Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria netenkintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareiškimas dėl A. D. paskirtos administracinės nuobaudos – turto konfiskavimo – pakeitimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir priimtas nutarimas, kuriuo A. D. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, padarymo paskirta nuobauda – 20 parų administracinio arešto, kartu konfiskuojant transporto priemonę – traktorių VTZ VMTZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. spalio 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareiškimas dėl A. D. paskirtos administracinės nuobaudos – turto konfiskavimo – pakeitimo. Jame teigiama, kad antstolis Gintaras Kairys vykdė 2016 m. rugsėjo 13 d. teismo nutarimą, kol nustatė, kad nėra galimybės konfiskuoti traktorių VTZ VMTZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra išardytas. Pareiškime buvo prašoma pakeisti A. D. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu paskirtą nuobaudą, traktoriaus konfiskavimą, į jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą ir iš pažeidėjo išieškoti 1950 Eur.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pareiškimas dėl A. D. paskirtos administracinės nuobaudos – turto konfiskavimo – pakeitimo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde teigiama, kad pagal pažeidimo padarymo metu galiojusią ATPK 26 straipsnio 1 dalį daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Pažeidimo padarymo metu (2016 m. rugpjūčio 30 d.) A. D. traktorių vairavo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 promilės alkoholio). Teismas pažymėjo, kad „administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo daug kartų baustas administracine tvarka baudomis, už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už vairavimą esant neblaiviam, tačiau skiriamos nuobaudos nesulaiko jo nuo kitų pažeidimų padarymo“, į tai atsižvelgdamas ir paskyrė nuobaudą – 20 parų administracinį areštą, kartu konfiskuojant transporto priemonę. Akivaizdu, jog pažeidėjas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ne pirmą kartą, o 2017 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi A. D. išvengė transporto priemonės konfiskavimo.

Antra, pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 22 punktą, jeigu mokesčių inspekcijai perduotinas konfiskuotas turtas nebuvo išsaugotas arba saugojimo metu buvo sugadintas ir tapo nerealizuotinu, už jo neišsaugojimą arba sugadinimą atsako turtą perduodanti institucija. Tokiu atveju padaryta žala iš šių institucijų išieškoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis tuo, kas anksčiau paminėta, atskirajame skunde teigiama, kad teismas nesigilino ir netyrė aplinkybių, jog už neišsaugotą turtą – neperduotą valstybės nuosavybėn traktorių – privalo atsakyti turtą perduodanti institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Trečia, atskirajame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 667 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėta, kad nesant konfiskuoto turto ir jo neperdavus valstybės nuosavybėn bei nesprendžiant klausimo iš esmės, lieka neįvykdytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimas, o kaltų asmenų veiksmai dėl konfiskuoto turto neišsaugojimo, lieka neįvertinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog atskirasis skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip teisingai yra nustatyta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-836-586/2016 A. D. buvo paskirta ne tik pagrindinė arešto nuobauda, bet ir papildoma nuobauda – transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas. Ši nuobauda neįvykdyta ir tai įforminta ją vykdžiusio antstolio G. Kairio 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kuris 2016 m. gruodžio 6 d. persiųstas Klaipėdos rajono policijos komisariatui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje teisingai nurodyta, kad nei nuobaudos skyrimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nei šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato, ką reikia daryti tais atvejais, kai iki teismo paskirtos turto konfiskavimo nuobaudos vykdymo konfiskuotinas turtas yra paslepiamas, suvartojamas, perleidžiamas kitiems asmenims ar kitaip pasidaro neprieinamas konfiskavimui.

Pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 249 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje negali būti taikomos atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių ribojimą nustatančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos. Taigi pagal bendrą taisyklę, ATPK nesant atitinkamų normų, turi būti vadovaujamasi baudžiamojo proceso įstatymo analogija, todėl buvo nusistovėjusi teismų praktika tokiu atveju taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju konfiskuoti iš A. D. traktoriaus VTZ VMTZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nėra galimybės. Taigi pritartina Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, jog iš prie prašymo pridėtų dokumentų (antstolio G. Kairio 2016 m. lapkričio 30 d. sudaryto sprendimo neįvykdymo akto Nr. S-16-154-8292, patvarkymo dėl vykdomosios bylos grąžinimo Nr. S-16-154-8293, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacijos dėl šio traktoriaus konfiskavimo, V. A. 2016 m. lapkričio 23 d. prašymo, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenų) matyti, kad kitaip neįmanoma įvykdyti teismo nutarimu paskirtos turto konfiskavimo nuobaudos.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse teisės analogijos taikymo galimybė nebėra numatyta, o normos, kuriose aptariama turto konfiskavimo nuobauda ir jos vykdymas, nenumato galimybės keisti daikto konfiskavimą į jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Būtina atkreipti dėmesį, jog ANK 3 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tuo tarpu įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis). Taigi akivaizdu, jog ANK, kuriame nėra numatyta analogijos taikymo galimybė, taip pat nėra numatyta ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš pažeidėjo galimybė, švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Taigi apygardos teismas sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad dėl anksčiau nurodytų priežasčių Administracinių nusižengimų kodeksas šiuo atveju laikytinas švelninančiu asmens atsakomybę ir, nors administracinė nuobauda A. D. buvo paskirta 2016 m. rugsėjo 13 d., taikant tuo metu galiojusio ATPK normas, taikyti griežtesnę normą šiuo metu draudžia ANK 3 straipsnio 3 dalis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio atskirojo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.