Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-12-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-3850-1081/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-08
Bylos Nr.
e2YT-3850-1081/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00973-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
R. A.
Suinteresuotas asmuo
A. Z., G. L., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3850-1081/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00973-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5.; 3.4.5.19. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 8 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Š.,dalyvaujant pareiškėjai R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z., G. L., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos Z. T. mirties, priimti. Nurodė, jog jos mama Z. V. ir A. T. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu gimė trys dukros - R. A., A. Z. ir G. L.. A. T. santuoka su Z. T. buvo antroji. Iš pirmos santuokos A. T. turėjo sūnų L. T., gim. (duomenys neskelbtini) Po A. T. mirties (duomenys neskelbtini) , jo palikimą priėmė sutuoktinė Z. T. ir mirusiojo sūnus iš pirmos santuokos L. T.. Buvo žinoma, kad Z. T., po sutuoktinio A. T. mirties, likusius turėtus statinius, kuriuose gyveno, adresu (duomenys neskelbtini) 1995 m. rugsėjo 13 d. pardavė ir persikėlė gyventi pas dukrą R. A.. Z. T. buvo patyrusi insultą, ja iki mirties rūpinosi R. A.. Z. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo dukros R. A. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini) Po Z. T. mirties nei viena dukra dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes manė, kad nėra jokio materialaus turto, dėl kurio būtų buvę reikėję pradėti paveldėjimo procedūras. Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K. gautas 2020 m. spalio 2 d. pranešimas Nr. S-44 „Dėl palikimo priėmimo“, kuriuo pareiškėjai R. A. buvo pranešta, kad dėl palikimo perėjimo valstybei po palikėjos Z. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, į notaro biurą kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Rašte pažymėta, kad pareiškėja R. A., kaip pirmos eilės įpėdinė, turėjo teisę palikimą priimti per įstatymo nustatytą terminą. Taip pat pranešta, kad 3 (trijų) mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, todėl nustatytas 10 dienų terminas informuoti notaro biurą, ar bus pretenzijų dėl paveldimo turto, nes priešingu atveju turtą paveldės valstybė. Tik po notarės pranešimo tapo žinoma, kad po pareiškėjos mamos Z. T. mirties, liko jos vardu registruotos 20/402 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėja R. A. mano, kad įstatymu nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo praleistą terminą atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant

Suinteresuoti asmenys A. Z. ir G. L. atsiliepimuose į pareiškimą su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad po mamos Z. T. mirties nei viena iš dukrų nesikreipė dėl mamos palikimo priėmimo, nes manė, kad jokio materialaus turto, dėl kurio būtų reikėję pradėti paveldėjimo procedūras nėra. Mano, kad ir pati mama nežinojo, kad jai nuosavybės teise dar priklauso turto, nes manė, kad visą nuosavybės teise jai priklausiusį turtą pardavė 1995 m. rugsėjo 13 d. sandoriu. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir sutinka, kad terminas būtų atnaujintas jų seseriai R. A., kuri globojo mamą iki mirties. Neprieštarauja, kad R. A. atnaujinus terminą priimtų po mamos Z. T. mirties likusį palikimą. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdyje pareiškėja R. A. pareiškimą prašė tenkinti, paaiškino, kad tik iš notarės pranešimo sužinojo, kad mama turėjo paveldimo turto. Mama buvo patyrusi insultą ir gyveno pas ją iki mirties, tačiau apie turėtą žemę niekada nieko nekalbėjo. Nei jai, nei jos seserims nebuvo žinoma, kad mama turėjo žemės, todėl niekur ir nesikreipė. Manė, kad visą iš sutuoktinio paveldėtą turtą Z. T. 1995 m. pardavė. Kai tik sužinojo, kad yra paveldimo turto, iš karto kreipėsi į notarę, tada į advokatą ir į teismą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjos paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų A. Z. ir G. L. tėvai A. T. ir Z. T. susituokė (duomenys neskelbtini) A. T. mirė (duomenys neskelbtini) Po A. T. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjos mama Z. T. ir A. T. sūnus iš pirmos santuokos L. T., gim. (duomenys neskelbtini) Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad Z. T. paveldėjo 30/402 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 31/54 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) 1995 m. rugsėjo 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-4658 pagrindu Z. T. pardavė jai priklausiusias 31/54 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančias (duomenys neskelbtini) Pardavus minėtą turtą Z. T. persikėlė gyventi pas dukterį R. A., adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini) Po Z. T. mirties nei viena iš įpėdinių nesikreipė į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo, nes apie mamos vardu registruotas žemės sklypo dalis joms nebuvo žinoma. Kretingos rajono 1-o notaro biuro 2020 m. spalio 7 d. liudijimas patvirtina, kad po Z. T. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2020 m. spalio 2 d. pranešimu Nr. S-44 Kretingos rajono savivaldybės 1-o notaro biuro notarė I. K. pranešė pareiškėjai R. A., kad dėl palikimo perėjimo valstybei po palikėjos Z. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, į notaro biurą kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Rašte pažymėta, kad pareiškėja R. A., kaip pirmos eilės įpėdinė, turėjo teisę palikimą priimti per įstatymo nustatytą terminą. Taip pat pranešta, kad 3 (trijų) mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, todėl nustatytas 10 dienų terminas informuoti notaro biurą, ar bus pretenzijų dėl paveldimo turto, nes priešingu atveju turtą paveldės valstybė. Pareiškėja 2020 m. spalio 9 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu ir 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėja nežinojo apie jos mamai Z. T. jos mirties momentu priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nei pareiškėja, nei jos seserys nežinojo, kad Z. T. dar priklausė 30/402 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nes buvo žinoma, kad visą po sutuoktinio A. T. mirties paveldėtą turtą mama pardavė 1995 m. rugsėjo 13 d. Apie tai, kad po Z. T. mirties yra likę paveldėjimo turto pareiškėjai tapo žinoma tik gavus 2020 m. spalio 2 d. notarės pranešimą. Iš karto po to pareiškėja kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią priimti palikimą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje visi suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos R. A. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos mamos Z. T. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjai R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė