- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-08-23
- Bylos Nr.
- AN2-220-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00043-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- A. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25476-2023 A. S. paskirta 80 eurų bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 165 punktą. Jis nubaustas už tai, kad 2023 m. spalio 25 d. 10.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Dėl šio nutarimo pažeidėjas pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi atmetė A. S. skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. S. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo ir liudytoju apklausto policijos pareigūno V. Š. parodymų yra matyti, kad A. S. vairuojamas automobilis link šviesoforu reguliuojamos sankryžos judėjo degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui ir automobiliui jau esant netoli prie sankryžos, žalias šviesoforo signalas pasikeitė į geltoną šviesoforo signalą bei automobilis į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui ir šią sankryžą pravažiavo geltonam signalui nepasikeitus. Apelianto teigimu, priešingai, nei teigiama skundžiamoje nutartyje, jis nesutinka, kad minėtasis vaizdo įrašas ir liudytojo parodymai įrodo, jog degant geltonam šviesoforo signalui, pareiškėjas į sankryžą įvažiavo didindamas greitį, ir kad atsižvelgus į tai, jog už pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės jokių kitų transporto priemonių nebuvo, todėl stabdant savo transporto priemonę pareiškėjas A. S. negalėjo sukelti pavojaus už jo važiuojančioms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Iš tikrųjų administracinio nusižengimo byloje nėra jokių neginčijamų, objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vairuojamo automobilio greičio didinimą bei tai, koks būtų buvęs pareiškėjo stabdymo kelias, jam pradėjus staigiai stabdyti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų kurie patvirtintų, kad pradėjęs staigiai stabdyti pareiškėjas dėl jo vairuojamos transporto priemonės greičio nebūtų sustojęs, būtent, pačiame sankryžos viduryje ir, būtent, tokiu būdu nebūtų sukėlęs pavojaus kita kryptimi važiavusių eismo dalyvių saugumui, todėl atsižvelgus į tai, kad nustatant ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar ne, yra būtina įvertinti surinktų įrodymų nuoseklumą ir galimus jų prieštaravimus, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
3.2. Skunde A. S. teigia, kad nusižengimą užfiksavęs policijos pareigūnas V. Š. nurodė, kad galimybę sustoti A. S. turėjo, kadangi, pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, pareiškėjo vairuojamas automobilis iki „Stop“ linijos dar nebuvo priartėjęs. Taip pat liudytoju apklaustas minėtasis policijos pareigūnas nurodė ir tai, kad atvažiuodamas iš toliau, kad galėtų sustabdyti jau degant geltonam šviesoforo signalui, pareiškėjas automobilio nestabdė, o priešingai - didino greitį, tačiau nurodytų aplinkybių kontekste pareiškėjas vis tik pažymi, kad iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo nėra jokios galimybės nustatyti A. S. vairuoto automobilio greičio, be to, vaizdo įraše nesimato ir kuriuo momentu pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas ir kokiu atstumu nuo „Stop“ linijos buvo pareiškėjo vairuojama transporto priemonė žaliam šviesoforo signalui pradėjus mirksėti. Apelianto vertinimu, atsižvelgus į tai, kad esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, yra būtinybė staigiai stabdyti, byloje nesant duomenų apie tai ar užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pareiškėjas pagal savo transporto priemonės greitį būtų galėjęs saugiai sustoti prie „Stop“ linijos ir neįvažiuoti į pačios sankryžos vidurį (tokiu būdu nesukeliant pavojingos situacijos eismo saugumui), 2024 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis, kuria buvo konstatuota, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 417 straipsnio 4 dalyje, negali būti laikytina pagrįsta.
3.3. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog „pareiškėjui privažiavus prie „Stop" linijos geltonas šviesoforo signalas jau degė, tačiau pareiškėjas į sankryžą įvažiavo nestabdydamas, apvažiuodamas prie „Stop" linijos ir matydamas žalią mirksintį šviesoforo signalą, A. S. savo automobilio nestabdė ir greičio nelėtino, o atvirkščiai - savo transporto priemonės greitį didino“, kadangi automobilio greitis, automobilio atstumas iki sankryžos ir kiti parametrai turi atitikti Metrologijos įstatymo nuostatose įtvirtintą metrologinį reglamentavimą.
3.4. Nepagrįstu apeliantas laiko ir pirmosios instancijos teismo argumentą, jog nebuvo pagrindo remtis pareiškėjo atstovės - advokatės, skunde nurodyta 2023 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-383/2023. Teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja akivaizdūs faktinių aplinkybių skirtumai tarp nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos ir tarp faktinių aplinkybių, nustatytų cituojamoje kitos bylos nutartyje tačiau apelianto įsitikinimu, šioje ir nurodytoje byloje nustatytos įvykių aplinkybės labai panašios.
3.5. Apelianto manymu, Institucijos paskirta 80 Eur bauda, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą vidurkį, yra per didelė, nes nebuvo nustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nebuvo konstatuota, ar pareiškėjas turi nors vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Tačiau nors ir nesutikdamas su jam paskirtos baudos dydžiu, apeliantas pasilieka prie pozicijos, jog nesant byloje pakankamai jo kaltei pagrįsti reikiamų įrodymų, jis negali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl mano, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į A. S. apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Institucijos priimtą nutarimą bei Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia objektyvia rašytine bei vaizdo medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, administracinį nusižengimą fiksavusį pareigūną, kurio suinteresuotumo šioje byloje nenustatyta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. S. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, padarytos argumentuotai įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad A. S. apeliaciniame skunde aukštesniajam teismu, jis nenurodė jokių naujų savo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.
8. Eismo reguliavimo signalus numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) X skyrius. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punktas leidžia toliau važiuoti vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. KET 165 punktas nustato, kad vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui. Taigi, tiek KET 29 punktas, tiek KET 166 punktas transporto priemonės vairuotojui leidžia važiuoti toliau, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei nurodytose vietose jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas. Šis šviesoforo signalas turėjo informuoti apeliantą apie pareigą tinkamai įvertinti atstumą iki sustojimo vietos ir automobilio galimybę pervažiuoti sankryžą iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, o nustačius, kad sankryžos iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui pravažiuoti nepavyks, stabdyti automobilį, nes šviesoforo signalas tuojau pasikeis į geltoną, kuris važiuoti draudžia.
9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog į sankryžą jis įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui ir nenustojo todėl, kad buvo per arti sankryžos ir pradėjus staigiai stabdyti jo vairuojamas automobilis būtų sustojęs sankryžoje, tokiu būdu būtų sukelta avarinė situacija ir keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams. Iš esmės pareiškėjas remiasi KET 166 punktu, pagal kurį vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą šiuo atveju patvirtina objektyvus ir neginčytinas administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas – filmuota vaizdo medžiaga, liudytojo parodymai. Visiškai sutiktina su teismo padaryta išvada, jog vaizdo įrašas yra pakankamai geros kokybės įvykio aplinkybių nustatymui, ir iš jame užfiksuotų duomenų galima teigti, jog vairavimo sąlygos buvo geros, buvo šviesus paros metas, neslidi kelio danga, nebuvo kritulių. Šiame įraše matyti, kad filmuojamoje sankryžoje degant geltonam signalui pareiškėjo vairuojamas automobilis „Škoda“ priartėja prie sankryžos ir ją kerta vis dar degant geltonam signalui. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad už A. S. vairuojamo automobilio nėra jokių kitų važiuojančių transporto priemonių.
10. Liudytoju apklaustas administracinį nusižengimą užfiksavęs pareigūnas V. Š. parodė, kad prieš tai 3-4 sekundes mirksėjo žalias šviesoforas, tada užsidegė geltonas signalas ir tada pareiškėjo automobilis atvažiavo iš toli, jau degant geltonam šviesoforui, jis didino greitį, nestabdė. Liudytojas patvirtino ir vaizdo įraše užfiksuotą aplinkybę, kad paskui A. S. vairuojamą automobilį niekas nevažiavo, todėl nebuvo būtinybės važiuoti per sankryžą degant geltonam signalui, ir todėl jis galėjo bei turėjo sustoti priešais šviesoforą. Taigi, vaizdo įraše užfiksuota situacija bei objektyvūs policijos pareigūno parodymai neduoda jokio pagrindo išvadai, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pareiškėjui sustojus, būtų sukelta avarinė situacija. Pats A. S. nurodė, kad matė, kaip mirksėjo žalias šviesoforo signalas, paskui užsidegė geltonas, jau draudžiantis įvažiuoti į sankryžą, signalas, todėl A. S., artėdamas prie sankryžos ir matydamas mirksint žalią signalą, privalėjo įvertinti atstumą iki sankryžos ir pradėti stabdyti transporto priemonę ankščiau, tačiau, kaip patvirtina vaizdo medžiaga, to jis nepadarė ir jau degant geltonam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą, nestabdydamas automobilio. Kaip jau buvo paminėta, esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai yra būtinumas staigiai stabdyti. Aukštesniojo teismo teigimu, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
11. Kaip minėta, tai, kad jis matė mirksint žalią šviesoforo signalą, patvirtina, jog jis iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas, kas patvirtina, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nebuvo būtinosios sąlygos leidžiančios važiuoti į sankryžą degant geltonos spalvos šviesoforo signalui, nes signalas pasikeitė ne staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją apie pareigą sustoti. Apeliantas artėdamas prie sankryžos privalėjo sekti šviesoforo signalus, ir žalios spalvos šviesoforo signalui pradėjus mirksėti, suvokdamas, kad netrukus keisis šviesoforo signalas į signalą, draudžiantį eismą, privalėjo lėtinti greitį ir sustoti.
12. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal KET 73.3 punktą žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Pareiškėjas, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, pripažino matęs žalią mirksintį šviesoforo signalą, tačiau kaip matyti tiek iš pareiškėjo paaiškinimų, tiek iš bylos duomenų (vaizdo įrašo, liudytojo V. Š. parodymų) pareiškėjas nestabdė automobilio. Pastebėtina, kad pareiškėjas šviesoforu reguliuojamą sankryžą pervažiavo ne mirksint žaliam šviesoforui, o jau degant geltonam šviesoforui. Tuo tarpu, šis pareiškėjo matytas žalias mirksintis šviesoforo signalas turėjo informuoti pareiškėją apie pareigą stabdyti automobilį, nes šviesoforo signalas tuojau pasikeis į geltoną, kuris važiuoti draudžia. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. S. turėjo ir galėjo numatyti, kad mirksintis žalias šviesoforo signalas netrukus pasikeis į geltoną ir bus draudžiama kirsti sankryžą ir tokioje situacijoje, atvažiuojant iš toli ir matant mirksintį žalią šviesoforą, pradėti lėtinti greitį, pradėti stabdyti iš anksto tam, kad nereikėtų staigiai stabdyti priartėjus prie sankryžos. Šiuo gi atveju, pareiškėjas pasirinko veikti priešingai, t. y. ignoravo mirksintį žalią šviesoforą, nelėtino greičio, nestabdė ir pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant geltonam signalui.
13. Nors skunde teigiama, kad byloje nėra jokių neginčijamų, objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vairuojamo automobilio greičio didinimą bei tai koks būtų buvęs pareiškėjo stabdymo kelias, jam pradėjus staigiai stabdyti, tačiau apygardos teismo vertinimu, šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip minėta, aplinkybę, kad pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, pareiškėjo vairuojamas automobilis iki „Stop“ linijos dar nebuvo priartėjęs, patvirtino liudytojas V. Š.. Pats A. S. taip pat neneigė matęs mirksintį žalią šviesoforo signalą, o kaip minėta, vaizdo įraše užfiksuota, jog jo vairuojamas automobilis jau ne tik įvažiavo į sankryžą degant geltonam signalui, tačiau jau ir priartėjo prie jos jam degant, kas rodo, jog mirksintį žalią signalą jis turėjo pamatyti dar gerokai iki sankryžos. Sutiktina, jog automobiliui sustoti reikalingas atitinkamas stabdymo kelias, kuris gali svyruoti priklausomai nuo situacijos, tačiau šiuo atveju iš aptartų duomenų visumos yra akivaizdu, jog iki užsidegant geltonam šviesoforo signalui, apeliantas turėjo visas galimybes sustoti iki „Stop“ linijos ir neįvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taigi, skunde A. S. išdėstyti argumentai laikytini gynybine versija.
14. Pažymima, kad įrodinėjimas tyrimo procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, įvykio tyrimo metu nebuvo objektyvaus pagrindo rinkti kitus įrodymus, t. y. nustatinėti automobilio greitį, automobilio atstumą iki sankryžos ir kitus parametrus, kadangi aukščiau aptartų įrodymų visuma neduoda pagrindo abejoti, jog apelianto versija yra nepagrįsta, nes jis artėjant links sankryžos turėjo galimybę stabdyti vairuojamą automobilį ir degant geltonam šviesoforo signalui, ją sustabdyti ne sankryžos viduryje, o prieš ją.
15. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė KET 165 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
16. A. S. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, bei pažeidėjo asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai, kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.