Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei B. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-07-29, 2013-07-30 atsakovė su pradine kreditore UAB ,,4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-06-18 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis sutartimis pradinė kreditorė paskolino atsakovei sutartyse nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. 2013-07-29 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, jog galutinė kredito grąžinimo data 2013-08-28. 2013-06-18 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, jog galutinė kredito grąžinimo data 2013-10-18. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – sutartyse nustatytais terminais negrąžino kredito. Pradinė kreditorė 2017-05-04 Paskolų portfelio pardavimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovės skolą ieškovui.

4. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 2 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi.

5. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė grąžino pradinei kreditorei ar ieškovui suteiktą kreditą sutartyse nustatytais terminais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas ieškovui iš atsakovės priteistina 52,48 Eur skola pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 72,41 Eur skola pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 177,32 Eur palūkanas pagal 2013-07-29 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2013-08-28. Pagal 2013-06-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės 326,92 Eur palūkanas, sutarties galiojimo terminas buvo 2013-10-18. Ieškinyje nurodyta, kad pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo dienos (ieškovas ieškinyje nurodė, jog ieškovas atsižvelgdamas į esamą teisinį reguliavimą, nuo reikalavimo perleidimo palūkanas skaičiuoja atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p., t. y. vartojimo kredito palūkanų normą sumažina iki 75 procentų) (sutarties 4.1, 4.4, 7.1 punktai).

7. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl 326,92 Eur palūkanų pagal 2013-06-18 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas iš dalies, priteisiant 10,00 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo (iš išrašo iš priedo Paskolų portfelio pardavimo sutarties matyti, jog palūkanų suma yra 10,00 Eur). Likusi palūkanų dalis (316,92 Eur) nepriteistina, kadangi šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo apskaičiuotos jau po sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo. Ieškovo reikalavimas dėl 177,32 Eur palūkanų pagal 2013-07-29 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepriteistinas, kadangi iš išrašo iš priedo Paskolų portfelio pardavimo sutarties matyti, jog palūkanų suma yra 00,00 Eur.

9. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 75 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktas), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, o reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – tenkintinas iš dalies, t. y. šias palūkanas priteisiant nuo priteistų 10,00 Eur palūkanų. Remiantis kas paminėta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 75 procentų dydžio metinės palūkanos nuo pagrindinių skolos sumų (52,48 Eur ir 72,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) bei 5 (penkių) procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 10,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 21,44 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3,22 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvorai“, juridinio asmens kodas 125164834, 124,89 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 89 centų) skolą, 10,00 Eur (dešimties eurų) palūkanas, 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už skolos sumą (124,89 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 3,22 Eur (trijų eurų 22 centų) žyminį mokestį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.