Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Monstvilaitė

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. S., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: i) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); ii) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; iii) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

10. Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatė, kad pareiškėja Ž. V. yra N. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir N. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenis matyti, kad pareiškėja Ž. V. turėjo brolį – A. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos Ž. V. motinos N. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvui N. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė 200/668 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas 2005 m. lapkričio 2 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro 2025 m. kovo 3 d. Testamentų registro išrašą matyti, kad po Ž. V. tėvo N. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimo priėmimo faktų neregistruota, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė E. K. 2025 m. sausio 13 d. išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad po Ž. V. motinos N. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė pareiškėja Ž. V..

11. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje pateikti pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi. Teismas nustatė, kad nors po Ž. V. tėvo N. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) į notarą dėl paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė, tačiau Ž. V. liko gyventi Bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad šiuo adresu pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1995 m. gegužės 26 d. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad po N. S. mirties pareiškėja Ž. V. gyveno Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi palikėjo daiktais (baldais ir kt.), palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo. Nors pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus dėl komunalinių mokesčių mokėjimo fakto po tėvo N. S. mirties ((duomenys neskelbtini)), kuriose paslaugų gavėja nurodoma pareiškėjos motina N. S., teismas pažymi, kad Butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos Ž. V. motinos N. S. vardu, todėl paslaugų gavėju nurodytas būtent šis asmuo, o ne pareiškėja Ž. V., kuri paaiškino, jog už komunalines paslaugas mokėjo iš savo lėšų.

12. Aplinkybes, kad pareiškėja Ž. V. po tėvo N. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiškai valdė nekilnojamąjį turtą – 200/668 dalis žemės sklypo, 30/100 dalis gyvenamojo namo, 50/100 dalis ūkio pastato, 30/100 dalis kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – patvirtina pareiškėjos rašytiniai ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, taip pat liudytojo M. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja Ž. V. yra pusbrolio vaikas. Dabar Ž. V. beveik gyvena (duomenys neskelbtini), tvarkosi ten. Liudytojas paaiškino, kad pats ten važiuoja žvejoti. Dažnai mato, kad pareiškėja atvažiuoja (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareiškėja sutvarkė nurodytu adresu esantį namą, padarė remontą, sutvarkė elektrą. Aptariamame name buvo dar vienas savininkas, R. S., kuri savo dalį iškarto pardavė, kadangi nieko nenorėjo tvarkyti. Liudytojas parodė, kad Ž. V. pradėjo tvarkytis aptariamame nekilnojamame turte iš karto po tėvo N. S. mirties, organizavo laidotuves, giminės vyko į nurodytu adresu esantį gyvenamąjį namą paminėjimui. Nurodytas aplinkybes, kad Ž. V. faktiškai perėmė aptariamo turto valdymą po patvirtina ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos – suinteresuotas asmuo D. S., kuri yra pareiškėjos Ž. V. mirusio brolio A. S. duktė, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Taigi, kitų asmenų, kurie galėtų pretenduoti į aptariamą turtą teismas nenustatė.

13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

14. Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad visi byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog Ž. V. tris mėnesius po tėvo N. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Byloje surinkti įrodymai ir byloje dalyvaujančių asmenų pateikti rašytiniai paaiškinimai, liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja Ž. V. po savo tėvo N. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Mirusio N. S. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, pareiškėjos pareiškimas patenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas.

16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jos tėvo N. S. (N. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.