- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1723-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01255-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui D. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo D. R. nuo ieškinio padavimo dienos išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. R., gimusiam 2014 m. kovo 23 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur iki N. R. pilnametystės, kasmet indeksuojant priteistą išlaikymą LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. R. 14400 Eur; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko N. R. gyvenamąją vietą su jo mama, ieškove Ž. M..
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo D. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. R. po 400,00 Eur kas mėnesį mokamų periodines išmokas; 2) taikyti atsakovo D. R. nekilnojamojo turto areštą 14 400 eurų sumai, areštuojant atsakovui D. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus interesus taikytina laikinoji apsaugos priemonė ir priteistinas sūnui laikinas išlaikymas. Atsakovas nuo 2016 m. balandžio mėnesio pabaigos neteikia sūnui išlaikymo, todėl yra pažeidžiami sūnaus interesai. Siekiant užtikrinti ieškinį, kad atsakovas nerealizuotų turto, gavęs ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl ko pasidarytų neįmanoma įvykdyti sprendimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ar sprendimo įvykdymas pasunkėtų, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo D. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. R., mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, paskyrė ieškovę Ž. M. nepilnamečiam vaikui N. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 555 Eur, neatskaičius mokesčių (po mokesčių atskaičiavimo – 430 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad šiame bylos nagrinėjimo etape byloje dar nėra išsamių duomenų apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, visas gaunamas pajamas, taip pat į tai, jog šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, ieškovės prašymas buvo tenkintas iš dalies – iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas laikinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, dėl ko galėtų pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, todėl ieškovės prašymas atsakovui taikyti nekilnojamojo turto areštą 14 400 eurų sumai, areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą, buvo netenkintas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį: 1) panaikinti nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo D. R. nekilnojamojo turto areštą 14 400 eurų sumai ir tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nekilnojamojo turto areštą 14 400 eurų sumai, areštuojant atsakovui D. R., nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą unikalus (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti nutarties dalį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo D. R. laikiną šlaikymą nepilnamečiam sūnui – po 400,00 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nutartyje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai, kadangi šie pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kas yra laikoma sąžiningumo ir nesąžiningumu. Atsakovas nemokėjo sūnui išlaikymo daugiau kaip tris metus ir todėl ateityje įvairiais būdais, tame tarpe ir realizuodamas jam priklausantį turtą, gali siekti išvengti mokėti išlaikymo įsiskolinimą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti laikiną išlaikymą iki 250 Eur, netinkamai taikė materialines teisės normas. Ieškovė su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo sūnaus gimimo. Ši gyvenamoji vieta buvo pasirinkta ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu. Nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė šiuo metu gyvena Lietuvoje, kadangi ieškovė Lietuvoje buvo laikinai ir dar iki mokslų metų pradžios sugrįžo gyventi į Jungtinę Karalystę, kur sūnus lanko mokyklą, ką patvirtina pateikiama pažyma. Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo dydis didesnis ir tai yra visuotinai žinoma, teismas turėjo pagrindą priteisti laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Eur.
7. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
13. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį nuo 400 Eur iki 250 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimo išlaidos yra didesnės nei Lietuvoje.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
15. Vadovaujantis skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio ir šio metu tebegaliojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 555 Eur be mokesčių (po mokesčių atskaičiavimo – 430 Eur), taigi orientacinis išlaikymo nepilnamečiam dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų 277,50 Eur (555,00 Eur/2) be mokesčių (po mokesčių atskaičiavimo – 215 Eur). Nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai, nustatydamas laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas laikino išlaikymo dydį nustatė didesnį nei pusė 1 MMA – 250 Eur.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta laikino išlaikymo suma iš kiekvieno iš tėvų užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, atitinka šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Ieškovė, siekdama pagrįsti didesnio, nei nurodyta laikino išlaikymo dydžio būtinumą, nepateikė jokių didesnes nei nurodyta būtinąsias vaiko išlaidas pagrindžiančių įrodymų, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie aukštesnį pragyvenimo lygį Jungtinėje Karalystė, bet ne konkrečiais vaiko poreikiais, todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad nepilnamečiam vaikui laikinai išlaikyti atsakovas turėtų skirti didesnę nei skundžiamoje nutartyje nurodytą sumą, laikytini neįrodytais (CPK 178 str.)
Dėl atsakovo turto arešto
17. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė apribojimų atsakovo turtui, kadangi ankstesni atsakovo veiksmai (išlaikymo nepilnamečiam vaikui nemokėjimas) sudarė pagrindą pripažinti, kad jis, siekdamas išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali perleisti ar paslėpti savo turtą. Su nurodytais ieškovės teiginiais nėra pagrindo sutikti.
18. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia jų ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovei pranašumo prieš kitą šalį ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).
19. Pagal naujausią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad atsakovas ketina perleisti ar paslėpti turtą, imtis kitų veiksmų, dėl kurių ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad ieškovė teiginių apie ieškovo ketinimus perleisti/paslėpti turtą neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybės apie atsakovo elgesį dėl išlaikymo (ne)teikimo nepilnamečiam vaikui savaime, nesant duomenų apie konkrečius veiksmus bloginant savo turtinę padėtį, slepiant turtą, neįrodo atsakovo ketinimų perleisti/paslėpti turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai, nesant duomenų apie atsakovo ketinimus perleisti/paslėpti turtą, netaikė atsakovo turto arešto.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.