2020 m. birželio 2 d. (kitą dieną po galutinio termino finansinei ataskaitai pateikti už 2019 m.) bei tęsiasi iki atitinkamų duomenų pateikimo dienos. Įmonės vadovas pažeidimą padaro kiekvieną kartą pažeisdamas nustatytus finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo terminus ir tai yra atskiri administraciniai nusižengimai (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-20-898/2020).

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Bendrovės vadovas yra atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui JAR reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad V. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, yra atsakinga už juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiama atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju V. T. administracinį nusižengimą padarė dėl nepakankamo rūpestingumo, klaidingai manydama, jog įmonei nebevykdant veiklos, minėtų ataskaitų galima nebeteikti. Tačiau ta aplinkybė, jog įmonė nebevykdo veiklos, vadovo kaltės dėl nagrinėjamo nusižengimo nešalina. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Akcinės bendrovės pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir vadovo atsakomybė už šios pareigos vykdymą nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme, kurio nuostatos privalo būti žinomos bet kokios akcinės bendrovės vadovui. VĮ Registrų centras savo svetainėje taip pat teikia viešą paaiškinimą, jog Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys (akcinės, uždarosios akcinės, kooperatinės, žemės ūkio bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos (jeigu sudaro metines finansines ataskaitas), individualios įmonės (jeigu sudaro), Europos ekonominių interesų grupės (jeigu sudaro), užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialai, Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės, mažosios bendrijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos) turi teikti finansines ataskaitas.

V. T. nebuvo pakankamai rūpestinga įmonės vadovė, nepasidomėjo teisės aktų reikalavimais ir nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti administracinio nusižengimo kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu nagrinėjamus nusižengimus padarė neatsargia kaltės forma.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda gali būti skiriama arba visai nuobauda neskiriama, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais. Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (neatsargi kaltės forma), V. T. asmenybę (pensininkė, pajamos nedidelės, LITEKO duomenimis, anksčiau už šios rūšies nusižengimus administracinėn atsakomybėn netraukta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir gailisi dėl jo, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad iki įmonės veiklos sustabdymo finansinės ataskaitos Registrų centrui visada buvo teikiamos laiku, kas rodo, jog nagrinėjamą nusižengimą iš tiesų lėmė klaidingas, bet nuoširdus įmonės vadovės įsitikinimas, jog po veiklos sustabdymo finansinių ataskaitų rinkinių teikti būtinybės nebėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. T. už kiekvieną iš nusižengimų skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, tačiau žymiai mažesnė nei sankcijos minimumas.

Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

V. T. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), paskirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą V. T. skirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 20125234763.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.