Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-695-193/2010

Teisėjas Gytis Stasevičius Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00009-2009-8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

2010 m. lapkričio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu:

- pagal BK 155 str. 1 d. (2009-07-22 nukentėjusiojo N. G. įžeidimas) ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda;

- pagal BK 155 str. 1 d. (2009-10-07 nukentėjusiojo N. G. įžeidimas) ir jam paskirta 11 MGL (1430 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 litų) bauda. Be to, šiuo nuosprendžiu iš D. Š. priteista: 100 litų neturtinės žalos atlyginimui, 200 litų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei 90,02 litus kelionės išlaidų N. G. naudai, o nukentėjusiojo N. G. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. Š. nuteistas už tai, kad jis viešai ir raštu užgauliai pažemino žmogų, o būtent:

- jis 2009 m. liepos 22 d. Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, esantį Basanavičiaus g. 36, Utena, ant automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo pritvirtino plakatus su tekstu „Merė+sūnus prokuroras+buvęs seimo pirmininkas=visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite merės N. jos sūnaus prokuroro G. ir buvusio seimo pirmininko M. pagrobtus pastatus, esančius J.Basanavičiaus g. 2 ir 2a“, kuo viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį kaip žmogų bei pareigūną;

- jis 2009 spalio 7 d. ryte, Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, esantį Basanavičiaus g. 36, Utena, ant automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo pritvirtino plakatus su tekstu „Merė+sūnus prokuroras+buvęs seimo pirmininkas=visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite merės N. jos sūnaus prokuroro G. ir buvusio seimo pirmininko M. pagrobtus pastatus, esančius J.Basanavičiaus g. 2 ir 2a“, kuo viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį kaip žmogų bei pareigūną.

Skunde nuteistasis dėsto nepasitenkinimo Lietuvos valstybe bei jos valdžia teiginius. Teigia, kad visa baudžiamosios bylos medžiaga (išsireikalauta D. Š. reikalavimu) absoliučiai ir nenuginčijai patvirtina, jog N. G. yra teisėtvarkos ir aukščiausiųjų valdžios pareigūnų mafijos klano, nusikaltėlių gaujos aktyvus narys. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai netyrė N. G. nusikalstamų veiksmų. Prie baudžiamosios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0019-07 medžiagoje užtenka duomenų tvirtinti, jog N. G. 2007-03-30 nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“, esant pakankamai duomenų apie savo paties padarytą sunkų nusikaltimą, sukėlusį ypač sunkias pasekmes, nutarė nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. T.y. Kėdainių rajono policijos komisariate išaiškėjus, jog nurodymus suklastoti pastatų, esančių J. Basanavičiaus g.2 ir 2A, Kėdainiai, kadastro duomenis laikomus kompiuterio laikmenose, davė prokuroras N. G., pats N. G. ir nutaria tyrimą nutraukti. Tai absoliutus LR Konstitucijos, įstatymų bei tarptautinės teisės aktų pažeidimas. Utenos rajono apylinkės teismas, vykdydamas apsimestinį teisingumą, šio fakto sąmoningai atsisako „matyti“, fabrikuodamas nuteistojo D. Š. nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: apylinkės teismo nuosprendis jo dalyje naikintinas ir priimtinas naujas-išteisinamasis.

Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmame epizode – dėl 2009-07-22 d. įvykdyto nukentėjusiojo N. G. įžeidimo - išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto D. Š. kaltės klausimą pirmame epizode pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu dėl jos pagal BK 155 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Pagal BK 155 straipsnį įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t.y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Sutinkamai su BPK 407 str. baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Kaip matyti, teismui pateiktoje medžiagoje yra nukentėjusiojo skundas, kas rodo pastarojo įstatyminio reikalavimo laikymąsi.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 22 d. Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, buvo demonstruojami plakatai su tekstu „Merė+sūnus prokuroras+buvęs seimo pirmininkas=visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite merės N. jos sūnaus prokuroro G. ir buvusio seimo pirmininko M. pagrobtus pastatus, esančius J.Basanavičiaus g. 2 ir 2a“. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme šias aplinkybes iš esmės pripažino. Nors skunde apeliantas pažymi, kad plakatus pastatė, o ne pritvirtino, net ir sutinkant su šia aplinkybe – plakatų demonstravimo būdas D. Š. kaltės ar jo veikos kvalifikacijos nekeičia. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde nurodo subjektyvius, jo manymu, teisėtus plakatų demonstravimo motyvus, tačiau net, D. Š. supratimu, teisingumo siekimas ir teisybės paieškos nėra pateisinamos, kai to siekiama nusikalstamomis priemonėmis. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, kaltinime nurodyti plakatai apelianto buvo išdėti viešoje vietoje – Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, kur turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, plakatai buvo išdėti viešoje vietoje, kitiems asmenims matant. Plakatų turinys yra neginčytinai užgaulus, nes juose be kitų asmenų nepadoriai–kaip priklausantis vagių gaujai - apibūdinamas skundą privataus kaltinimo tvarka padavęs nukentėjusysis. Prokuroro statusą turinčio asmens viešas išvadinimas vagimi be abejo yra žeminančio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis D. Š. parodė, kad nukentėjusįjį N. G. kaip priklausančiu vagių gaujai įvardijo todėl, kad pastarasis 2006 metais vedė su juo derybas dėl pastatų Kėdainių m. Basanavičiaus g. pirkimo, tačiau jų nenupirko, o vėliau nukentėjusysis nutraukė prieš jį –D. Š. baudžiamąją bylą, iškeltą pagal Zaukos pareiškimą. Nukentėjusysis N. G. derybų vedimo su D. Š. dėl pastarojo nurodomų pastatų pirkimo faktą neigia, pripažįsta, kad prieš D. Š. nutraukė baudžiamąją bylą. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis nėra Kėdainių m. Basanavičiaus g. 2 ir 2a esančių pastatų savininkas, tai pripažįsta apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad pastatai priklauso arba savivaldybei arba jo atstovaujamam asmeniui D.. Tai, kad nukentėjusysis atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje D. Š. atžvilgiu ir bylą prieš Š. nutraukė, nėra jokiu pagrindu laikyti nukentėjusįjį vagimi. Nepadoriai apibūdindamas asmenį ir iškeldamas viešumon tokio turinio plakatus D. Š. suvokė užgauliai žeminantis nukentėjusįjį ir to norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Apelianto teigimu, plakatuose jis išreiškė tik viešą kritiką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus – vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, D. Š. įgyvendindamas saviraiškos laisvę peržengė jos realizavimo ribas ir pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumą – jis viešai ir raštu užgauliai pažemino žmogų. Viešai nepadoriai apibūdindamas nukentėjusįjį, nuteistasis priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip žmogų bei pareigūną. Tokiais jo veiksmais buvo pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Š. veiksmai 2009-07-22 d. epizode yra nusikalstami ir skundžiamame nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 155 str. 1 d. teisingai.

Nuteistasis teisingai skunde nurodo, kad jam pareikštame kaltinime neteisingai nurodomas Utenos miestas. Tačiau tai tėra rašybos klaida, nes paties kaltinimo pradžioje yra nurodyta nusikalstamų veiksmų padarymo vieta – Kėdainių miestas, ir tik kaltinime nurodant Kėdainių rajono savivaldybės pastato adresą, teisingai nurodžius gatvę ir pastato numerį, klaidingai nurodytas miestas. Ši klaida nėra esminė, sąlygojanti teismo priimto sprendimo teisėtumą/neteisėtumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas įrodymus pirmame jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizode – dėl 2009-07-22 d. įvykdyto nukentėjusiojo N. G. įžeidimo, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, D. Š. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, nuosprendis grįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo šiame epizode nuteistąjį išteisinti.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. Š. veiką 2009-07-22 d. epizode teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas D. Š. parinko ir paskyrė lengviausią iš BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – baudą, nustatydamas minimaliam baudos dydžiui artimą dydį. Tokią teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Todėl šioje kaltinimo dalyje apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų dėl 2009-07-22 administracinio teisės pažeidimo akto bei, apelianto manymu, nusikalstamų N. G. veiksmų, kadangi tai nesusiję su apeliacinio skundo esme dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pagal BK 155 str. 1 dalį.

Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. nuteistas ir už tai, kad jis 2009 m. spalio 7 d. ryte, Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, esantį Basanavičiaus g. 36, Utena, ant automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo pritvirtino plakatus su tekstu „Merė + sūnus prokuroras + buvęs seimo pirmininkas = visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite merės N. jos sūnaus prokuroro G. ir buvusio seimo pirmininko M. pagrobtus pastatus, esančius J.Basanavičiaus g. 2 ir 2a“, kuo viešai užgauliai pažemino nukentėjusįjį kaip žmogų bei pareigūną.

Iš šio kaltinimo D. Š. išteisintinas, nepadarius jam šiame epizode privataus kaltinimo skunde nurodytos veikos.

Iš skundo privataus kaltinimo tvarka (b.l.1-3), nutarties perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje (b.l.20) bei skundžiamo Utenos rajono 2010-07-23 nuosprendžio, matyti, kad D. Š. buvo kaltinamas ir nuteistas už konkrečių privataus kaltinimo skunde nurodytų 2009-10-07 veiksmų atlikimą- už tai, kad jis Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, esantį Basanavičiaus g. 36, Utena, ant automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo pritvirtino plakatus su tekstu „Merė + sūnus prokuroras + buvęs seimo pirmininkas = visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite merės N. jos sūnaus prokuroro G. ir buvusio seimo pirmininko M. pagrobtus pastatus, esančius J.Basanavičiaus g. 2 ir 2a“.

Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą - apžiūrėjus prie privataus kaltintojo N. G. skundo prijungtą 2009-10-10 laikraštį „Kėdainių mugė“ (b.l.5), kur aprašomi 2009-10-07 įvykdyti D. Š. veiksmai, iš jame esančios nuotraukos matyti, kad fotonuotraukoje nėra užfiksuoti skunde dėl privataus kaltinimo bei skundžiamame teismo nuosprendyje nurodomi konkretaus turinio plakatai „Merė + sūnus prokuroras + buvęs seimo pirmininkas = visa vagių gauja“ bei „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite merės N. jos sūnaus prokuroro G. ir buvusio seimo pirmininko M. pagrobtus pastatus, esančius J.Basanavičiaus g. 2 ir 2a“ ir yra užfiksuoti keturi plakatai su tekstu, kurie savo turiniu skiriasi nuo skunde dėl privataus kaltinimo bei Utenos rajono nuosprendyje nurodytų konkrečių tekstų. Apeliantas D. Š. parodė, kad 2009-07-22 jo demonstruotus plakatus iš jo paėmė policijos pareigūnai ir 2009-10-07 jis prie Kėdainių rajono savivaldybės demonstravo plakatus, kurių turinys skyrėsi nuo demonstruotų 2009-07-22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis N. G. parodė, kad jis 2009-10-07 D. Š. demonstruotus plakatus matė tik iš nugarinės pusės, manė, kad jų turinys toks pat, kaip ir demonstruotų pirmą kartą, todėl ir nurodė skunde dėl privataus kaltinimo. Laikraštyje užfiksuoti esantys tekstai nepilnai atitinka jo suformuluotame kaltinime nurodytus tekstus, tačiau prasmė ta pati, prašo patikslinti kaltinimą. Iš kaltinamojo akto (b.l. 155-158) matyti, kad D. Š. įtariamas ir perduotas teismui pagal BK 290 str. už tai, kad 2009-10-07 d. demonstravo vieną iš plakatų su užrašu, kurio turinys, nors ne iš esmės, tačiau skiriasi nuo nagrinėjamoje apeliacine tvarka byloje nukentėjusiojo skunde ir teismo nuosprendyje nurodyto užrašo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta kolegija daro išvadą, kad D. Š. 2009-10-07 Kėdainių miesto centre, aikštėje priešais prekybos centrą „Rimi“ bei Kėdainių rajono savivaldybės pastatą, esantį Basanavičiaus g. 36, Utena, ant automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nedemonstravo privataus kaltinimo skunde ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų plakatų „Merė + sūnus prokuroras + buvęs seimo pirmininkas = visa vagių gauja“ ir „Kėdainių savivaldybės klerkai! Grąžinkite merės N. jos sūnaus prokuroro G. ir buvusio seimo pirmininko M. pagrobtus pastatus, esančius J.Basanavičiaus g. 2 ir 2a“, tačiau tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje demonstravo plakatus su kitokio turinio tekstu ir dėl šios veikos dalies jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 290 straipsnį kitoje baudžiamojoje byloje. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl 2009-10-07 D. Š. veiksmų neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pakeisti šiame epizode faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis D. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagrindo nėra, nes dėl to nėra paduotas nukentėjusiojo apeliacinis skundas. Kadangi D. Š. nepadarė privataus kaltinimo skunde ir skundžiamame nuosprendyje konstatuotos konkrečios veikos antrame epizode-2009-10-07, jis iš šio kaltinimo išteisintinas.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl D. Š. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apeliantų bei jų gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su nukentėjusiuoju leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Š. teismo posėdžio metu nušalinimo teisėjui nereiškė. Taigi, apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą ar rungimosi principas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra, teismas veikė laisvai ir nepriklausomai nuo pašalinės įtakos.

Kadangi išnagrinėjus apeliacinį skundą D. Š., nors ir panaikinus dalį nuosprendžio, lieka nuteistuoju, pagrindo tenkinti jo apeliacinio skundo reikalavimą atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Taip pat apeliaciniu skundu teismo prašoma kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įvairių ikiteisminių tyrimų pradėjimo. Šie prašymai teismo yra nenagrinėjami, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas – nėra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

NUSPRENDŽIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 metų liepos 23 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Š. nuteistas pagal BK 155 str. 1 d. epizode dėl 2009-10-07 N. G. įžeidimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. Š. iš kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d. epizode dėl 2009-10-07 nukentėjusiojo N. G. įžeidimo išteisinti, nepadarius jam šiame epizode privataus kaltinimo skunde nurodytos veikos.

Panaikinti nuosprendžiu D. Š. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1 ir 4 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis neskundžiamas.