Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-05 · Civilinė byla Nr. 2S-914-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
2S-914-210/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02098-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-914-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02098-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.;3.5.1.1.; (S) (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo antstolės E. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2522-344/2015 pagal pareiškėjo D. S. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl antstolės E. M. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į antstolę skundu dėl antstolės E. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0009/10/05386, nurodydamas, kad antstolė pažeidžia jo teises, nes išieškojimo procesą vykdo neišsiuntusi jam raginimo sumokėti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimu paskirtą baudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-184-441/2010, o vykdymo veiksmus atlieka suėjus administracinės baudos išieškojimo senaties terminui, todėl prašė nutraukti vykdymo procesą. Nurodė, kad tokiais veiksmais antstolė daro jam neturtinę žalą, sukelia neigiamus išgyvenimus.

Antstolė E. M. 2015 m. birželio 8 d. Patvarkymu atsisakė patenkinti skundą konstatuodama, kad D. S. žinojo apie nuobaudos paskyrimą, vykdant minimą nutarimą dėl administracinės baudos išieškojimo jam buvo įteiktas raginimas, tačiau skolininkas baudos nesumokėjo. Vykdymo proceso metu antstolė atlikinėjo vykdymo veiksmus, išsiuntė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir į įkalinimo įstaigą, kurioje D. S. atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Antstolės teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginį dėl senaties taikymo, nepateikė jokių įrodymų, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad yra suėjusi išieškojimo vykdymo senatis, kad jis nevengė sumokėti baudą, o jos sumokėti negalėjo dėl atitinkamų objektyvių priežasčių. Be to, antstolė nurodė, kad nuo dokumento pateikimo vykdyti momento nėra dviejų metų laikotarpio, kuomet antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, priešingai, buvo atliekami visi įmanomi vykdymo veiksmai, siekiant nustatyti skolininko lėšas ir turtą, į kuriuos būtų galimybė nukreipti išieškojimą.

Atsiliepimas

Valstybinė Mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo D. S. skundą atmesti, nurodydama, kad antstolės atliekami vykdymo veiksmai yra teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo D. S. skundą patenkino.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimu pareiškėjui D. S. paskirtos 1 158,48 Eur (4 000 Lt) baudos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-184-441/2010 vykdymo procesą nutraukė.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0009/10/05386 (toliau – vykdomoji byla) teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-184-441/2010 2010 m. liepos 9 d. nutarimu D. S. buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, jam paskirta subendrinta nuobauda – 1 158,48 Eur (4 000 Lt) bauda už tai, kad 2009 m. rugsėjo 30 d., apie 22.52 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 0,59 promilių, t. y. lengvas girtumas, neturėdamas tam teisės (teisės nėra įgijęs), nepateikė transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 238 punktų reikalavimus.

Šis nutarimas antstolės E. M. kontoroje buvo gautas 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, t. y. nutarimas vykdymui perduotas nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių senaties termino.

Teismas nustatė, kad Patvarkymas, siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas bei Vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo išsiųsti skolininkui 2010 m. rugsėjo 10 d., o 2010 m. spalio 15 d. šie dokumentai buvo įteikti skolininko mamai J. R..

Atliekant vykdymo veiksmus, 2011 m. birželio 20 d. buvo priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris, kartu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimu buvo išsiųstas skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir į Alytaus pataisos namus. Vykdomosios bylos medžiaga rodo, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Analizuojant paties pareiškėjo – skolininko veiksmus vykdymo procese, teismų informacinės sistemos LITEKO pagalba teismas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu priimta eilė apkaltinamųjų nuosprendžių. Šie duomenys patvirtino, kad pareiškėjas nuo 2010 m. rugsėjo 30 d., t. y. nuo administracinių teisės pažeidimų padarymo dienos atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas vertindamas skolininko veiksmus išieškojimo procese, konstatavo, kad teigti, jog pareiškėjas – skolininkas D. S. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimu jam paskirtos 4 000 Lt baudos vykdymo proceso metu vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti paskirta baudą, ar trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, todėl vykdymo procesą teismas nutraukė dėl dvejų metų vykdymo senaties termino suėjimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolė E. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nutarimas skirti administracinę baudą perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir, kad antstolis priėmė šį nutarimą vykdyti, kad nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti per visą vykdymo laikotarpį, antstolis reguliariai ir sistemingai tikrino skolininko turtą, užklausinėjo bankus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, rinko informaciją apie kitą turtą ir pajamas, atliko ir dokumentais fiksavo veiksmus, kurių ėmėsi skolininko turtinei padėčiai nustatyti, ir kad tarp antstolio atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis neatliko jokių veiksmų, kad administracinė nuobauda būtų priverstinai išieškota, todėl apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad pasibaigė nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas. Vien todėl, kad skolininkas atlikinėja realią laisvės atėmimo bausmę, nedirba ir nerodo jokio noro įsidarbinti, nėra ir negali būti išskirtine jo privilegija nemokėti paskirtos administracinės baudos arba teismui teisėtu įstatyminiu pagrindu panaikinti jo atžvilgiu paskirtos administracinės baudos išieškojimo vykdymą, neva suėjusios dvejų metų vykdymo senaties pagrindu.

2. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas nėra nurodęs jokių ,bent kiek pagrįstų, aplinkybių dėl kurių būtų galima teigti, kad jis nevengė mokėti baudą ir nekliudė antstoliui įvykdyti nutarimą. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl kažkokių svarbių ar pateisinamų priežasčių. Teismas ignoravo vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių akivaizdu, kad skolininkas vengė pats vykdyti šį nutarimą ir trukdė jį įvykdyti antstoliui. Skolininkas savo asmens teisių pažeidimu ir baudos išieškojimu susirūpino tik tuomet, kai priverstinai buvo apribotos jo teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis įkalinimo įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymas buvo išsiųstas jam ir į įkalinimo įstaigą vykdyti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas turėjo visus pagrindus nustatyti, kad nutarimo skirti skolininkui baudą vykdymo senaties eiga yra sustojusi. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

3. Teismas pats savo nutartyje konstatavo, kad skolininkas nuo administracinės nuobaudos jam paskyrimo momento yra padaręs eilę naujų nusikaltimų, tačiau visiškai nesivadovavo nei teismų suformuota praktika, kad administracinės nuobaudos vykdymo senaties esmė yra tokia pati kaip ir baudžiamosios, nei LR BK 96 str. nuostatomis, ignoravo administracinės nuobaudos tikslus, įtvirtintus ATPK 20 straipsnyje, ir priėmė iš esmės neteisingą procesinį sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo D. S. skundas dėl antstolės E. M. veiksmų tenkintas, yra pagrįsta ir teisėta.

Byloje kilo ginčas dėl administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminų. Dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Todėl reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais. Nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Nagrinėjamu atveju pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nutarimas skirti administracinę baudą perduotas priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino ir, kad antstolis priėmė šį nutarimą vykdyti, ir kad tarp antstolio atliktų ir dokumentais užfiksuotų priverstinio vykdymo veiksmų nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis neatliko jokių veiksmų, kad administracinė nuobauda būtų priverstinai išieškota. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą vykdymo procese, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Tokiai teismo pozicija pritaria tiek apeliantė, tiek apeliacinės instancijos teismas.

Vertindamas pareiškėjo D. S. elgesį jam paskirtos nuobaudos vykdymo aspektu, teismas padarė išvadą, kad nuo administracinių teisės pažeidimų padarymo dienos skolininkui D. S. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo teigti, kad šis asmuo vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutina nei apeliantė, nei apeliacinės instancijos teismas.

Nors antstolė E. M. pareiškėjo D. S. atžvilgu atlieka vykdomuosius veiksmus dar 5 vykdomosiose byloje, teismas skolininko elgesį nuobaudos vykdymo aspektu, vertina konkrečios vykdomosios bylos Nr. 0009/10/05386 kontekste.

Vykdomosios bylos Nr. 0009/10/05386 duomenimis, skolininkas D. S. jos eiga nesidomėjo, byloje nėra duomenų, kad baudą būtų pradėjęs mokėti, ar sumokėjęs gera valia. Aplinkybė, jog pareiškėjas, nuo administracinių teisės pažeidimų padarymo dienos, pataisos namuose atlikinėja realią laisvės atėmimo bausmę, negali būti pripažinta pateisinančia jo pasyvumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, su nutarimu, kurio pagrindu skirta bauda, skolininkas buvo susipažinęs, jo neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad D. S., žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesnės baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Teismo vertinimu, byloje nėra paneigtos faktinės aplinkybės, kad skolininkui D. S. apie antstolės E. M. pradėtą 1158,48 Eur baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimą, nebuvo žinoma (vykdomosios bylos Nr. 0009/10/05386, 9,12,16 b. l.).

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė E. M. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko D. S. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų Alytaus pataisos namams išsiuntė 2011-06-20 (vykdomosios bylos Nr. 0009/10/05386, 12 b. l.). Iki šiol skolininkas baudos ir vykdymo išlaidų nepadengė, kas leidžia pripažinti, jog įkalinimo įstaigoje jis nedirbo ir nedirba, kas įrodo, jog jis pats vengia vykdyti šį nutarimą. Skolininkas savo asmens teisių pažeidimu ir baudos išieškojimu susirūpino tik tuomet, kai priverstinai buvo apribotos jo teisės disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis įkalinimo įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymas buvo išsiųstas jam ir į įkalinimo įstaigą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0009/10/05386, 16 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliantės dėstoma pozicija, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nevertino tos aplinkybės, kad skolininkas skunde dėl antstolės veiksmų net nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių dėl kurių būtų galima teigti, kad jis nevengė mokėti baudą ir nekliudė antstoliui įvykdyti nutarimą. Taip pat teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl kažkokių svarbių ar pateisinamų priežasčių. Šiuo atveju, teismas ignoravo vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių akivaizdu, kad skolininkas D. S. pats vengė vykdyti šį nutarimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, nesidomėjo jų išieškojimu. Nustačius, kad pareiškėjas vengė paskirtos baudos mokėjimo, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjui taikyti paskirtos baudos vykdymo senatį ir nutraukti baudos išieškojimą iš pareiškėjo.

Esant nurodytoms aplinkybės, yra pagrindas daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185straipsnis), netinkamai taikė civilinio proceso normas (CPK 629 straipsnis), dėl to nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmesti.

Teisėjas Vytautas Kursevičius