- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1439-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05595-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos pripažinimo niekine ir negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Property Development & Investment“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BUAB „Sakis“ ieškiniu prašo pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp atsakovų BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ 2018-02-08 sudarytos reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties 7.5 punkte įtvirtintą sąlygą. Nurodo, kad:
1.1. 2012-07-31 BUAB „Sakis“ (buvęs pavadinimas UAB „Scandia“) ir KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00278 (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 3 700 000 Lt (1 071 594,07 Eur) paskolą. 2012-11-21 šalys sudarė susitarimą Nr. 12-00278 LTL P1 dėl Paskolos sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu paskolos suma buvo padidinta ir numatyta bendra galutinė paskolos suma – 8 600 000 Lt (2 490 732,16 Eur);
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 atsakovui iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014-04-07, A;
1.3. 2018-02-08 atsakovai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ sudarė Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido UAB „EDS Invest“ visas reikalavimo teises, kylančias iš / ar susijusias su Paskolos sutartimi bei Susitarimu, įskaitant visas kitas sutartis, kuriomis buvo užtikrintas ieškovo įsipareigojimų (prievolių) pagal Paskolos sutartį tinkamas įvykdymas atsakovui. 2018-08-31 UAB „EDS Invest“ ir KU „Taupa“ pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 2) ir pagal 2018-10-05 pasirašytą Priėmimo perdavimo aktą perleido nuosavybės teisė į visas UAB „EDS Invest“ turimas Reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties. 2018-11-05 KU „Taupa“ tas pačias Reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties, Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (toliau – Sutartis Nr. 3) ir 2018-11-19 Priėmimo-perdavimo aktu perleido naujajam kreditoriui UAB „Property Development & Investment", kuris šiuo metu yra laikytinas vieninteliu ieškovo kreditoriumi pagal Paskolos sutartį;
1.4. Paskolos sutartis nėra nutraukta, yra galiojanti ir vykdytina, o visos reikalavimo teisės, kylančios iš / ar susijusios su nurodyta sutartimi, priklauso kreditoriui UAB „Property Development & Investment“;
1.5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdyba (toliau – FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01003-11 dėl atsakovo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ finansinės veiklos ir dėl epizodo, susijusio su Paskolos ieškovui suteikimu ir vykdymu. 2020-05-20 ieškovas gavo pranešimą apie įtarimą juridiniam asmeniui, kuriuo pareikšti įtarimai ieškovui dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su Paskolos sutarties sudarymu bei vykdymu. Tapęs įtariamuoju ieškovas sužinojo, jog atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ikiteisminiame tyrime 2020-04-22 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo reiškia reikalavimą dėl 2 706 556,47 Eur atsakovui padarytos žalos atlyginimo;
1.6. dėl ikiteisminiame tyrime pareikštų įtarimų ir dėl atsakovo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ civilinio ieškinio ieškovui nuo 2020-05-20 iki 2025-08-20, t. y. daugiau nei 5 metus, taikomas ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, laikinas nuosavybės teisių apribojimas;
1.7. atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atlygintine Sutartimi Nr. 1 yra perleidęs visas Reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties, įskaitant visas reikalavimo teises į negrąžintą kreditą (paskolos) likutį, pelno (mokėjimo) palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus, tačiau remdamasis Sutarties Nr. 1 7.5 punkto nuostata, tas pačias sumas, kurių reikalavimo teisių ieškovas neturi nuo 2018-02-08, antrą kartą reikalauja priteisti iš atsakingų asmenų (tame tarpe ieškovo) kaip jo tariamai patirtą žalą;
1.8. Sutarties Nr. 1 7.5 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria susitarta, jog perleidžiant visas iš Paskolos sutarties kylančias teises, atsakovui KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ paliekama teisė „reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais Pardavėjui sukeltos žalos atlyginimo“ – yra niekinė ir negaliojanti ab initio. Sandoris pažeidžia imperatyvias CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo teisių perleidimą; pažeidžia imperatyvias CK 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios draudžia nepagrįstą asmenų praturtėjimą; padvigubina skolininko prievolę, nes jis gali būti priverstas du kartus vykdyti tą pačią piniginę prievolę skirtingiems asmenims, kas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje;
1.9. pradinis kreditorius, perleidęs reikalavimo teisę į prievolę, negali išsaugoti teisės reikalauti žalos atlyginimo, kuri yra kildinama iš tos pačios prievolės nevykdymo fakto. Bet kokios žalos atlyginimo reikalavimas gali priklausyti tik naujajam kreditoriui kaip išvestinė reikalavimo teisė iš pagrindinės prievolės. Sutarties Nr. 1 7.5 punkte įtvirtinta sąlyga pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo BUAB „Sakis“ ieškinį. Nurodė, kad:
2.1. po ieškinio padavimo teismui nustatyta, kad ieškovui iškelta bankroto byla, šiuo metu nustatytas terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ yra pareiškėjas bankroto byloje ir civilinis ieškovas ikiteisminiame tyrime;
2.2. pripažinęs sandorį negaliojančiu teismas ex officio turi spręsti restitucijos klausimą. Ikiteisminiame tyrime yra pareikštas atsakovo KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ civilinis ieškinys dėl 2 706 556,47 Eur žalos atlyginimo. Jei pareikštas ieškinys būtų tenkintas, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ neturėtų reikalavimo teisės į ieškovą. Nesant teisme pareikšto kredito unijos reikalavimo ar teismui perduoto civilinio ieškinio, nesprendžiant restitucijos klausimo, neaišku, kokias teisines pasekmes ieškovui sukeltų ieškinio šioje civilinėje byloje tenkinimas. Dėl nurodytos priežasties ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;
2.3. šioje civilinėje byloje pareikštas ieškovo reikalavimas galėtų būti reiškiamas, BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškus reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje arba perdavus bylą nagrinėti nemokumo bylą iškėlusiam teismui. Ieškinį atsisakoma priimti ir kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
3. Ieškovas BUAB „Sakis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:
Atsiliepimas
3.1. teismas ta pačia nutartimi nutarė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir tuo pačiu, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokia teismo nutarties yra prieštaringa, nenuosekli ir nepagrįsta;
3.2. teismas nepagrįstai nurodė, kad neaišku, kokias teisines pasekmes ieškovui sukeltų ieškinio šioje civilinėje byloje tenkinimas ir kad dėl šios priežasties ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškinyje buvo nurodyti išsamūs ir konkretūs argumentai, kodėl ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, kokiu pagrindu yra reiškiamas ieškinys. Ieškovas turi subjektinę teisę ginti savo interesus, ginčydamas Sutarties Nr. 1 sąlygą, kadangi ši sąlyga pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Dėl šios sąlygos ieškovui neteisėtai sukuriama papildoma (pakartotinė) prievolė ir ieškovas tą pačią sumą tampa skolingas dviems skirtingiems subjektams;
3.3. ieškovas nėra ginčo Sutarties Nr. 1 šalimi, nors Sutarties 7.5 punkte nustatyta sąlyga sukelia ieškovui tiesiogines teisines pasekmes, t. y. suteikia teises reikalavimą dėl tų pačių piniginių sumų mokėjimo ieškovo atžvilgiu reikšti dviem kreditoriams skirtingais pagrindais. Vienu atveju – suteikia teisę atsakovui KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalauti ieškovo negrąžintą dalį kredito ir nesumokėtą dalį palūkanų sumokėti kaip tariamai patirtos žalos atlyginimą, kitu atveju – tą pačią pinigų sumą mokėti naujajam kreditoriui UAB „Property Development & Investment“ kaip prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymą. Prievolės padvigubinimas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus;
3.4. ikiteisminiame tyrime yra pareikštas civilinis ieškinys, nors visos reikalavimo teisės, kylančios iš / ar susijusios su Paskolos sutartimi, priklauso kreditoriui UAB „Property Development & Investment. Nėra būtina sulaukti tos procesinės stadijos, kad civilinis ieškinys jau būtų nagrinėjamas teisme ir kad teisme būtų pareikštas kredito unijos reikalavimas;
3.5. nesutiktina, kad ieškinys turėtų būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui. Nors ieškovui yra iškelta bankroto byla, teismingumas nesikeičia. Ieškovas suformulavo neturtinį reikalavimą dėl sutarties sąlygos panaikinimo. Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl turto priteisimo ir / ar dėl prievolės panaikinimo, panaikinus sutarties nuostatą, nebus taikoma restitucija. Dėl nurodytų priežasčių byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr. 10/04-12/04-18/04).
8. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės pažeistų teisių gynybos. Pagal CPK nustatytą reglamentavimą, savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 135 straipsnyje. Jame nurodyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be to, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
9. Apeliantas nurodo, kad nors jis nėra ginčo Sutarties Nr. 1 šalimi, bet Sutarties 7.5 punkte nustatyta sąlyga sukelia ieškovui tiesiogines teisines pasekmes.
10. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Reikalavimo teisės perleidimo sutartis iki pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą sieja tik šios sutarties šalis ir nesaisto trečiųjų asmenų, įskaitant skolininką. Reikalavimo perleidimo sutarčiai, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas, pagal kurį sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-02-08 atsakovai KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“ sudarė Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido UAB „EDS Invest“ visas reikalavimo teises, kylančias iš / ar susijusias su Paskolos sutartimi bei Susitarimu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustačius, kad Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „EDS Invest“, apeliantui nesant sutarties šalimi, spręstina, kad apeliantas neturi reikalavimo teisės, o teismas negali pasisakyti dėl konkrečių sutarties šalių sulygtų sąlygų. Minėta Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis nesukuria teisių ir pareigų ieškovui, ji sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teisės ir interesai nėra pažeidžiami, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neaišku, kokias teisines pasekmes ieškovui sukeltų ieškinio šioje civilinėje byloje tenkinimas.
12. Teisių pažeidimą ieškovas aiškina tuo, kad dėl Sutarties Nr. 1 7.5 sąlygos buvimo jam pareikštas ieškinys ikiteisminiame tyrime ir dėl to atsiranda pareiga tą pačią pinigų sumą grąžinti dviem kreditoriams skirtingais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka.
13. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
14. Taigi, CK 6.101 straipsnio 1 dalis nedraudžia perleisti dalies turimo reikalavimo. Neperleisdamas visų turimų reikalavimų asmuo nepažeidžia skolininko teisių ir iš to negali būti kildinamas ieškovo teisių pažeidimas.
15. Teismo vertinimu, Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu reikalavimo perleidimas ta apimtimi, kuria teisės įgyvendintos reiškiant ieškinį ikiteisminiame tyrime, ir negalėjo būti perleistos. Atvejai, kuomet draudžiama perleisti reikalavimą apibrėžti CK 6.102 straipsnyje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014).
16. BK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje sietinas su ikiteisminiame tyrime nustatinėjamais ieškovo veiksmais, dėl kurių jam pareikštas įtarimas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis negali turėti įtakos, sprendžiant dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nes KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ Sutarties Nr. 1 sudarymo metu neturėjo patvirtintos reikalavimo teisės į nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Taigi jokia reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimai negali būti perleidžiami kitiems asmenims pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškinys ikiteisminiame tyrime yra pareikštas vien tik dėl Sutarties Nr. 1 7.5 punkto sąlygos yra neteisingas. Remiantis išdėstytu, paneigiamas ieškovo suinteresuotumo pateikti ieškinį buvimas.
17. Apeliantas nesutinka, kad ieškinys turėtų būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui, kadangi ieškovas suformulavo neturtinį reikalavimą dėl sutarties sąlygos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, yra nepagrįstas. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Nors ieškovui yra iškelta bankroto byla, ieškovo reiškiamas reikalavimas yra neturtinis, dėl to byla būtų teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau aukščiau konstatavus, kad ieškovo pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, šis pirmosios instancijos teismo išaiškinimas nekeičia bylos procesinės baigties.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą nutartį, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalies, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.