Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šeiminė padėtis – vedęs, išsilavinimas – spec. vidurinis, dirba 38-osios gyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmininku, gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas,

buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. Č. privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiosios A. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo IV aukšto laiptinėje jis sužalojo A. R., jai jo pasiteiravus, ką šis palėpėje daro, po to D. Č. pradėjo šaukti, pribėgo prie jos ir be jokios priežasties trenkė jai kumščiais keturis smūgius į dešinį ir kairį pečius, ko pasekoje ji trenkėsi į sieną ir susižalojo kairės rankos žastą ir dilbį, tokiu būdu jai buvo padaryti specialisto išvadoje Nr. G2078/2016(2) nustatyti sužalojimai, poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji - civilinė ieškovė A. R. kaltinamojo atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės ir 24 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3).

Nukentėjusiosios privatus kaltinimas buvo grindžiamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2078/2016 (02) (b. l. 8), invalidumo pažyma (serija MSE Nr. 179138) ir neįgaliojo pažyma Nr. 045788 (b. l. 9-10), nukentėjusiosios parodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus byloje surinktus įrodymus, šis nukentėjusiosios A. R. privatus kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis D. Č. teisme pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 metų birželio mėnesį jo sūnus B. Č. iš kaltinamojo motinos įsigijo palėpę (duomenys neskelbtini), kurioje pasak nukentėjusiosios įvyko jos nurodytas incidentas. R. palėpės dalis einanti nuo namo plane nurodytos laiptinės link (duomenys neskelbtini) gatvės niekada teisiškai nepriklausė, šiai dienai palėpės savininkai yra tik jo sūnus B. Č. ir jo brolis G. Č.. Palėpė buvo pasidalinta namo gyventojų iki R. atėjimo gyventi į šį namą, Č. šeimos nariai įsigijo iš kaimynų jiems priklausančias palėpės dalis, kurios yra virš Č. priklausančių butų, todėl tarp namo gyventojų jokių konfliktų dėl palėpės nuosavybės nėra. Kaltinamojo mama Kristina G. Č. ten pradėjo gyventi anksčiau nei R., kaltinamojo brolio 8 butas yra į (duomenys neskelbtini) gatvę, o mamos 6 butas į (duomenys neskelbtini) gatvę, jų abiejų butai trečiame aukšte, jo mama bute negyvena, R. butas yra Nr. 5, jis yra per du aukštus, 3-iame ir 4-ame aukšte – palėpėje, tik kitoje pusėje nuo laiptinės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pradėjusi gyventi šiame name nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti su namo gyventojais dėl namo kitos pusės palėpės į (duomenys neskelbtini) gatvę dalies. Kai kaltinamasis ją susitinka laiptinėje, nors ir retai tai būna, jį ji be jokio pagrindo jį vadina aferistu, R. jo motina į STT skundė, rašė policijai pareiškimus, brolį irgi šmeižia, jie pripratę prie šito šmeižto. Kai jo sūnus B. įsigijo palėpę, jau du kartus nuo palėpės buvo nupjautos spynos, jie įtaria, kas tai padarė, dėl to 2016 metais Centro policijos komisariate buvo parašytas pareiškimas policijai. R. neturi jokių dokumentų, kad jai priklausytų palėpė, todėl ji visus skundžia. 2016 m. rugpjūčio 4 dieną kaltinamajam prireikė pasiimti staliuką iš palėpės, tuo tikslu ten nuvyko su sūnumi, nuėjo į palėpę, kol ieškojo, tvarkėsi, prisistatė tarp durų R. Ji pradėjo klausinėti: „Ką jūs čia veikiate?“. Jie jai pasakė, kad dirba. Ji: „Kokią teisę jūs čia turite dirbti?“. Jie jai atsakė, kad tai jų nuosavybė. Tada ji pradėjo aiškinti, kad jie aferistai, tokie, anokie. Jis jai sako: „Ponia, uždarykite duris iš kitos pusės“. Ji: „Ne“. Tada jis priėjo prie durų, norėdamas jas uždaryti, ji neleido, laikė tas duris, tačiau jis tas duris jėga uždarė, durys yra viengubos. R. būdama laiptinėje pradėjo šaukti, kad ją stūmė, mušė, nubėgo pas vieną kaimynę, pas kitą, tačiau niekas nereagavo, iš kaimynų niekas nebuvo išėjęs į laiptinę, po to ji išsikvietė policiją. Pareigūnai atvažiavo po 10-15 minučių, kai kaltinamasis su sūnumi išnešinėjo baldą iš palėpės. Atvykusi policija vietoje atskirai apklausė Č. bei nukentėjusiąją ir policija, viską išsiaiškinusi, nieko neteisėto Č. veiksmuose nustatė. Jie nieko nei raštu nei kitomis priemonėmis nefiksavo, R. jiems sakė, kad ją kaltinamasis stūmė, mušė, bet pareigūnai nieko neformino. Pareigūnai sakė, jei norite veltis į savo ginčus, eikite skųstis pas įgaliotinį. Dar policija jai pasakė: „Ko ten einate, ar jūsų ten nuosavybė?“. R. atsakė, kad ten yra jos daiktai. Policijos pareigūnai liepė pasiimti tuos daiktus, ji sakė, kad neims kol teismas neišaiškins. Kaip jos daiktai toje palėpėje atsirado, kaltinamasis nežino. Įvykio metu palėpėje buvo tik jis ir jo sūnus B. Č.. Nei jis, nei jo sūnus prieš A. nesmurtavo. Todėl su jam pareikštais kaltinimais nesutinka, prašo jį išteisinti.

Liudytojas B. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas. Kartu su tėvais gyvena (duomenys neskelbtini). Jis mokosi (duomenys neskelbtini), studijuoja marketingo vadybą, ir dirba. 2016 m. rugpjūčio 4 dieną jis su tėvu buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo palėpę, kurios dalis jam priklauso, atvyko į palėpę pasiimti jiems priklausančio stalo. Palėpė būna užrakinta, raktą turi jis ir kitas palėpės savininkas - jo dėdė – tėvo brolis. Jam ten priklauso palėpėje apie 30 kvadratų. Dėdė savininku yra nuo seniau, o jis yra palėpės savininkas nuo praeitų metų vasaros. Jis prisimena, kad jiems su tėvu būnant palėpėje buvo atėjusi A. R., kuri iškart pradėjo juos šmeižti, burbėti. Jis pats buvo palėpės tolimesnėje dalyje, tvarkėsi, girdėjo, kad juos vadino vėl aferistais, klausinėjo ką jie čia veikia, ko čia jie atėjo. Po to girdėjo, kaip tėtis sakė jai, kad ji čia neitų, nes jai čia nepriklauso. Ji buvo prie pat durų, tarpduryje. Tėtis buvo palėpėje, stovėjo prie pat durų į palėpę ir su ja aiškinosi. Šios durys buvo atidarytos. Tėtis buvo už varčios, palėpės pusėje. Nors kaltinamasis sakė, kad ji neitų į vidų, nes jai nepriklauso, tačiau ji norėjo patekti į vidų, tada jo tėtis uždarė duris. Kaip ji toliau elgėsi, jis nematė, nes durys uždarytos. Jis girdėjo kaip ji galimai laiptinėje šaukė apie policiją. Policija buvo vėliau atvykusi, pareigūnai užėjo į palėpę, kur atseit nukentėjusiosios įvyko situacija, po to visi nusileido į 3 aukštą, ten šiek tiek pakalbėjo laiptinėje, matė du pareigūnus, buvo moteris ir vyras, jie buvo uniformuoti. Su jais kalbėjo pagrindinai A., sakė, kad Č. aferistai ir vagys, policijai ji nesiskundė, kad jai kažką skaudėtų, policijai nukentėjusioji nesakė, kad kaltinamasis ją stūmė. Nukentėjusiąją liudytojas gali charakterizuoti, kaip konfliktišką asmenybę, nes kai tik jis pirmą kartą atvyko į šį namą, ji jį užsipuolė, klausė ką jis čia veikia, ką čia darys, kas jis toks. Pasakė, kad yra B. Č. ir kultūringai pasakė, kad eina į savo palėpę, bet tada ji pasakė, kad jis yra aferistas kaip ir jo tėtis, seneliai. Dėl įvykio 2016 m. rugpjūčio 4 dieną jis neatsiprašinėjo nukentėjusiosios, nes nebuvo dėl ko, jos jis nematė nei mušamos nei sumuštos.

Liudytojai V. G., A. I. parodė, kad dirba Kauno AVPK Patrulių rinktinėje patruliais, jie šio įvykio smulkiai neprisimena, net nepamena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios, nes į visokios buitinius konfliktus tarp kaimynų vyksta kasdien ir nuolat, o šis minimas įvykis nebuvo nieko išskirtinis, todėl nieko tiksliai neatsimena.

Liudytoja S. P. parodė, kad šiuo metu dirba Patrulių rinktinėje. Policijoje dirba neseniai, nuo 2016 metų spalio mėnesio, o 2016 metais rugpjūtį praktiką atlikinėjo Kauno AVPK Patrulių rinktinėje. Nei nukentėjusiosios, nei kaltinamojo ji nepamena. Jei ji buvo šiame įvykyje jis turėtų smulkiai būti užfiksuotas praktikos žurnale, kurį po praktikos ji pristatė į Lietuvos policijos mokyklą, kurio kursantė tuo metu ji buvo.

Nukentėjusioji A. R. teismo posėdyje parodė, kad buvo taip, kaip nurodė savo privačiame skunde. Ji su vyru nuo 2002-11-05 gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , dviese gyvena 107 kvadratų bute, kuris yra per du aukštus, dukra gyvena užsienyje. Ji mano, kad jai kaip namo gyventojai priklauso ir kita namo palėpės dalis, todėl ji po buto įsigijimo ten buvo susidėjusi savo nereikalingus daiktus, ten laikydavo, šioje palėpėje lankydavosi retai, paskutiniu metu palėpė buvo užrakinta, ji rakto neturėjo. Ji mano, kad kaltinamasis ir jo artimieji neteisėtai užėmė namo palėpę, nes kaltinamojo motina dirbo Registrų centre, todėl apgaule užvaldė namo palėpę, dėl ko nukentėjusioji į ją nebegali patekti, dėl šio fakto ji rašė STT ir prašė ištirti šios Registrų centro darbuotojos veiksmus. Visos institucijos žino apie kaltinamąjį. Černiauskai nieko jai anksčiau nedarė, tik ją susitikę daro jai psichologinį spaudimą, todėl gatvėje jai saugiau nei laiptinėje. Jie susireikšminę vaikšto, galvoja, kad jiems viskas galima. Tegul kaltinamasis teisme nevaidina nekalto avinėlio. Jų melas yra didžiausias. Jie prie jos vyro nesikabina, nes jis stambus, tai gal todėl bijo. Jiems ten yra nesaugu gyventi. Nukentėjusioji yra ligonis, turi negalią, sunkiai serga, pastoviai vartoja gydytojos jai išrašytus vaistus, tačiau teismui nenori nurodyti savo ligos, kad kiti pašaliniai asmenys nesužinotų. 2016 m. rugpjūčio 4 dieną ji buvo namuose ir išgirdo , kad namo palėpėje kažkas vyksta. Jos vyras tą dieną buvo išėjęs pas draugus. Ji užlipo laiptinėje iki palėpės ir atidariusi metalines palėpės duris draugiškai paklausė ten buvusio kaltinamojo ir jo sūnaus: „Ką čia veikiate?“. Į tai kaltinamasis pradėjo rėkti: „Čia mano valda ir tu iš čia išeik“. Jis pradėjo ant jos rėkti, lyg ji būtų kažkokia valkata, nors ji visą gyvenimą išdirbo prekių žinove, ji ant kaltinamojo nei rėkė, nei su juo ginčijosi, tačiau kaltinamasis vis tiek šaukė „Eik iš čia, peržengsi slenkstį, gyva neišeisi“. Ji tokio jo rėkimo išsigando, tuo metu jis apsisuko ir trenkė kumščiais jai trinkt trinkt. Ji nesitikėjo, kad ją gali pastumti, ji nuo kaltinamojo smūgių atsimušė į kitoje laiptinės pusėje esančias duris, kurios būna užrakintos, per jas galima patekti į jos buto palėpę. Šios durys inventorizacijos byloje esančiame plane nėra nurodytos. Ji gailisi, kad iš karto nepaliko palėpės kai kaltinamasis ant jos pradėjo šaukti, todėl ir nukentėjo. Kaltinamasis prie palėpės durų išsiėmė mobilų telefoną ir pradėjo ją filmuoti, tada ji iškvietė policiją telefonu „112“, paskambinusi ji pasakė, kad laiptinėje buvo apmušta kaimynų, telefonu jos paklausė ar jai reikia greitosios, atsakė, kad nereikia. Greitai atvyko policija, buvo trys policininkai, moteris ir du vyrai, jie tik liepė jai pasirašyti dokumentą, ji jiems parodė neįgaliojo pažymėjimą, pareigūnai su ja ir kaltinamuoju pakalbėjo, tačiau nieko neužsirašė. Kaltinamasis policininką nusiveda į palėpę, po to policininkas sako nukentėjusiajai: „Kada viską išsinešite iš palėpės?“. Po to nieko nesakę jie išėjo, dar pareigūnai pasakė „ jei norite parašykite pareiškimą ir nuneškite į policiją“. Po šio įvykio nukentėjusioji visą savaitę pragulėjo lovoje, į medikus nesikreipė, nes jos vyras visą gyvenimą yra dirbęs gydytoju, be to ji žino savo ligas ir kaip jas gydytis. Ji buvo nuvykusi į teismo ekspertizę 2016-08-09, ekspertė matė, kad ji buvo įvykio metu nubrozdinta. Negali suprasti, kodėl kaltinamasis įvykio metu ant jos taip staugė, iš kur pas jį tokia didelė jai neapykanta. Visa laimė, kad ji po kaltinamojo nustūmimo nuo laiptų „nenuvažiavo“. Po įvykio kaltinamojo sūnus Benas dar atsiprašinėja, o kaltinamasis tik juokėsi. Po to ji grįžo namo, atsigulė, jos vyras gal už valandos grįžo, jis jai pasakė: „Gi tu orientuojiesi, tau reikėjo apsisukti ir eiti namo, jei ant tavęs taip rėkė“. Vyras grįžęs jai sutvarkė ranką, nes buvo atvira žaizda dėl rankos nusibrozdinimo ir pakraujavimo. Jai įvykio metu padaryta žala, kurią ji nurodė savo pareiškime, turėjo išlaidų dėl vaistų įsigijimo, nes ji naudoja savo ligos gydymui specialius vaistus, nereceptinius, net neregistruotus Lietuvoje, vardinius vaistus. Ji nesurinko čekių, nes niekada anksčiau nerinkdavo. Dėl savo ligų ji vaistus vartoja ištisai. Po įvykio ji buvo nuėjusi pas šeimos gydytoją, ji pastebėjo jos stresą . Gydytoja nustebo, kas nutiko jai, nes viskas prieš tai jau gerai buvo. Po įvykio dėl streso sutriko jai miegas ir apetitas. Ji teikia ieškinį dėl 24 Eur turtinės žalos padarymo, prašo jį priteisti, nes ji turėjo pirkti papildomai vaistų. Iki šiol ji pilnai nepasveiko, nes iki šiol jai skauda ranką ir ta kūno pusė, su kuria atsimušė į laiptinėje esančias jos buto duris, nes užsigavo kairį šoną, buvo sutrenktas klubo sąnarys. Įvykio metu buvo jai nustatyti sužalojimai dilbio vidinėje pusėje prie plaštakos bei prie alkūnės buvo didžiulis stresas, paūmėjo jos kraujo liga. Ji labiausiai išsigando baisaus kaltinamojo staugimo, nes jai bet koks stresas ir duoda per kraujo tyrimą. Pradžioje ji gydėsi namuose, kai jai pagerėjo, pasidarė visus tyrimus. Dėl įvykio ji patyrė išgyvenimus, stresą, bijo išeiti į laiptinę, nes gali juos sutiki, todėl dabar jos gyvenimas sunkus, tai yra didžiausias nepatogumas. Kai pasijuto geriau pirmiausia ji nuėjo pas teismo ekspertą. Ji nesigydė ligoninėje, nes labai nemėgsta ligoninėse gulėti. Jos sveikata pablogėjo nuo streso, todėl dėl šio įvykio jai buvo padaryta 5000 Eur neturtinė žala, kurią ji prašo priteisti iš kaltinamojo.

Ekspertė M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiajai 2016-08-09 buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas kieto buko daikto ar daiktų poveikyje. Jai buvo konstatuota kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje. Kraujosruva kairiame žaste buvo 2,5x1 cm dydžio, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje 2,5x0,6 cm dydžio. Tai galėjo atsirasti ir nuo vieno smūgio ir nuo kelių trauminių poveikių, ir nukentėjusiajai atsitrenkus į sieną. Minėti sužalojimai galėjo gautis ir jėga uždarant duris, priklausomai nuo durų uždarymo stiprumo ir nukentėjusios padėties durų uždarymo metu. Tiriamoji ekspertės buvo apžiūrėta tik 2016-08-09, jai nustatyto pobūdžio kraujosruvos galėjo būti išlikusios nuo 2016-08-04 d., nors šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir vėliau, tai nustatyti negalima. Kadangi tyrimas buvo atliekamas asmeniniu prašymu, ekspertė trumpai aprašė nukentėjusios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, kad namo laiptinėje D. Č. kumščiais trenkė nukentėjusiajai į pečius, ko pasekoje ji nuo smūgių nugara atsitrenkė į sieną ir dar susižalojo kairę ranką.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2078/2016 (02) matyti, kad A. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais, tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 7-8).

Iš invalidumo pažymos (serija MSE Nr. 179138) ir neįgaliojo pažymos Nr. 045788 matyti, kad A. R. neterminuotai nustatytas nedarbingumas (b. l. 9-10).

Iš fotonuotraukos matyti, įvykio vieta namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 63).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto CD su skaitmeniniais garso įrašais (b. l. 107) matyti, kad nukentėjusioji pranešė apie konfliktą tarp jos ir kaimyno, į paklausimą ar reikia iškviesti greitosios medicinos pagalbą ji atsakė neigiamai.

Iš patalpų plano ir teisme apklaustų asmenų parodymų matyti - namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte esančios laiptinės ir palėpės planas bei vietos, kur įvykio metu buvo nukentėjusioji ir kaltinamasis bei jo sūnus. (b. l. 64, 74-76)

Iš VĮ Registrų centro teismui pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad:

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. R. ir R. K. Raslaviečienei, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2004-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5-951 (b. l. 83);

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kristinai G. Č., nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1999-04-02 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5813, 2001-02-28 teismo sprendimas Nr. 2-4164-29 (b. l. 84);

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Č., nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1992-12-21 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 4-250 (b. l. 85);

- butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Č., nuosavybės įregistravimo pagrindas: 1992-12-21 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 4-250 (b. l. 85);

- negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso: 3/5 dalys – G. Č., įregistravimo pagrindas – 2004 metais sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys; 2/5 dalys – B. Č., įregistravimo pagrindas – 2016-06-30 Dovanojimo sutartis Nr. 19KU-2862 (b. l. 86).

Iš fotonuotraukų matyti (duomenys neskelbtini) namo IV aukšte esančios palėpės laiptinė bei joje esančios durys į palėpės ir nukentėjusios buto patalpas (b. l. 91).

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t.y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto kaltinimo matyti, kad D. Č. kaltinamas fizinio smurto panaudojimu prieš A. R., dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. D. Č. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Teismas ištyręs visus byloje teisėtomis priemonėmis surinktus įrodymus ir įvertinęs teisme apklaustų proceso dalyvių parodymus konstatuoja, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tikrai buvo nukentėjusiosios A. R. privačiame skunde nurodytos įvykio aplinkybės, tai yra, kad kaltinamasis ją sužalojo padarydamas nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Kadangi tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis bei jo sūnus duoda skirtingus parodymus, todėl teismas nustatydamas objektyvias bylos aplinkybes remiasi objektyviais byloje surinktais įrodymais bei bešališkų liudytojų parodymais, kuriuos teisme davė teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą pagal nukentėjusios pagalbos prašymą, parodymais, tai yra liudytojų V. G. ir A. I. bei policijos praktikantės S. P. parodymais. Pareigūnai nurodė, kad jie asmeniškai neprisimena šio įvykio, nes į visokios buitinius konfliktus tarp kaimynų vyksta kasdien, tačiau įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teigia, kad jie uniformuoti atvyko pagal iškvietimą 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. į namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukštą ir joje esančią palėpę, ten sutiko kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, su jais bendravo. Į tokius kaimynų ginčus vyksta nuolat, šis įvykis nebuvo nieko išskirtinis, nes nebuvo sužalotų asmenų, jie pakalbėjo su šiais asmenimis ir jiems nurodė, kad reikalui esant jie gali parašyti pareiškimus policijai. Šios pareigūnų nurodytos teisme aplinkybės yra objektyviai patvirtintos Iš Lietuvos policijos mokyklos gautoje R15-7 mokymo grupės kursantės S. P. mokomosios praktikos dienoraščio medžiagoje, kurioje yra išsamiai aprašyti praktikantės darbas praktikos metu, kartu nurodytas įvykių jos teisinis įvertinimas. 2016-08-04 dienos Darbo aprašymo grafoje matyti, kad yra įrašas – įvykis 16.00 val. (duomenys neskelbtini), pareiškimas negautas. Iš kitų šiame praktikos žurnale aprašytų įvykių matyti, kad praktikantė S. P. smulkiai aprašydavo sudėtingesnius įvykius, jų dalyvius, padarytas veikas, jas teisiškai įvertindavo. Su dienoraščiu teismui pateiktas ir mokomosios praktikos geras praktikantės darbo įvertinimas (b. l. 116-135).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Pažymėtina, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka valstybiniam kaltintojui – prokurorui; privačiam kaltintojui, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės byloje turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios A. R. teisme duotus parodymus apie jai įvykio metu padarytų sužalojimų pobūdį ir mechanizmą, nes tai dalinai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Abejotina, kodėl ji iš karto po įvykio, ar kitą dieną galimai praėjus šokui, nesikreipė pagalbos į medikus, Į juos ir teismo ekspertą bei policiją ji kreipėsi tik po 5 dienų po įvykio, todėl neatmetama galimybė, kad per tą laiką ji galėjo susižaloti ir kitomis aplinkybėmis. Dėl tinkamos medicininės pagalbos suteikimo ji, ir jos sutuoktinis, kuris yra patyręs medikas, tikrai žinojo tvarką, kaip esant reikalui suteikiama skubi medicininė pagalba, be to ji jos atsisakė kreipdamasi dėl įvykio telefonu „112“. Tai, kad kaltinamasis, būdamas jo artimiesiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose - (duomenys neskelbtini) namo palėpėje galimai aprėkė kaimynę, jėga uždarė duris, liepė pasišalinti iš palėpės prieigų nukentėjusiajai A. R., su kuria buvo seniai konfliktuojama dėl tos pačios palėpės nuosavybės teisių, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d.

Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu byloje atveju nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios A. R. privačiame kaltinime nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo IV aukšto laiptinėje kaltinamasis D. Č. sužalojo A. R., jai jo pasiteiravus, ką šis palėpėje daro, kad D. Č. pribėgęs prie jos ir be jokios priežasties būtų trenkęs jai kumščiais keturis smūgius į dešinį ir kairį pečius, ko pasekoje ji trenkėsi į sieną ir susižalojo kairės rankos žastą ir dilbį, ir patyrė sužalojimus, kurie nustatyti jai 2016-08-09 specialisto išvadoje Nr. G2078/2016(2), tai yra poodinė kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis privačios kaltintojos – nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis nepadarė nusikalstamos veikos, nes nesurinkta nenuginčijamų įrodymų, kad D. Č. būtų padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Esant tokiai situacijai, o byloje esančias abejones aiškinant kaltinamojo naudai, D. Č. išteisintinas pagal BK 140 str. d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės A. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės ir 24 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p., 106 str. 2 d.).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiajai, išlaidas sudaro 306,87 Eur dydžio advokato darbo užmokestis (b. l. 138). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį išteisinus, išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamasis yra pateikęs duomenis apie jo turėtas 200 Eur dydžio išlaidas už proceso metu jam gynėjo advokato Egidijaus Blažio suteiktas teisines paslaugas (b. l. 60, 61). Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas, neprašė šių išlaidų pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.), tik gynėjas baigiamosiose kalbose nurodė, kad „reikalausime atlyginti patirtas bylinėjimo išlaidas“, todėl kaltinamojo turėtos išlaidos gynybai nepriteistinos iš nukentėjusiosios, paliekant kaltinamajam teisę nuosprendžiui įsiteisėjus dėl išlaidų priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. (BPK 105 str. 6 d.).

D. Č. kardomoji priemonė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta, todėl ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turėjęs reikšmės šiai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas CD su skaitmeninėmis garso įrašų kopijomis (b. l. 107), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 303 str.5 d. 1 p., 307 str. 4 d.,

nusprendžia:

D. Č., kaltinamą pagal BK 140 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės A. R. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

D. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – CD su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu CD su skaitmeninėmis garso įrašų kopijomis, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą,

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.