- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A-1714-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02317-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K trumpalaikio sulaikymo kamerose, kuriose nebuvo tualeto bei ventiliacijos, trūko gryno oro. Kamerose buvo įrengta apie 1,5 m aukščio sienelė, kuri nedengė tualeto nuo kameroje esančių nuteistųjų. Taip pat pareiškėjas buvo matomas pareigūnų pro durų langelį, kadangi sienelė nebuvo pakankamai aukšta. Pareiškėjas pažymėjo, jog sanitariniame mazge nebuvo įrengtos užuolaidos. Kamerose buvo drėgna, byrėjo tinkas, buvo pelėsio. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyrę diskomfortą, pažeminimą, stresą, sutriko bendravimo įgūdžiai.
3. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kameroje Nr. 120 buvo laikomas ne vienas, o kartu su kitu nuteistuoju. Kameros Nr. 120 plotas yra 7,38 kv. m., tačiau kameros plotą užima sanitarinis mazgas bei baldai, todėl laisvo ploto yra apie 1,5 kv. m. Laikino sulaikymo kamerose nebuvo vietos, kur atsisėsti, nebuvo sanitarinio mazgo. Ginčo laikotarpiu kamerose nebuvo užuolaidų, tvyrojo nemalonus kvapas. Taip pat pro stebėjimo langelį pareiškėjas buvo matomas pareigūnų, kai atlikdavo gamtinius reikalus. Kamerose Nr. 120 ir Nr. 369 buvo šalta ir drėgna.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovo atstovas nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., numerius ir jų plotus. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas vienas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. kamerose Nr. 120 ir Nr. 369 (b. l. 11–16). Sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog asmens privatumui užtikrinti sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos. Atsižvelgęs į tai, kad priežiūros posto pareigūnai stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą ir kontrolę, taip pat į aplinkybę, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas, teismas priėjo prie išvados, jog šiuo atveju nebuvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
8. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotą, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad kamerų plotą mažino baldai bei sanitarinis mazgas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, trūko gryno oro, buvo šalta ir drėgna, byloje nenustatęs šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
10. Pareiškėjas nurodo, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. Trumpalaikio sulaikymo kamerose buvo netvarkinga, nešvaru, tvyrojo blogas kvapas, buvo drėgna, trūko gryno oro, nebuvo sanitarinio mazgo. Pareiškėjas negalėjo atlikti gamtinių reikalų, nes buvo atidarinėjamas durų langelis, o sanitarinis mazgas buvo priešais duris. Kameroje Nr. 369 buvo drėgna, o sanitarinis mazgas iškeltas 0,8 cm virš grindų. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas jokiomis užuolaidomis ar sienelėmis. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs gėdą ir diskomfortą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo patirtus išgyvenimus jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.
12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame pakartoja nusiskundimus dėl netinkamų kalinimų sąlygų, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo papildomus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas savo skunde teismui nurodė, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K trumpalaikio sulaikymo kamerose, kuriose nebuvo tualeto bei ventiliacijos, trūko gryno oro. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino jokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl laikinojo sulaikymo kamerose buvusių sąlygų ir dėl to visiškai nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų pareiškėjo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Todėl tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
15. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (dėl to, kad laikino sulaikymo kamerose buvo netvarkinga ir nešvaru, kamerose sanitarinis mazgas buvo 0,8 cm pakeltas virš grindų). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi administracinė byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl pareiškėjo teisės tikslinti skundą.
17. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.