Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 903,50 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už valstybinę žemę už 2019 metus,102,79 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metinės procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra 1,2033 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/02-0062 pagrindu (toliau – ir Nuomos Sutartis). Atsakovei ieškovė 2019 m. spalio 22 d. teikė pranešimą apie mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už 2019 m. mokestinį laikotarpį. Atsakovės už 2019 m. mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis yra 1 903,50 Eur (235 000,00 Eur * 0,81 proc.), t. y. nuomos mokestis už valstybinę žemę atsakovei buvo apskaičiuotas metams, atitinkamą žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Ieškovė taip pat atsakovei 2019 m. gruodžio 16 d. pakartotinai siuntė priminimą, nurodydama, kad atsakovė nėra sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokesčio ir kad atsakovei yra skaičiuojami delspinigiai. Šiuo pranešimu informavo atsakovę, kad per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos atsakovei nesumokėjus įsiskolinimo, bus pradėta išieškojimo procedūra. Tačiau atsakovė į minėtus priminimus/raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo, jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių vengia mokėti nuomos mokestį, nenurodė. Todėl atsakovei už mokestinės prievolės nevykdymą susidarė ir mokėtina 102,79 Eur delspinigių suma, delspinigius skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d.

2. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovės pateiktas pranešimas apie valstybinės žemės mokestį nebuvo siųstas ar kitaip įteiktas atsakovei, t. y. atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie prievolę mokėti žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį. Atsakovės nepasiekė ir priminimas apie privalomą mokėjimą bei skaičiuojamus delspinigius. Atsakovė taip pat nesutiko su jai priskaičiuotais delspinigiais už vengimą mokėti nuomos mokestį, kadangi tai neatitinka įstatymų nustatytos tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1903,50 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 102,79 Eur delspinigių ir 5 (proc.) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2006,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/02-0062 nuomojasi 1,2033 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis įregistruota viešajame registre. Atsakovė yra nesumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metus, t. y. skolinga Šiaulių miesto savivaldybei 1903,50 Eur žemės nuomos mokestį. Ieškovė 2019 m. spalio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą apie mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį už 2019 metų mokestinį laikotarpį. 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovė išsiuntė atsakovei priminimą Nr. ZNM00002960 per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė savo prievolės nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai, taikydama reikiamą tarifą ir nepažeisdama teisės aktų nustatytos tvarkos, apskaičiavo atsakovės mokėtino nuomos mokesčio už išnuomotą valstybinę žemę, dydį.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo nei mokėtino nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos, nei nuomos mokesčio dydžio, nei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog ji nėra sumokėjusi valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metus. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės pateiktu ieškiniu dėl skolos priteisimo iš esmės grindė tik tuo, kad ieškovės pateiktas pranešimas apie valstybinės žemės mokestį nebuvo siųstas ar kitaip įteiktas atsakovei, t. y. atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie prievolę mokėti už žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutiko.

7. Teismas atsakovės argumentus, jog ji nežinojo apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi 2019 m. spalio 22 d. pranešimas apie valstybinės žemės nuomos mokestį ir 2019 m. gruodžio 16 d. priminimas Nr. ZNM00002960 dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio buvo siųsti registruotu atsakovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), kuris sutampa ir su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė valstybinę žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nuomojasi jau ne pirmus metus, todėl akivaizdu, jog apie prievolę mokėti nuomos mokestį tikrai žinojo, o jeigu dėl kažkokių priežasčių aukščiau minėti pranešimas ir priminimas atsakovės nepasiekė, atsakovė, būdama sąžininga Sutarties šalis, turėjo pasiteirauti apie prievolę ieškovės, kurios kontaktai yra skelbiami ir prieinami viešai. Be to, teismo vertinimu, atsakovės teiginių, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie prievolę mokėti žemes sklypo nuomos mokestį, nepagrįstumą pagrindžia ir tai, jog atsakovė yra ūkio subjektas, veikiantis nekilnojamojo turto rinkoje, todėl akivaizdu, jog atsakovė, būdama savo srities profesionalu, negalėjo nežinoti apie prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimu, išieškojimu ir pan. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintų taisyklių „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 35 punktą, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami 0,03 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ieškovė apskaičiavo102,79 Eur dydžio delspinigių už 180 dienų (nuo 2019-11-16 iki 2020-05-13) laikotarpį, taikydama 0,03 procentų delspinigių normą. Kadangi tiek delspinigių skaičiavimo laikotarpis, tiek delspinigių norma atitinka teisės aktų nuostatas, teismas ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkino, priteisiant ieškovei iš atsakovės102,79 Eur delspinigius.

9. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2006,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. ieškovė teismui pateikė duomenis, jog ieškovė atsakovei žemės nuomos mokestį skaičiavo ir teikė atsakovei pranešimą dėl šio mokesčio mokėjimo Nuomos Sutarties bei 2018 m. balandžio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 31VĮ-1252-(14.31.2.) „Dėl 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N29/02-0062 išnuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertės paskaičiavimo“ pagrindu. Minėtuoju įsakymu buvo nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, yra 235 000,00 Eur. Tuo tarpu 2002 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N29/02-0062 9 punkte nurodyta, jog neindeksuota žemės sklypo vertė yra 252 224 Lt, kas sudaro 73 049,12 Eur; indeksuota žemės sklypo vertė – 403 558 Lt, kas sudaro 116 878,46 Eur; kainos priedas dėl inžinerinių statinių – 219 714 Lt, kas sudaro 63 633,57 Eur. Vadinasi didžiausia nuomos sutartyje numatyta nuomojamo žemės sklypo vertė yra 180 512,03 Eur, kas yra net 54 487,97 Eur mažiau nei nurodyta ieškovės įvertinta nuomojamo žemės sklypo vertė, vadinasi ir žemės nuomos mokestis turėtų būti mažintinas atsižvelgiant į tai. Iš ieškovės pateiktų mokestinių pranešimų matyti, kad už 2019 metų mokestį laikotarpį ieškovė paskaičiavo atsakovei 1903,50 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokestis apskaičiuotas taikant 0,81 procento žemės mokesčio tarifą, apmokestinto žemės sklypo vertė – 235 000 Eur, vadinasi pagal nuomos sutartį apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio suma turi būti: 180 512,03 Eur x 0,81 proc. = 1462,15 Eur, todėl ieškinys, teismui pripažinus jo pagrįstumą, mažintinas būtent iki šios sumos;

10.2. valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti. Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės;

10.3. teisės aktuose aiškiai nurodyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad, savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais, vadinasi įstatymai aiškiai nurodo, jog nuomojamo valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama tik siekiant sumažinti galutinę nuomos kainą, bet ne ją padidinti, kas įvyko duotuoju atveju, nes žemės sklypo nuomos kainą skaičiuojant pagal nuomos sutartyje nurodytą vertę, ji būtų gerokai ¼ mažesnė;

10.4. ieškovė nepagrindė aplinkybių, jog atsakovė privalo padengti jai susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą, kadangi įsiskolinimas yra apskaičiuotas atsižvelgiant į netinkamai nurodytą valstybinės žemės sklypo vertę, todėl akivaizdu, jog ieškovė nepagrindė susidariusios skolos dydžio bei delspinigių dydžio, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas;

10.5. mokėjimo pranešimo pateikimas teismui neįrodo šio pranešimo gavėjui įteikimo fakto, vadinasi, neįrodyta, jog šie pranešimai tikrai buvo įteikti ir ieškovė tinkamai įvykdė jai tenkančias prievoles.

11. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą paliktas nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo nei mokėtino nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos, nei nuomos mokesčio dydžio, ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu dėl skolos priteisimo grindė tik tuo, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie prievolę mokėti už žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, galėjo ir turėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, atsakovės vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti;

11.2. atsakovės teisės aktų aiškinimas bei teiginiai dėl netiksliai apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio yra nepagrįsti nei faktiniais, nei teisiniais argumentais ir yra subjektyvi atsakovės nuomonė, pateikta klaidingai interpretuojant ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus;

11.3. ieškovė nėra valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, nes jai neperduotas valdyti žemės sklypas patikėjimo teise (tokia teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos). Ieškovė, pagal galiojančius teisės aktus, įgaliota nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir jo administravimo (apskaičiavimo, sumokėjimo) taisykles, tuo tarpu valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo taisyklės, be kita ko, mokesčio bazės nustatymas, yra įstatymų leidėjo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės prerogatyva. Taigi ieškovė savo iniciatyva negali atlikti žemės sklypo vertės perskaičiavimo, ieškovė tiesiog prižiūri, kad įmokos būtų tokios, kurios numatytos sutartyje, kurią sudarė nuomotojas ir nuomininkas, taip pat yra valstybinės žemės nuomos mokesčio gavėja;

11.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, pasinaudodama teisės akte įtvirtinta teise perskaičiuoti valstybinės žemės mokestį, 2018 m. balandžio 2A d. įsakymu „Dėl 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N2-/02-0062 išnuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertės perskaičiavimo“ nutarė perskaičiuoti sutartimi išnuomoto be aukciono 1,2033 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Minėto įsakymo 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nuo kurios skaičiuojama žemės nuomos mokestis yra 235 000 Eur. Ieškovė atsakovei žemės nuomos mokestį skaičiavo (jį apskaičiuojant taip: 235000,00 Eur x 0,81 proc. = 1903,50 Eur) ir teikė atsakovei pranešimą dėl šio mokesčio mokėjimo Sutarties ir įsakymo pagrindu. Nuomos mokestis už valstybinę žemę atsakovei buvo apskaičiuotas metams, atitinkamą žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo, taip, kaip ir numato galiojantys teisės aktai;

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2002 m. kovo 29 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/02-0062 dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio 1,2033 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro nr. (duomenys neskelbtini), nuomos dvidešimt penkeriems metams (Sutarties 1,2 punktai). 2002 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N29/02-0062 nurodyta, kad neindeksuota žemės sklypo vertė yra 252 224 Lt (73 049,12 Eur); indeksuota žemės sklypo vertė – 403 558 Lt (116 878,46 Eur); kainos priedas dėl inžinerinių statinių – 219 714 Lt, kas sudaro 63 633,57 Eur (Sutarties 9 punktas).

13. Pagal valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto nuostatas nuompinigių dydis už valstybinę žemę nustatomas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčiui bei kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo naudotis priimtais pasikeitimais. Valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punkte nustatyta, kad nuompinigių už žemės sklypo nuomą mokėjimo terminiai ir sąlygos yra nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punkte numatyta, kad nuomininkė įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų, už jų nevykdymą nuomininkė atsako pagal įstatymus.

14. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjos L. M. 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu „Dėl 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N2-/02-0062 išnuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertės perskaičiavimo“ nutarta perskaičiuoti 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemė nuomos sutartimi Nr. N2-/02-0062 išnuomoto be aukciono 1,2033 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertę (įsakymo 1 punktas). Minėto įsakymo 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nuo kurios skaičiuojama žemės nuomos mokestis yra 235 000 Eur. Atsakovė neginčijo minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjos įsakymo, kas reiškia, jog minėtas įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, taigi turi būti vykdomas, todėl būtent minėto įsakymo pagrindu turi būti apskaičiuotas žemės nuomos mokestis apeliantei (ją padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo), o ne pagal žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo vertę (ją padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo).

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, apskaičiuodama atsakovei žemės nuomos mokestį, rėmėsi būtent 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu „Dėl 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N2-/02-0062 išnuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vertės perskaičiavimo“, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovei yra netinkamai paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2019 metus.

16. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teisės aktuose nurodyta, jog nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės; nuomojamo valstybinės žemės sklypo vertė perskaičiuojama tik siekiant sumažinti galutinę nuomos kainą, bet ne ją padidinti. Atsakovės teigimu didžiausia nuomos sutartyje numatyta nuomojamo žemės sklypo vertė yra 180 512,03 Eur, kas yra net 54 487,97 Eur mažiau nei nurodyta ieškovės įvertinta nuomojamo žemės sklypo vertė, vadinasi ir žemės nuomos mokestis turėtų būti mažintinas atsižvelgiant į tai.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, jog jai nekyla pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, kadangi ji nebuvo informuota apie prievolę mokėti nuomos mokestį už nuomojamą valstybinės žemes sklypą (duomenys neskelbtini). Nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike atsakovė neginčijo mokesčio dydžio, taip pat neįrodinėjo, jog mokestis apskaičiuotas netinkamai. Iš apeliantės procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu dėl to, kad nebuvo tinkamai informuota apie prievolę mokėti už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį. Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad įsiskolinimas yra apskaičiuotas atsižvelgiant į netinkamą valstybinės žemės sklypo vertę, nebuvo atsakovės atsikirtimų pagrindu nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 226 straipsnyje, reguliuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Bylos iš esmės nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Kaip minėta, atsakovė apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl netinkamos valstybinės žemės sklypo vertės, remiantis kuria apskaičiuotas atsakovės mokėtino nuomos mokesčio už išnuomotą valstybinę žemę dydis, pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimų negrindė, todėl nauji atsakovės argumentai negali būti nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teisme. Todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje galioja ribotos apeliacijos modelis, t. y. ginčas nėra nagrinėjamas pakartotinai, o patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas pagal pirmosios instancijos teisme pateiktus šalių argumentus ir įrodymus. Taigi dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama vertinant tik tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2002 m. kovo 29 d. tarp atsakovės ir Šiaulių apskrities viršininko sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N2-/02-0062 yra galiojanti, nėra nutraukta, atsakovė faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Esant galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė turi pareigą ieškovei mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nepriklausomai nuo to, gavo, ar negavo pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokestį.

20. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 22 d. pranešimas apie mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį, 2019 m. gruodžio 16 d. priminimas Nr. ZNM00002960 atsakovei yra informacinio pobūdžio, t. y. juose tiesiog nurodomas mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio dydis. Atsakovei turtinė prievolė mokėti žemės nuomos mokestį kyla valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnis, 6.552 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nėra valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi. Ieškovė, pagal galiojančius teisės aktus, įgaliota nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir jo administravimo (apskaičiavimo, sumokėjimo) taisykles ir yra valstybinės žemės nuomos mokesčio gavėja, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog įvykdė pareigą tinkamai informuoti atsakovę apie kilusią prievolę, „iš neteisės negali kilti teisė“ (lot. ex iniuria ius non oritur), o ieškovė negali reikalauti jos pažeistos teisės gynimo, jei nepateikia tai pagrindžiančių duomenų, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovė turi pareigą pasirūpinti, kad visa korespondencija bendrovės buveinės registracijos adresu būtų gaunama (CK 2.49 straipsnio 3 dalis).

21. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (6.258 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Atsakovė, praleidusi terminą sumokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą, privalo mokėti delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nedraudžia konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant nukreipiamąją sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą. 2002 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja laikytis nuomos sutarties ir įstatymų reikalavimų. Už jų nevykdymą jis atsako pagal įstatymus (sutarties 14 punktas). Ieškovė apskaičiavo 102,79 Eur dydžio delspinigių už 180 dienų (nuo 2019-11-16 iki 2020-05-13) laikotarpį, taikydama 0,03 procentų delspinigių normą, numatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintų taisyklių „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 35 punkte. Įvertinęs ieškovės pateiktą delspinigių apskaičiavimą, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl 102,79 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.