Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), gynėjos advokato padėjėjos Ingos Šorševos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 59-119 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, galutine subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir A. S. paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo laikas, atliktas pagal minėtą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. kovo 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 8 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės, 2016 m. rugsėjo 8 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. yra 7 mėnesiai 13 dienos.

Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 23 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. liepos 23 d. protokolu Nr. 58-26 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 59-119 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei rekomendavo nuteistajam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Komisija nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis A. S.: Komisijai pristatomas 1 kartą; jis anksčiau teistas keturis kartus; laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą; ginčija teismo nustatytus nusikalstamų veikų faktus, nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių; nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją; laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo metu 3 kartus baustas ir 1 kartą skatintas; iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją; anksčiau iki suėmimo oficialiai nedirbo, bausmės atlikimo metu nedirba, paleistas iš laisvės atėmimo vietos turės galimybę dirbti kartu su mama įmonėje, kurios veikla tekstilės gaminių valymo ir siuvimo paslaugos (2019 m. gruodžio 5 d. gauta UAB „A“ direktorės L. S. pažyma, kuria įsipareigojama suteikti nuteistajam darbo vietą ir sudaryti su juo neterminuotą darbo sutartį); kad įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi; duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje nėra, nuteistasis pataisos įstaigoje adaptuojasi be išskirtinių sunkumų, jaučiasi prisitaikęs prie socialinės aplinkos; diskriminacinių nuostatų neišsako; jam būdingas nusikalstamų veikų padarytos žalos minimizavimas, nusikalstamo elgesio racionalizavimas; šiuo metu A. S. išreiškia poreikį po paleidimo iš pataisos įstaigos gyventi socialiai, nedaryti nusikaltimų, kadangi nenori nuvilti artimųjų. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 82 taškai (statinių – 40, dinaminių – 42); nuostatos į darbą pataisos įstaigoje neigiamos; asmuo turi galiojančių nuobaudų; pastebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; stokoja iniciatyvos dalyvauti socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse; nemotyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjos advokato padėjėjos I. Šorševos skundas atmetamas.

Pagal naująją BVK 157 straipsnio 1 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę, be kita ko, pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis A. S. Komisijai pristatomas 1 kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 82 taškai: iš jų statiniai veiksniai sudaro – 40, dinaminiai veiksniai – 42).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. S. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nors nuteistasis formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš nuteistojo asmens bylos ir 2020 m. liepos 9 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-95 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis, per 2 metus 4 mėnesius, dalyvavo psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse: teisėjavo futbolo turnyre, dalyvavo konkurse „Gražiausias kalėdinis papuošimas“ ir Naujametiniame virvės traukimo turnyre, protų mūšyje „Sausio įvykiai – ką reiškia Lietuvai“ skirtame laisvės gynėjų dienai paminėti. Nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją. Apie nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje duomenų nėra. Remiantis turimais duomenimis, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliu, yra vedęs, vaikų neturi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad A. S. neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Be to, A. S. bausmės atlikimo metu skatintas vieną kartą. A. S. adaptacija įkalinimo įstaigoje be išskirtinių sunkumų, struktūruotoje aplinkoje jis geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoti į tam tikrą veiklą. Apie jo autoagresijos ar suicidinio elgesio atvejus duomenų nėra. Taigi nėra duomenų apie emocinius ar psichologinius sunkumus, trukdančius nuteistojo kasdieniniam funkcionavimui. Be to, nuteistasis turi teismo priteistą 1 500 Eur civilinį ieškinį, kurį turi mokėti solidariai su kitais toje pačioje byloje nuteistas asmenimis, jo teigimu, žala atlyginta. Pagal 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 56-579, įstaiga nuteistojo A. S. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi.

Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka norint taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Bylos nagrinėjimo kontekste teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Taigi, nors nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėjo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, teismo nuomone, jos nėra pakankamos. Vienu pagrindiniu veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai (teistas keturis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą) ir tai, jog A. S. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą nuteistasis susidūrė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Pirmesniais nuosprendžiais A. S. buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis buvo atleistas nuo bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Nuteistasis ir šiuo metu (jau įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams) ginčija teismo nustatytus nusikalstamų veikų faktus, nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taigi, kaltės jis nepripažįsta, o tai rodo jo požiūrį į padarytas ir teismo įrodytas nusikalstamas veikas, o būtent, kad jis kritiškai savo nusikalstamo elgesio nevertina. A. S. nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją (finansinės naudos siekimas iš savanaudiškų paskatų). Šios aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nebuvo linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Tai tik patvirtina, kad nuteistojo A. S. nuostatų ypatumai yra aktuali kriminogeninė sritis, kas ir buvo konstatuota socialinio tyrimo išvadoje, kadangi tuometinės jo vertybinės nuostatos, sąmoningai vykdyti nusikaltimai, taikytų poveikio priemonių ignoravimas, skatino A. S. nusikalstamo elgesio raišką. Kaip jau buvo minėta, nuteistajam ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimu metu jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir padarė naujas nusikalstamas veikas, o teistumų skaičius neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors skunde akcentuojama, kad A. S. padarytos veikos seniai, jam būnant jauno amžiaus ir iš esmės tuo buvo grindžiamas nutarimas vertinant jo neigiamas savybes, vis tik teismas šioje dalyje pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą Komisija nutarime pagrįstai visapusiškai įvertinamo tie teigiamai, tiek neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o ne vien tik teigiamas, kaip to norima skunde.

Taip pat pažymėtina, jog kriminogeniniais veiksniais Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir dabartiniai teisės pažeidimai. Teismas sutinka su nuteistojo gynėjos skunde nurodytu teiginiu, kad nutarime neteisingai akcentuojama neva A. S. turi galiojančią nuobaudą. Tiek iš asmens bylos, tiek iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog paskutinė nuobauda A. S. buvo skirta 2019 m. lapkričio 19 d. Kaip teisingai pažymima, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Taigi laikytina, jog A. S. išties neturi galiojančių nuobaudų. Kita vertus, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog A. S. elgesys pataisos įstaigoje buvo tinkamas. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį (dvejus metus 4 mėnesius su trupučiu) net 3 kartus nubaustas už režimo tvarkos nesilaikymą (asmens bylos 1 t., 2 d., b. l. 29, 44, 56), t. y. kompiuterinių žaidimų kompiuteryje buvo rasta WI-FI plokštė su antena; gulėjo lovoje po antklode ir atsisakė vykdyti nurodymus atsikelti. Taigi, pagal turimus duomenis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas vien teigiama elgesio koregavimo linkme. Maža to, padarytas analogiškas režimo pažeidimas, o tai rodo, kad nuteistojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o sistemingas ir besikartojantis. Tai rodo, kad nuteistajam nesvetima pažeidinėti nustatytas taisykles bei pasirinkti teisei priešingą elgesio modelį net ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje.

Be kita ko, nesutiktina su gynėjos teiginiu, jog Komisijos nutarime akcentuojamos vien neigiamos aplinkybės. Teismo vertinimu, priešingai, kai kurios aplinkybės nuteistajam vertinamos palankiai, t. y. nutarime nurodoma, kad nėra duomenų apie nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje. Nors A. S. neigia problemas, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu ir to nesieja su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, asmens bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tokie jo teiginiai tėra deklaratyvūs. Susipažinus su A. S. asmens byla matyti, kad 2020 m. birželio 3 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. gegužės 22 d. buvo tikrintas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo ir atlikus testą, nustatytas teigiamas rezultatas dėl ABP-PINACA vartojimo, taip A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 1 dalyje (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) (asmens bylos 1 t., 2 d., b. l. 65). Tai rodo nuteistojo neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veikas, elgtis rizikingai, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas.

Be to, priešingai nei nurodoma skunde, išties matyti, kad A. S. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. S. 2018 m. kovo 28 d. buvo sudarytas individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas ir numatytos priemonės: dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir psichologo konsultacijose. Kaip jau minėta, nuteistasis dalyvavo tik vienoje psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: teisėjavo futbolo turnyre, dalyvavo konkurse „Gražiausias kalėdinis papuošimas“ ir Naujametiniame virvės traukimo turnyre, protų mūšyje, tačiau nesilankė psichologo konsultacijose, o sudalyvavimo vienoje socialinės reabilitacijos programoje taip pat negalima laikyti pakankamu.

Vienu iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir darbinės patirties ir įgūdžių stoka. Gynėja pažymėjo, kad nuteistasis nėra neigiamai nusistatęs prieš bet kokį darbą ir darbą pataisos įstaigoje; kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose, nuteistasis A. S. kreipėsi į valstybės įmonę „D“ su prašymu įdarbinti, tačiau buvo atsisakyta priimti motyvuojant tuo, kad nėra laisvų darbo vietų, t. y. nuteistasis turėjo norą ir motyvaciją dirbti, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių; be to, nuteistasis iki suėmimo oficialiai dirbo – 2017 m. gegužės mėn. išėjęs į laisvę įsidarbino UAB „C“, 2017 m. įkūrė įmonę UAB „B“, vykdė veiklą iki tol, kol 2018 m. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Išties, iš pateiktų duomenų matyti, kad A. S. išėjęs į laisvę nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsidarbino bendrovėje UAB „C“ ir joje dirbo iki 2018 m. kovo 1 d. (su tam tikrais nedraudiminiais laikotarpiais), o nuo 2017 m. spalio 20 d. kartu dirbo UAB „B“. Kita vertus, reikšminga aplinkybė šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistasis pateikė pažymą apie galimybę dirbti mamos įmonėje, jeigu būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau pastebėtina, jog nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigose nebuvo nuosekli ir į tai negalima neatsižvelgti. Komisijos nutarime vienu iš kriminogeninių veiksnių yra konstatuotos nuteistojo savanaudiško elgesio apraiškos, siekiant finansinės naudos. Kaip jau buvo minėta, kad A. S. nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją (finansinės naudos siekimas iš savanaudiškų paskatų). Nuteistojo materialinė padėtis nebuvo stabili ir siejosi su jo nusikaltimų motyvais, siekiant praturtėti neteisėtais būdais. Susidūręs su finansinėmis problemomis, nuteistasis nesirinko teisėtų būdų joms spręsti. Lėšų paskirstymo įgūdžių bei materialinių ir finansinių išteklių valdymo gebėjimų tobulinimas būtų apsauginis veiksnys, mažinantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir kiti kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamas gyvenimo stilius ir kriminalines nuostatas turintys draugai. Analizuojant A. S. kriminalinę istoriją galima teigti, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškė, jam būnant nepilnamečiu, kai atsidūrė asmenų, kurie pažeidinėja įstatymus, įtakos sferoje bei teisėsaugos akiratyje. Prie nuteistojo kriminalinio gyvenimo būdo rizikos faktorių priskiriami asocialūs, kriminalinę patirtį turintys, su policija ir teisėtvarka konfliktuojantys draugai. Pastarąjį kartą teistas už dalyvavimą susivienijimo veikloje. Pagal nusikaltimų pobūdį, A. S. bei su juo veikusių asmenų nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, tai rodo prievartos bei materialinės naudos propagavimo dominavimą prieš žmoniškąsias vertybes. Nusikaltimai tyčiniai, baigti. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Taigi, kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka buvo nuteistojo socializacijos problema ir siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Sunkumai kylantys, prisitaikant prie socialines aplinkos, įsisąmoninant jai būdingų taisyklių normas, socialines nuostatas siejosi su nuteistojo kriminaliniu gyvenimo stiliumi. Kaip teisingai pažymima Socialinio tyrumo išvadoje, A. S. pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė nuteistojo vertybinė orientacija, mažinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad A. S. asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Todėl manytina, kad nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad yra linkęs pasikeisti. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, kurių išties byloje yra, bet jie nepakankami atsverti neigiamus aspektus, ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo siekį keisti gyvenimo būdą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis A. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas. Teismo vertinimu, byloje nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad A. S. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo gynėjos advokato padėjėjos skundas dėl Komisijos 2020 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 59-119 panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjos advokato padėjėjos Ingos Šorševos skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 59-119 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.