- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- I-544-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02112-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- UAB „Rikonetas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikonetas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir skirti mažesnę baudą (b. l. 2–4).
Pareiškėja skunde bei atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja vykdo nedidelės apimties veiklą – biuro technikos pardavimas, aptarnavimas ir remontas, įmonėje dirba tik 7 darbuotojai. Departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskirta ekonominė sankcija – 700 Eur bauda yra labai didelė. Ekonominė sankcija buvo paskirta už tai, jog pareiškėja iki 2017 m. lapkričio 21 d. (2016 m. – 2017 m. I–III ketv.) importavo ir į vidaus rinką išleido 3 kategorijos elektros ir elektroninę įrangą (2016 m. – 0,083 t, 2017 m. I–III ketv. – 1,259 t) bei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. I-III ketv. laikotarpiais importavo bei vidaus rinkai tiekė elektros ir elektroninės įrangos apmokestinamuosius gaminius, plastikinėse, popierinėse ir medinėse pakuotėse, neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade, nevykdydama reikalavimo registruotis iki tiekimo vidaus rinkai pradžios, pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 34¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėja pripažįsta padarytus pažeidimus, be to, 2017 m. lapkričio 21 d. vykdyto patikrinimo metu juos pašalino ir užsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade. Pareiškėjos manymu, atsakovas, išnagrinėjęs pažeidimo bylą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, neįvertino teisės pažeidimo pobūdžio, masto, pareiškėjos atsakomybęlengvinančių ir kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to yra neteisinga. Didžioji dalis biuro technikos perkama ir parduodama Lietuvoje, ir tik atsitiktinai labai mažas biuro technikos kiekis buvo importuotas. Dar iki patikrinimo pradžios buvo sudaryta nuolatinės aplinkosauginės priežiūros sutartis su konsultacine įmone UAB „Biosistema“, kuri teikė rekomendacijas bei tiesiogiai dalyvavo patikrinime. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog atliekant įmonės patikrinimą bendradarbiavo su atsakovu, pateikė visus būtinus dokumentus, padėjo išaiškinti padarytus teisės pažeidimus bei juos (pažeidimus) nutraukė patikrinimo metu. Be to, pareiškėja, siekdama atitikti teisės aktų reikalavimus, sudarė sutartis su licencijuota organizacija - VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo. Pareiškėja nurodė, jog Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Pareiškėja taip pat akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominė sankcija taikyta už formalius pažeidimus. Nustatytais pažeidimais nepadaryta žala aplinkai, pažeidimai padaryti netyčiniais veiksmais, pažeidimai nesukėlė reikšmingų pasekmių valstybės ekonominiams interesams, valstybės valdymo tvarkai. Minėti pažeidimai buvo padaryti dėl žinių stokos ir patirties trūkumo, o ne tyčinio, piktybinio veikimo ir pašalinti dar patikrinimo metu. Pritaikyta sankcija yra neproporcinga padarytiems pažeidimams bei mažai įmonei sukels reikšmingų finansinių sunkumų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę bei prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–28). Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta 700 Eur ekonominė sankcija už tai, kad UAB „Rikonetas“ iki 2017 m. lapkričio 21 d. (2016 m. – 2017 m. I–III ketv.) importavo ir į vidaus rinką išleido 3 kategorijos elektros ir elektroninę įrangą (2016 m. – 0,083 t, 2017 m. I–III ketv. – 1,259 t) bei iki 2017 m. lapkričio 21 d. tiekė vidaus rinkai gaminių pripildytas pakuotes, neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – ir GIS), taip pažeisdama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus. Priimant skundžiamą nutarimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai už padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus buvo visapusiškai įvertinti surinkti įrodymai ir nustatytos lengvinančios aplinkybės, tai, kad įmonė padėjo tyrimo metu, nedelsdama įsiregistravo GIS. Sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl skirta minimali nuobauda numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje. Departamentas nesutinka, jog pareiškėjos pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis ar formalus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžta, jog mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė. Minėto įstatymo 36⁹ straipsnyje numatyta, jog nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti. Minėtas straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės. Pagal Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktą, pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas. Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 (toliau – ir Aprašas), 4 punkto nuostatomis, jog pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas, taip pat Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi bei 13 straipsnio 8 punktu, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Nagrinėjamu atveju Departamentas veikė kaip mokesčių administratorius. Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Taip pat nurodyta, jog šio straipsnio nuostatos yra tik rekomendacinės. UAB „Rikonetas“ padarytas pažeidimas atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, todėl vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36, 48 straipsniais, 37 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu yra skirta 700 Eur ekonominė sankcija. Naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo. Tačiau pažymėtina, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Taigi, minimalios negu sankcijoje nustatyta nuobaudos skyrimas yra teismo prerogatyva įvertinus visus pateiktus UAB „Rikonetas“ papildomus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Ginčas byloje kilęs dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos – 700 Eur baudos, paskirtos už juridinio asmens padarytą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teisėtumo.
Pareiškėja neginčijo ir pripažino nustatytą teisės pažeidimo faktą, bet prašė sušvelninti paskirtą baudą.
Bylos duomenys patvirtino, jog skundžiamu Departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu pareiškėjai paskirta Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali ekonominė sankcija – 700 Eur bauda. Bauda pareiškėjai paskirta už tai, jog pareiškėja pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, užsiregistruoti nustatytais terminais Gamintojų ir importuotojų sąvade iki minėtų gaminių ir gaminių pripildytų pakuočių pateikimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pradžios, t. y. iki 2017 m. lapkričio 21 d. (2016 m. – 2017 m. I–III ketv.) importavo ir į vidaus rinką išleido 3 kategorijos elektros ir elektroninę įrangą (2016 m.– 0,083 t, 2017 m. I–III ketv. – 1,259 t) bei 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. I–III ketv. laikotarpiais tiekė vidaus rinkai gaminių pripildytas pakuotes neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade teisės aktų nustatytais terminais iki gaminių ir pakuočių tiekimo vidaus rinkai pradžios.
Byloje ginčo nėra, jog pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais nebuvo užsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio, reglamentuojančio elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų dalyvių teises ir pareigas, 1 dalies 1 punktas įpareigoja elektros ir elektroninės įrangos gamintojus ir importuotojus registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, gamintojai ir importuotojai taip pat privalo registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291, nustato Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiančių baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvą, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), pripildytas pakuotes gamintojų ir importuotojų, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tuščias pakuotes tiekiančių pakuočių gamintojų registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade tvarką. Minėtų taisyklių 5 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, pripildytas pakuotes gamintojai, importuotojai, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai planuojantys tiekti tuščias pakuotes pakuočių gamintojai, užsienio valstybių asmenys ir įgaliotieji atstovai turi užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki šių gaminių patiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai dienos.
Pareiškėja, importuodama ir tiekdama į vidaus rinką elektros ir elektroninę įrangą bei šių gaminių pripildytas pakuotes, nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, todėl nesiregistruodama Gamintojų ir importuotojų sąvade Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais padarė akivaizdų teisės pažeidimą, už kurį jai buvo paskirta ekonominė sankcija – 700 Eur bauda. Pareiškėja teigia, jog Departamentas skirdamas baudą nevertino pažeidimo pobūdžio, t. y. ar padarytas pažeidimas nėra laikytinas mažareikšmiu pažeidimu.
Pažymėtina, jog atsakovo teigimu, pagal Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 (toliau – ir Kriterijų aprašas), 4 punktą, pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte. Kadangi 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. MAKP-2 nebuvo nurodyta, jog minėtas pažeidimas atitinka mažareikšmio pažeidimo požymius, todėl įvertinus tai pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžta, jog mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė.
Minėto įstatymo 36⁹ straipsnyje numatyta, jog nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateikti.
Minėtas straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 26 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. MAPV-18 ir 2018 m. sausio 10 d. patikrinimo aktas Nr. MAKP-2 patvirtina, jog buvo tikrintas pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir iš mobilių taršos šaltinių už 2015- 2016 m. mokestinius laikotarpius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumas, gamintojams ir importuotojams nustatytų reikalavimų vykdymas.
Nagrinėjamu atveju Departamentas veikė kaip mokesčių administratorius ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje numatytos poveikio priemonės neturėjo teisės neskirti (Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ str. 3 d.).
Be to, Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, jog pažeidimo nustatymo faktas ir aplinkybės, leidžiančios teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo valdymo faktą priskirti prie mažareikšmių pažeidimų, turi būti nurodytos patikrinimo akte, kuris surašomas pagal patvirtintas patikrinimo aktų formas.
Atsižvelgęs į mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo sąvoką, teismas sutinka su pareiškėja, jog pareiškėjos pažeidimas – neužsiregistravimas Gamintojų ir importuotojų sąvade gali būti vertinamas kaip mažareikšmis, tačiau pažymėtina, jog atsakovas atlikdamas patikrinimą veikė kaip mokesčių administratorius ir neprivalėjo vertinti, ar minėtas pažeidimas yra mažareikšmis.
Pareiškėja tvirtino, kad atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, teisingumo, protingumo bei objektyvumo kriterijus, ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga padarytam pažeidimui ir prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, skirti švelnesnę baudą.
Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo pažeidimas nėra didelis, padarytas netyčiniais veiksmais (neveikimu), formalaus pobūdžio, nesukėlė jokios žalos ar kitokių neigiamų pasekmių aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, nesusijęs su aplinkosauginių mokesčių nesumokėjimu ar nedeklaravimu, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimus pašalino patikrinimo metu ir nedelsdama įsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, jog nutarimu nustatyta sankcija yra aiškiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas, pakeičiant Departamento skundžiamu nutarimu paskirtą 700 Eur baudą švelnesne 300 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikonetas“ skundą patenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą pažeidimo byloje JA-MAK-4/JA-AB-11 pakeisti ir vietoje paskirtos 700 (septynių šimtų) Eur baudos paskirti 300 (trijų šimtų) Eur baudą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.